|
Mokyklos valgyklos kėdės – tuščios
“Nagi, bėgam į parduotuvę, noriu dešrainio“,- vis dažniau „pagauname“ šitaip kalbant savo draugus ir bendraklasius. Tačiau kodėl dauguma iš mūsų nesirenkame jaukios vietos savo mokyklos valgykloje, o skubame į artimiausią parduotuvę?
Internetinėje „Kuprinės“ žurnalistų surengtoje apklausoje sudalyvavo 102 mokiniai iš Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų ir Klaipėdos Ąžuolyno, Vytauto Didžiojo, Vėtrungės, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijų, Marijono Daujoto, Simono Daukanto, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinių ir Vydmantų, Kartenos, Alsėdžių vidurinių mokyklų. Apklaustųjų amžius – nuo 10 iki18 metų. Net pusė apklaustųjų teigė, jog verčiau renkasi parduotuvėje pirktą maistą, o ne valgyklą. Atsakydami „Kaip dažnai valgote mokyklos valgykloje?“ 54 apklaustieji teigė ten visai nesilankatys ir nevalgantys. Taip pat klausėme: „Ar skanus mokyklos tiekiamas maistas?” ir atsakymų „Ne“ sulaukėme net 30% daugiau negu teigiamų atsakymų. Apklausos dalyviai paaiškino, kodėl: valgyti parduotuvių maistą gerokai pigiau ir skaniau, o valgyklos maistas jam iš tolo neprilygsta. Taip pat apklausa parodė, jog kainos už patiekalus mokyklos valgykloje, mokinių nuomone, yra per didelės. Kad maisto kokybė, skonis atitinka kainą, mano 30% mokinių. Jeigu mokiniai nemėgsta pietauti valgyklose, tai ką gi jie perka parduotuvėse ir kiek pinigų tam išleidžia? Didžioji dauguma, apie 45%, atsakė, jog pertraukų metu dažniausiai užkandžiauja bandelėmis, pyragaičiais, javainiais ir pan. Dar vienas populiarus mokinių užkandis – greitai paruošiamas maistas ir gaivieji gėrimai. Šitokiems „pietums“ 45% apklaustųjų skiria 5-7 Lt, 1- 3 Lt per dieną maistui išleidžia 25%. Tačiau yra ir kita medalio pusė – aptarnavimas. Apklausos dalyviai, paprašyti įvertinti mokyklos valgyklos darbuotojų aptarnavimą, jam skyrė 8 iš 10 galimų balų. Tuo tarpu tiekiamo maisto skonį – vos balu mažiau – 7. Mokiniai apklausoje teikė ir pasiūlymus, ką norėtų rasti savo valgyklos meniu. Šalia labiausiai mėgstamų blynų, kepsnių, karbonadų ir maltinukų jie pasigenda daugiau vegetariškų patiekalų, lazanijų, picos, bulvyčių fri ir cepelinų. * Bendrovės „Kretingos maistas“, kuri organizuoja mokinių maitinimą 300 šalies mokyklų, vadovo Irmanto Norkaus komentaras: - Mokinių apklausos rezultatai nenustebino, nes patys rengiame panašias apklausas ir žinome, kad mokiniai nelinkę eiti į mokyklų valgyklas. Šią tendenciją lemia kelios priežastys. Viena jų – mokiniams tiesiog norisi pasivaikščioti, išeiti į lauką, jei gražus oras. Antra, mokyklų valgyklos turi laikytis įstatymų, kurie griežtai draudžia gaminti iš tam tikrų produktų bei pardavinėti tam tikrą maistą. Draudžiamų produktų sąrašas yra ilgas, jis panaikino didelį patiekalų asortimentą, kokį galėtume pasiūlyti, todėl mokyklų valgyklose niekada negalės būti lazanijų, picų ar bulvių fri – to, ko mokiniai labiausiai nori. Tad kai prieš 2 metus buvo patvirtinta naujoji tvarka, pajutome, kad mokiniai išėjo į gatves. Absurdiška tai, kad ko negalime pardavinėti mes, vaikai gali įsigyti parduotuvėje ar kioske prie pat mokyklos – ši problema kelta respublikiniu lygiu, diskutuota su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau išeities nerasta. * Mes turime savo kepyklą, kurioje kepant bandeles nenaudojami konservantai, skonio stiprikliai, purikliai ir kitos medžiagos – stengiamės, kad kepiniai atitiktų mokyklų valgykloms keliamus reikalavimus. Tad iš natūralių žaliavų iškeptos bandelės neatrodo taip patraukliai, kaip pardavinėjamos parduotuvėje – jų net struktūra kitokia, tešla „tankesnė“. Laikydamiesi įstatymų mes iš vežėjų prašome pateikti sąrašą sudėtinių dalių, iš kurių buvo gaminti produktai, pavyzdžiui, padažai – ir renkamės tik tuos produktus, kurie yra natūralūs. O šeimose mokiniai valgo platesnio spektro maistą, kuriame ir tos pačios druskos daugiau, tad valgyklos maistas jiems nebeatrodo toks skanus. Vaikai mokomi gyventi pagal demokratijos principus ir jie turi teisę pasirinkti, ką valgyti. Tie mokiniai, kurie įpranta prie natūralaus maisto, jį vėliau vertina labiau, negu sintetinį. Esame išbandę netgi ekologiškų ir vegetariškų patiekalų liniją, tačiau ją pamėgo tik nedidelė grupė mokinių, mėgstančių eksperimentuoti, labiau besirūpinančių savo sveikata. Tačiau mažas tokių patiekalų poreikis netinka organizuojant masinę maisto gamybą ir tiekimą.
Kristina BURŠKYTĖ, Justė STONKUTĖ
"P. n." akademijos narės
|