Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 81 %
Naktį3°C debesuotumas 11 %
Apklausa

Ar jums pakanka rūšiavimo konteinerių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(9) 2006-02-03

Penkerius metus sėkmingai verslą Lietuvoje ir užsienyje vystanti nekilnojamojo turto agentūra “Rolijona”, praėjusiais metais Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pripažinta kaip sėkmingiausiai besivystanti mikroįmonė Lietuvoje, savo paslaugas jau siūlo ir Kretingoje. Agentūros savininkė Onutė Mackevičienė sakė, jog vienas agentūros tikslų – pritraukti į Kretingą investuotojų, kad būtų patenkinta bent dalis gyvenamojo ploto ar būsto paklausos.Šiuo metu nekilnojamojo turto agentūroje “Rolijona” dirba 18 darbuotojų. “Verslą pradėjome Palangoje. Sekėsi gerai. Esame įpratę, kada verslas “keliauja” iš sostinės į regionus, mes gi padarėme atvirkščiai – iš regiono “nuėjome” į Vilnių, kur turime įrengę biurą, jame dirba septyni darbuotojai,” – apie verslo pradžią ir jo plėtrą kalbėjo O.Mackevičienė.

“Rolijonos” biurai yra įsteigti Palangoje, Kretingoje, Vilniuje, pavasarį toks biuras bus įsteigtas Kaune, žadama biurą atidaryti Maskvoje, Turkijoje. “Visi biurai dirba kartu – domisi vietine, Lietuvos, užsienio rinka. Dirbame su vietos žmonėmis, dirbame su investuotojais iš užsienio. Džiaugiamės, kai jie teigiamai įvertina mūsų pastangas,” – sakė O.Mackevičienė.

Štai neperseniausiai sėkmingas sandoris buvo padarytas su viena Airijos kompanija: jai buvo pasiūlyta už 8,5 mln. litų nupirkti apleistą “Jūratės” baseiną Palangoje. Netrukus kompanija baseiną pardavė už 15 mln. 800 tūkst. litų ir, sėkmingai uždirbusi, norėtų vėl investuoti. Tačiau, anot O.Mackevičienės, jos vadovaujama agentūra neskuba priimti neapgalvotų sprendimų. “Skaičiuojame, įvertiname galimybes, nepripažįstame skubos,” - teigė agentūros vadovė.

Į “Rolijoną” kreipiasi ir vietiniai žmonės, norintys investuoti. “Rolijonos” darbuotojai pataria, į ką investuoti, kad klientas nenusiviltų ir per tam tikrą laiką uždirbtų pinigų. Dažniausiai pirmą kartą per “Rolijoną” investavęs pinigus, klientas į šią agentūrą sugrįžta ir antrą, ir trečią kartą.


Kokia įsimintiniausia Jūsų vaikystės pasaka?

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gat­vės in­ter­viu
Vaclovas Kaubrys:

- “Smaragdo miesto burtininkas”. Ši pasaka man taip patiko, kad ją labai gerai atsimenu ir dabar. Ją perskaičiau pats, nes anksti išmokau skaityti. Mama man irgi sekdavo pasakas, - ypač patiko pasaka apie vilką, kuris uodega žuvį gaudė. Pasakos patiko visada, tačiau dabar jų jau nebeskaitau.

Jūratė Degimaitė:

- Labiausiai vaikystėje mane sujaudino ne pasaka, o Jono Biliūno “Kliudžiau”. Toks liūdnas, švelnus, gailestį keliantis ir pamokantis kūrinys. Pasakas man sekdavo mama, nes pas močiutę retai tepabūdavau. Mama pasakų mokėjo daug, ir sekdavo jas, kai nenorėdavau miego.

Monika Kesminaitė:

- “Raudonkepuraitė”. Močiutė man šią pasaką pasekė tik vieną kartą, bet labai įsiminė. Po to paaugusi dar ir pati tą pačią pasaką perskaičiau. Dabar pasakomis nelabai besidomiu – nebeskaitau jų, o štai vaikystėje pasakos labai patiko.


Šventojiškių Eglės ir Algimanto Valiukų šeimoje – neįprastai daug šurmulio: jų vaikai – ketverių Luka ir penkerių Nojus – nenustygsta vietoje, tarpusavyje triukšmingai bendrauja savo rankų ir žodžių kalba. Kurčnebyliais gimusiems broliui ir sesei prieš dvejus metus buvo atliktos klausos operacijos ir įstatyti implantai. Vienok, vaikai ligi šiol sunkiai skiriasi su prigimtiniu tylos pasauliu.

Apsisprendė operacijoms ieškoti pinigų „Kad Nojus negirdi, pastebėjau praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Kitų moterų vaikai reaguodavo, sulojus šuniui, o maniškis – nieko. Tačiau jo negalia įsitikinau, kai sūnui sukako aštuoni mėnesiai. Gydytojos iš pradžių iš manęs pasišaipydavo, girdi, aš prisigalvojanti problemų“, - pasakojo E.Valiukienė. Giminėje nebuvo panašių prigimtinių negalios atvejų, be to, vaikai nesirgo meningitu.

Tačiau įtarimai nedavė ramybės tėvams, ir šie kreipėsi į Klaipėdos bei Kauno medikus. Buvo nustatyta, kad vaikas iš tiesų negirdi. Gydytojai paaiškino, jog galima atlikti operaciją, kurios metu įstatomi labai brangūs implantai. Nieko nelaimėsit, net jei turėsit milijoną, A.Valiuko žodžiais, į tokią medikų abejingumo sieną jie atsimušė iš pradžių.

Kai paaiškėjo, kad ir antrasis kūdikis – duktė Luka – gimė su tokia pat klausos negalia, tėvai ėmėsi ryžtingų žingsnių. Viena Kauno gydytoja juos paskatino ieškoti lėšų, nes pasiūlė išeitį – operuoti vaikus Kauno universitetinėse klinikose. „Valstybė kompensavo didžiąją dalį išlaidų – 35 tūkst.Lt. Tačiau ir patys turėjome surinkti 14 tūkst. Lt. Mums tai buvo didžiuliai pinigai, todėl iš pradžių galvojome operuoti tik Nojų. Po to įvykiai išsirutuliojo taip, kad operavo abu vaikus“, - pasakojo E. ir A.Valiukai. Pinigus tėvai turėjo surinkti per du mėnesius iki paskirtos operacijų datos.

Tėvai pasakojo, kad prasidėjus pinigų paieškoms, nuo ryto iki vakaro važinėjo po įvairias bendroves, įstaigas: „Pirmą mėnesį važiuodavome lyg į darbą. Tačiau daugiau pravažinėjome, negu turėjome naudos. Tuomet apsisprendėme bendrauti su žiniasklaida: po publikacijos respublikiniame leidinyje ir televizijos laidos žmonės ėmė skambinti, teirautis apie mūsų bėdą ir į sąskaitą pervedinėti pinigus“.

Bendrovė „VP Market“ išsyk skyrė po 14 tūkst. Lt abiejų vaikų operacijoms, Palangos savivaldybė parėmė 5 tūkst.Lt. Vienas Tarybos narys iš savo piniginės ištraukė tūkstantį litų. Tačiau ligi šiol nepamiršome paties šilčiausio atvejo, kai dvi močiutės atnešė ir padovanojo iš pensijų sutaupytus 600 Lt“, - žmonių parama ir išgyventa atjauta ligi šiol tebesidžiaugia E.ir A.Valiukai.

Vaikai girdi tik su „dėžutėmis“ Lukai ir Nojui per operaciją palei ausį buvo atvertas kaukolės kaulas ir įvesti platininiai implantai, kurie sujungti su klausos nervais. Operacija truko apie tris valandas. Žaizdos užgijo per mėnesį. Laimei, nebuvo komplikacijų, neįvyko atmetimo reakcija.

Už vaikų ausies kaušo pritvirtintas aparatas, kuris laidais sujungtas su indikatoriumi. Indikatorių vaikai nešioja kaip nedidelę kuprinytę, diržais pritvirtintą prie nugaros. Indikatoriuje – reguliuojamos kompiuterinės programos, kurias koreguoja gydytojai. Indikatorius prieš kiekvieną naktį tėvai nuima, pakrauna baterijas, o rytą vėl uždeda ant vaikų nugarų. Kai „dėžutės“ nuimamos, vaikai visiškai nebegirdi.

„Po operacijų vaikai nesuprato, kad reikia klausytis. Ypač Nojui patiko gyventi tyloje. Jis, pasirodo, buvo operuotas pavėluotai – trejų metų, kai tokios operacijos atliekamos kelių mėnesių kūdikiams. Kai operavo Luką, jai buvo dveji metai. Mergaitė šneka, kartais nukanda galūnes, o Nojus kalba sunkiai, aiškiai ištaria tik žodžius „ačiū, taip, ne“. Po operacijos visą pusmetį kas penktadienį važinėjome į Kauną, į pamokas. Vėliau – kas tris mėnesius“, - pasakojo Eglė.

Vaikai dabar lanko įprastą darželį Šventojoje, dukart per savaitę pas juos ateina logopedė. „Jie – gudrūs „piliečiai“: daržely yra paslaugūs ir pasiduoda mokymui, o namie – niekaip. Tarpusavy turi savo bendravimo sistemą, viską girdi, bet Nojus tingi kalbėti, o Luka perima jo gudrybes“, - tikino Algimantas. Tėvų žodžiais, klausos negalia fiziniam vaikų vystymuisi jokios įtakos neturi. Intelektu jie nesiskiria nuo kitų vaikų, o Nojų darželio auklėtoja laiko protingiausiu tarp grupės berniukų. Luka greičiausiai galės lankyti paprastą mokyklą, o Nojų teks vežti į Klaipėdos kurčnebylių mokyklą.

Mažieji namų „binladenai“ 32-jų Algimantas dirba žvejybos įmonėje, 26–erių Eglė – sezoninius darbus kurorte. „Eglei tenka pats didžiausias krūvis: mūsų vaikų priežiūra prilygsta kokiems trims normaliems moterų darbams. Juokas ima, kai kiti tėvai sako: mūsų vaikas – sunkus. Jų – angelėliai, lyginant su mūsiškiais, hiperaktyviais vaikais. Močiutė juos vadina „binladenais“. Nojus cypia, rėkia, kol rytą jį sugauni aprengti. Rytai ir vakarai mūsų namuose – „žiauriausias metas“. Gali vaikams pripirkti kokių nori žaislų, - geriausiu atveju jie tetveria savaitę: tuoj išardomi, perdaromi. Nupirkom būgną, nes reikėjo lavinti klausą, - per dešimt minučių vaikai jį išardė ir... pasidarė karūną. Nuvažiavom į svečius pas pusseserę, vaikai susirado raktą ir išardė giminaičių dviratį, - apie vaikų išdaigas pasakojo Eglė ir Algimantas. – Sykį ryte ilgiau pamiegojom, ir atradom aukštyn kojom apverstą virtuvę: aliejus ištaškytas, kruopos ir makaronai išversti. Teko viską sušluoti į šešis šiukšlių maišus“. Valiukų šeima gyvena viename kambaryje Algimanto motinos bute. Šeimai labai reikėtų nuosavo kampo, vienok, pagal dabartinius atlyginimus bei išlaidas, susijusias su vaikų negalia, jiems tai lieka sunkiai įgyvendinama svajone. Išlaidų, tėvų žodžiais, būna visai nenumatytų: tarkim, vaikai nutraukia klausos aparatų laidus, kurių kiekvienas kainuoja nuo 50 iki 200 Lt.

Eglė ir Algimantas džiaugiasi, kad jų Nojus ir Luka žingsnis po žingsnio įveikia savo negalią. „Kai pagalvoji, kad kiti tėvai kovoja dėl vaikų gyvybės, tam aukoja save, mūsų bėdos yra visai nedidelės“, - įsitikinusi Eglė.

Valiukų šeima neabejinga ir kitų nelaimei – jie atidavė didžiąją dalį pinigų, kuriuos jų vaikų operacijoms paaukojo šventojiškiai, kitai – Dagilių – šeimai, kai Briuselyje pustrečių metų Motiejui Dagiliui buvo persodintos motinos Jolitos kepenys. „Parduotuvės savininkas Rimas Budginas mums paaukojo pinigų ir parduotuvėje pastatė aukų dėžutę. Žmonės suaukojo per 400 Lt, tačiau mums pinigų operacijai jau nebereikėjo. Iš aukos pasilikome pinigų tik vitaminams, o kitus atidavėme J.Dagilienei. Juk tai buvo ne mūsų, o Šventosios žmonių parama“, - tikino A.Valiukas.


  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių
KRETINGA

LAZDYNŲ g. Sausio 28 d. kretingiškė, vakare grįžusi į namus, pastebėjo, kad per balkoną įsibrauta į butą, iš kurio pavogta daug įvairių asmeninių daiktų, prekybos centro ,,Maxima” dovanų čekiai, jos vardu išduotas LR pasas, 1,9 tūkst. Lt, ,,Hansabanko” ir ,,Vilniaus” banko mokėjimo kortelės, UAB ,,Miečys” kasos pajamų orderiai, automobilio „Honda Civic“ registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas.

VYTAUTO ir MELIORATO-RIŲ g. sankryža. Trečiadienį nebaigto statyti namo rūsyje rastas ant žemės gulintis nenustatyto asmens vyriškos lyties lavonas be išorinių smurto žymių. Požymiai: apie 35-45 metų, apie 170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rusvų plaukų, rusva barzda. Apranga: dvi pusilgės - mėlynos ir žalios spalvos - striukės, megztinis baltos ir pilkos spalvos dryžiais, pilkos spalvos marškiniai, pilkos kelnės, apatinės kelnaitės su baltais langeliais, juodos kojinės.

ŠIAULIŲ – PALANGOS kelias. Antradienio vakarą 20-metis palangiškis D.D., vairuodamas automobilį „Audi 80”, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Audi 100”. Po smūgio „Audi 80” nuvažiavo nuo kelio sankasos į pakelėje esančius laukus ir ten sustojo. Eismo įvykio metu automobilyje „Audi 100” važiavo kretingiškiai - automobilio savininkas A.D. ir P.J. Automobilio “Audi 100” vairuotojas nustatinėjamas, eismo įvykio aplinkybės tikslinamos. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai.

SALANTAI
Trečiadienio rytą salantiškis pastebėjo, kad Žemaitės gatvės garažų masyve, išlaužus jo garažo durų užraktą, įsibrauta į garažą, iš kurio pavogtas suvirinimo aparatas ,,Kemp” ir angliarūgštės balionas su reduktoriumi. Nustatytas įtariamasis – 26 metų salantiškis R.Z., kuris sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

PRYŠMANČIAI
Antradienį degė medinis ūkinis pastatas. Gaisro metu sudegė dalis stogo konstrukcijų, viduje buvusios malkos ir statybinės medžiagos. Įtariama, kad ugnis įsiplieskė dėl elektros instaliacijos arba dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas