|
|
|
Merginos – į žvejybą, vaikinai – į virtuvę!
Žvejyba gerų draugų būryje – daugelio vaikinų laisvalaikis, o merginos laiką leidžia besidalindamos grožio paslaptimis, išbandydamos įvairius pyragų receptus. O kas nutiktų, jei merginos ir vaikinai apsikeistų vietomis?
Tai išbandyti savo kailiu pasiryžo Gintarė Rimkutė, Martyna Blyžaitė, Rodena Alcauskaitė, Ernestas Kalnius, Dovydas Šopauskas ir Audrius Imbrazas. Vaikinams teko užduotis išsirinkti pyrago receptą ir jį išbandyti, o iškeptą pyragą patiekti merginų ,,teismui“. Merginos gi turėjo atlikti tokią užduotį: susirasti meškeres, paruošti jas žvejybai, atsinešti mailiaus ir pasirinkti žvejybos vietą – ten ir užmesti meškeres. „Į šią dvikovą ėjome kovingai nusiteikę. Nesvarbu, kad esame draugai – norėjosi vieni kitiems įrodyti savo pranašumą, jautėme ir draugiškos įtampos, adrenalino. Bet svarbiausia: smagiai praleidome laiką ir patyrėme daug įspūdžių“,- pasakojo išbandyme dalyvavę draugai. Pirmą kartą į žvejybą išsirengusias merginas užklupo smarkus lietus, tad vaikinai neatsisakė joms pagelbėti ne tik patarimais, bet ir palaikyti skėtį. Pasak Lauryno Lazdausko, stengiamasi atrinkti skambias dainas, kurios patiktų ir gimnazistams, ir mokytojams.
Žvejyba – merkiant lietui Pasak merginų, joms pati sudėtingiausia užduotis per žvejybą buvo užkabinti slieką ant kabliuko – ne kiekviena tai sugebėjo atlikti. Pavyzdžiui, abiturientė G. Rimkutė sakė, kad dar kartą žvejotų tik, jeigu kas nors užkabintų slieką ir jei šalia būtų gerų draugų kompanija. Paskutinis žvejybos etapas – sėdėti ir laukti, kol užkibs žuvis. Bet gamta iškrėtė pokštą – pradėjo smarkiai lyti ir merginos namo grįžo tuščiomis. ,,Teko sušlapti ir kojas, ir rankas, buvo tikrai šalta, tačiau manau, kad tai žvejojimą padarė labiau kaip pramogą ir smagų žaidimą, – sakė vienuoliktokė M.Blyžaitė.- Žinoma, jeigu nebūtume sulaukusios pagalbos iš vaikinų, būtų buvę tikrai sudėtinga“. Merginos kalbėjo, kad išbandyti žvejybą joms buvo linksma ir smagu, ypač, kai aplik – geri draugai. „Jei tik ne tas lietus! Kai patraukėme tvenkinio link, buvo apsiniaukę, bet pakeliui į žvejybos vietą dangus visai prakiuro. Manėme, kad mūsų užduotis tikrai sužlugdyta... Bet nenorėjome nusileisti vaikinams, todėl žygiavome toliau, nesvarbu, kad sušalusios ir sušlapusios. Jausmas dvilypis: nemalonu, bet tuo pačiu ir labai nuotaikinga!“- įspūdžiais dalijosi merginos. Jos mano, kad žvejybą išbandytų ir dar kartą, juolab, kad tuo pačiu būtų galima surengti puikią iškylą gamtoje: išsikepti šašlykų, užsikurti laužą, žaisti smagius žaidimus ir taip leisti laiką su savo draugais. Vaikinų verdiktas: - Kilo sunkumų: kabliukas įsipainiodavo į krūmus arba žoles ir ne kartą vos išsaugojome sveikus drabužius, merginos bjaurėjosi sliekais ir pan. Buvo linksma stebėti, kaip jos vargo su meškerėmis. Tačiau jos stengėsi parodyti, kad sugeba ne tik rūpintis savo išvaizda ar ruošti maistą. Nors sunku įvertinti merginų sugebėjimus, nes jos žvejojo pirmą kartą, tačiau, mūsų manymu, su šia užduotimi susidorojo puikiai. Klaidų neišvengė Nelengvesnė užduotis teko ir vaikinams – iškepti pyragą. Daugelio manymu, vaikinai nėra patys geriausi kulinarai, bet ar šio straipsnio herojai paneigs šią nuomonę? Vaikinai nuožmiai rengėsi šiai dvikovai: susirado receptą „Ypatingas obuolių pyragas“, susidėliojo reikiamus produktus – obuolius, bananą, cinamoną, vanilinį cukrų, kvietinius miltus, margariną, kiaušinius, cukrų, manų kruopas, varškę. Vaikinai viską kruopščiai pasvėrė, išmatavo ir supylė į dubenį, ir kai tešla jau buvo paruošta – pašovė ją į orkaitę ir laukė rezultato. „Bandėme viską daryti tiksliai pagal receptą, tačiau nedidelių klaidų neišvengėme. Ši užduotis nebuvo labai lengva, nes valgio gaminimas nėra mūsų kasdienybė. Tačiau kai tai darai ne vienas, tai tampa smagiu užsiėmimu“, - savo įspūdžiais dalijosi vienuoliktoje klasėje besimokantis E. Kalnius. ,,Sunkiausia buvo viską paruošti teisingai, ypač, kai žinai, kad pyragą vertins merginos – juk norisi būti pranašesniems už jas. Turbūt dėl to vietoj dviejų pyrago tešlos dalių netyčia padarėme vieną“, - pasakojo abiturientas A. Imbrazas. O D.Šopauskas prisipažino: „Labiausiai jaudino pyrago kepimas: nežinojome, ar iškeps, ar mums pasiseks, koks bus jo skonis, kaip bus įvertintas. Tačiau kai pagaliau iškepė, savo darbu buvome labai patenkinti: pyragas buvo skanus ir išvaizdus.“ Vaikinams pyragu pavaišinus merginas, visi supratome: atrodytų, kiekvienas galime išsikepti pyragą, susiradę receptą internete, tačiau tai daryti yra kur kas smagiau su draugais: gerti arbatą, šnekučiuotis ir skanauti desertą. Merginų verdiktas: - Vaikinai nustebino – nesitikėjome tokių rezultatų. Aišku, pyragas netobulas, bet buvo gardu, todėl manome, kad su šia užduotimi jie susitvarkė. Buvo gražu žiūrėti, kaip vaikinai stengiasi padaryti mums įspūdį ir nepasirodyti prastesni už mus.
Edita Starkovaitė
"P. n." akademijos narė
|
|
