Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(586) 2011-10-28

Kretingoje nėra tradicijos kapinėse skirti vietas išskirtiniams asmenims – vyrauja nuomonė, kad prieš mirtį visi yra lygūs.

Yra sakoma, kad mirties akivaizdoje – visi lygūs. Iškeliavusiojo pėdsakas žemėje belieka svarbus tik jo artimiesiems. Turbūt todėl nuėję aplankyti kapų, žvelgiame į didingus, kuklius, skausmu ir ilgesiu alsuojančius paminklus. Kai kurie jų – jei ne dažniau apverkiami, tai bent dažniau aplankomi. Jau tapę tarsi miesto ir miestiečių nuosavybe.

Apie Kretingos miesto istorijos dalimi tapusius kapus Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė gali pasakoti valandų valandas. Senosios kapinės yra tapusios tarsi susimąstymų muziejumi, kuriame ne viena dešimtis antkapių primena ne tik asmenybių, bet ir viso miesto gyvenimą.

„Turbūt visi kapinių lankytojai žino Jurgio Pabrėžos kapą ir grafų Tiškevičių koplyčią. Išsiskiria generolo Vlado Nagevičiaus kapas, kraštotyrininko Igno Jablonskio amžinojo poilsio vieta.

Vedžiodama turistus po kapines pasakoju apie stambių ūkininkų Karčevskių šeimą, atgulusią Kretingoje. Čia ilsisi garsusis tautodailininkas Anicetas Puškorius ir jo žmona Birutė, medžio drožėjas Steponas Žiubrys“, - vardino R.Luotienė.

Pasak jos, lankytojus visada domina vyskupo Motiejaus Valančiaus brolio Mykolo Valančevskio kapas, senieji vienuolių kapai, notaro Petro Kentros šeimos amžinojo poilsio vieta. Yra pasakojama, kad šio Kretingos aukštuomenės nario žmona buvusi pati gražiausia moteris mieste.

„Paminklas Kentrų šeimos kapui buvo nukaldintas kalėjime Bajoruose. Ši vieta kapinėse išskirtinė, traukia akį. Nors derėtų atkreipti dėmesį ir į niekuo nesiskiriančius antkapius netoli J.Pabrėžos kapo. Čia palaidoti pranciškonų vienuoliai. Jų kapai datuojami 1895 metais. Tai – vieni seniausių kapų. Nuo jų, galima sakyti, prasideda senųjų Kretingos kapinių istorija. Iš tiesų jos – ne pačios seniausios mieste. Maro kapinaitės anapus Akmenos upės buvo pirmosios, vėliau laidota bažnyčios šventoriuje. Kai šiame nebeliko vietos, vienuoliai pradėti laidoti dabartinių senųjų kapinių vietoje“, - sakė R.Luotienė.


Stanislava Zajančauskienė:

- Nemanau, kad mūsų kapai yra perkrauti. Jei velionis turėjo daug giminių, draugų, - natūralu, kad ant kapo nuolat yra gėlių, žvakių. Kapams yra skiriami gan nemaži plotai, todėl žmonės ir stengiasi juos užpildyti gėlėmis, papuošimais. Tame nematau nieko baisaus.

Jonas Vičiulis:

- Tikrai perkrauname. Vėlinės trunka tik vieną dieną, o kiek puokščių, žvakių ant kapo. Ir kam visa tai – juk po kiek laiko lieka šiukšlių krūva. Derėtų kapus puošti kukliau. Kita vertus, mums, lietuviams, tai yra įgimta. Norime tarsi pasipuikuoti prieš kitus, nors kapinėse derėtų kuklumas.

Konstancija Mockienė:

- Aš stengiuosi kapų neperkrauti. Uždegu žvakę, o vietoj brangių gėlių geriau užsakau šv.Mišias. Man taip atrodo gražiau ir mirusiam pagarba. Visa ta kapų puošyba yra tik mūsų puikybė, noras prieš kitus pasirodyti turtingesniu, geresniu.

Arūnas Kavaliauskas:

- Neperkrauname – puošti kapus, juos puoselėti yra lietuvių tradicija. Taip mes išreiškiame pagarbą mirusiam, prisimename jį. Be to, esama ir polinkio pasididžiuoti tuo, ką turime – kapai taip pat nėra išimtis.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nuo 2012 metų sausio 1 dienos šilumą iš Kretingos šilumos tinklų gaunantys vartotojai už 1 kWh mokės 22,96 ct, t.y. 1,27 ct brangiau negu dabar. Sprendimą didinti šilumos kainą rajono Savivaldybės taryba priėmė vakar vykusiame eiliniame tarybos posėdyje. Iš 22 posėdyje dalyvavusių politikų prieš kainos didinimą balsavo tik trys, dar keturi susilaikė.


Auksė Zdanavičiūtė, 11 metų:

- Namuose nesportuoju, nes kur nors išvažiuoju arba išeinu. Kartais tiesiog nėra laiko. Man sportas patinka, todėl mokykloje taip pat sportuoju.

Emilija Jucytė, 11 metų:

- Namuose dažniausiai sportuoju ryte – padarau mankštą, kad būčiau energingesnė. Sportuoti man patinka, todėl lankau šokius. Sportas man – tai sveikata

Edvinas Puplauskas, 15 metų:

- Po pamokų sportuoju. Lankau sporto mokyklą – boksą. Bet mokykloje per pamokas ne visada mankštinuosi. Sportas man yra įdomus užsiėmimas. Tai - visas mano gyvenimas.

Edvinas Barkus, 13 metų:

- Po pamokų sportuoti mėgstu, nes sportas man patinka. Tik mokykloje sportuoju todėl, kad reikia. Man sportas yra pramoga. Lankau futbolą.

Justas Viknius, 11 metų:

- Namuose sportuoju, nes man patinka ir aš to noriu. Sportas yra geras dalykas. Mokykloje per pamokas sportuoju, lankau krepšinį ir žadu pradėti žaisti tenisą.

Sandra Venckutė, 12 metų:

- Namuose nesportuoju, bet sportą mėgstu. Mokykloje mankštinuosi savo malonumui. Aš manau, kad sportuoti reikia ne per prievartą, nes sportas turi būti sveikata.

Gabrielius Lont, 10 metų:

- Namuose sportuoju tik kartais. Mokykloje – visada. Sportas man yra įdomus užsiėmimas. Mėgstu futbolą, kvadratą, tačiau po pamokų nelankau sportinio būrelio.

Erika Brazdauskytė, 13 metų:

- Po pamokų sportuoju, nes mėgstu sportą ir tai yra įdomus užsiėmimas. Man sportas yra laisvalaikis. Lankau rankinį.

Kalbino Sandra URBONAITĖ, fotografavo Laurynas ŠIMKUS, Darius ŠYPALIS


Kiekviena mūsų diena kupina naujų iššūkių. Nuolat bėgame, skubame, kažko ieškome, dėl kažko kenčiame, kažko siekiame, kažką garbiname. O kada sustojame? Ar dar turime laiko pamąstymams, laiko ramybei?


Kretingiškiai Gintarė Drakšaitė, Julius Kontaras, Sandra Starkovaitė ir Modestas Jakubauskas įrodė, kad norint įdomiai praleisti laiką nebūtina turėti daug pinigų ar laukti, kol kas nors pakvies į užsiėmimus arba būrelius. Vieną dieną draugai tiesiog panoro nuveikti kažką neįprasto ir nepamirštamo. Gintarei kilo mintis dviračiais nuvažiuoti į Juodupėnus pas močiutę. Šią idėją pasiūlė kitiems draugams. Jie sutiko, nes norėjo save išbandyti.


Dvi merginos žiauriai nužudė savo draugę. Viena žudikių – gotė, kita – pagonė. „Emo“ subkultūrai priklausančios merginos žudosi viena po kitos. Rusijoje gotai nužudė vieną savų ir jį suvalgė. Televizija, laikraščiai ir kitos visuomenės informavimo priemonės nuolat pabrėžia, kokie žiaurūs ir gyvuliški yra kitaip atrodantys žmonės – neformalai. Tačiau ar tai - tiesa?


Įvairios mokyklinės uniformos visais laikais buvo populiarios. Dar mūsų tėvai neįsivaizdavo, kad į mokyklą galima ateiti be rudų suknelių ar mėlynų kostiumų. Tada visiems griežtai buvo žinoma, jog uniformas nešioti – privalu, tad niekas dėl alternatyvų nesuko sau galvos. Šiandien mokiniai taip pat nešioja uniformas, tik, nors ir ne vienoje Kretingos mokymo įstaigoje jas nešioti yra privaloma, kai kurie mokiniai atsisako tai daryti ir pažeria ne vieną argumentą, paremiantį jų pasirinkimą.


Mokykla – antrieji namai, kuriuose praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo. Mokytojai, mokiniai, darbuotojai yra vienos šeimos – mokyklos bendruomenės – nariai. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir mokykloje, tarp jos „gyventojų“ iškyla įvairių nesutarimų.


Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, policijos pareigūnai perspėja žmones neužsimiršti ir pasirūpinti savo turto saugumu – ilgapirščių taikiniu tampa be priežiūros likę namai, butai, o taip pat - ir daiktai, palikti automobiliuose prie kapinių.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

Kretingiškis 69 metų F.K. pranešė, kad jis 2011 m. vasario mėnesį 43 metų šiauliečiui S.P. paskolino elektrinį pjūklą „Makita UC4020A“, kurį S.P. prarado ir už jį vengia atsiskaityti. Padaryta 500 Lt žala.

Kretingiškis 71 metų G.S. pranešė, kad spalio 26 dieną apie 7 val. atvykęs į žemės ūkio kooperatyvo ,,Dvarelis“ fermas pastebėjo, kad atrakinus pakabinamą spyną buvo įsibrauta į vidų ir pavogti du paršeliai, rankinis vežimėlis ir aliumininis bidonas. Padaryta 300 Lt žala.

KRETINGOS RAJONE

RAGUVIŠKIŲ k. Raguviškių kaimo gyventoja 49 metų R.Š. pranešė, kad spalio 25 dieną apie 13 val. grįžusi į savo namus pastebėjo, kad iš šalia gyvenamojo namo esančios vasarinės yra pavogta: 4 vnt. baltos spalvos su žaliais apvadais plastikinių langų paketų, dušo kabina, dujų balionas, apie 3 x 1,5 m linoleumo. Iš viso padaryta 1 tūkst. 747 Lt žala. Turtas nedraustas, signalizacija neįrengta.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Kretingos rankininkės – geriausios

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Kretingoje jau dešimtą kartą įvykusio rankinio turnyro „Rados“ taurei laimėti nugalėtojomis tapo aikštės šeimininkės – rankininkių, gimusių 1997-1998 m. ir treniruojamų Algimanto Pranaičio, komanda.


Kretingos sporto mokyklos krepšininkų, gimusių 1998 ir 1997 m., komandos startavo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (LMKL) II diviziono A ir B čempionatuose. Jų startą pakomentavo abiejų komandų treneris Jonas Beniušis.


Karą laimėjo gyventojai

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Problema

Vakar Kretingos rajono taryba padėjo tašką pusantrų metų besitęsiančioje gyventojų ir verslininkų kovoje dėl 3,36 aro žemės sklypo Žemaičių gatvėje – dvylikos balsų persvara jį nuspręsta prijungti prie Žemaičių g. nr. 6 ir nr. 8 daugiabučių teritorijų.


Prasidėjus kūrenimo sezonui, kaip yla iš maišo išlenda gyventojų neatlikti „namų darbai“ – šį rudenį Kretingos rajone dėl degančių suodžių kamine ugniagesiai buvo iškviesti jau penkiskart.


Kretingos „Bočiai“ nuobodžiauti neturi kada

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Kretingos skyrius, vienijantis 200 narių, nuobodžiauti neturi kada: išgyvenę intesnyvų išvykų, susitikimų prasme spalį, Kretingos senjorai jau kuria naujus planus.


Dalai Lama yra pasakęs, kad jį labiausiai stebina žmogus: jis paaukoja savo sveikatą, kad susikrautų turtus, o paskui praranda turtą, jog atgautų sveikatą. Žmogus taip yra susirūpinęs ateitimi, kad negali mėgautis šia diena – negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Gyvena, lyg niekada nemirtų – ir miršta, lyg niekada nebūtų gyvenęs. Artėjančios Vėlinės yra tarsi slenkstis, kurį peržengiant norisi pamąstyti apie tai, kodėl taip bėgame iš dabarties į ateitį, kurioje galų gale sureikšminame tik vieną dalyką – mirtį.


Prisiminimuose vis dar ataidi šiurpusis pokaris

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Mus pasiekė Telšių rajone, Degaičių kaime gyvenančios Irenos Norvaišienės laiškas. Moteris prisipažino, jog rašanti pirmą kartą. Ir patvirtino, jog laiško turinys – teisingas.


Gyvenimas miško delne

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Mūsų žmonės

Joskaudų miško apsuptyje gyvenantis 58 metų Algirdas Gikaras pasakojo kasdien stebintis, kaip tobuliausias dailininkas – gamta – rudeninėmis spalvomis tapo medžių kepures. „Gaila, kad prieš dvi savaites čia jūsų nebuvo“,- stebėdamas spalvų žaismą medžių viršūnėse, atsiduso A.Gikaras. Jam jauku vienam gyventi iš tėvų paveldėtame vienkiemyje, per kurį savo takus mina ir laukiniai žvėrys.


Jubiliejus – tik kelio pradžia

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Mūsų žmonės

Baublių kultūros filialas šį rudenį sulaukė pusės šimto metų. Per penkis dešimtmečius kaimo kultūros židinys viliojo šimtus dainos, muzikos, šokio mylėtojų, kurie net ir po sunkių darbų visada rasdavo laiko repeticijoms, iki smulkmenų suderintiems bei nušlifuotiems pasirodymams. Pirmuosius kultūros žingsnius Baubliuose pamenantys baubliškiai įsitikinę, kad jų kaimo kultūros namams klestėti, išgyventi nuosmukį ir vėl pakilti padėjo visi tie, kurie buvo neabejingi grožiui ir dvasiniam penui.


Po publikacijos

  • Po publikacijos

Po publikacijos „Projektas supriešino gatvės gyventojus“ („P.n.“ 2011 10 25; nr. 585) į redakciją kreipėsi Kartenos seniūnijos seniūnė Aistė Ivanovaitė, pageidavusi, kad būtų paneigta informacija, esą iš susirinkimo, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl sporto aikštelės įrengimo Kartenoje, Alanto gatvėje, ji pabėgo nesulaukusi pabaigos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas