Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(490) 2010-11-26

Specialiuoju planu šeši dviaukščiai bei keli privatūs namai, buvo priskirti devintai zonai. Būtent dėl šio zoninio suskirstymo esami „Kretingos šilumos tinklų“ vartotojai nebegali atsisakyti centralizuoto šildymo.

Jei tavo namas įtrauktas į Kretingos miesto Specialųjį planą – esi amžinas bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vartotojas. Tokią tiesą sužinojo Savanorių g. nr. 30 namo gyventojai, panorę atsiskirti nuo centralizuoto šildymo.

Nors gyventojai savo teisę – pasirinkti norimą paslaugos teikėją už mažiausią kainą – pasiryžę ginti teisme, tačiau visų pirma jie siekia dialogo su Kretingos rajono savivaldybe.

„Juk stengdamiesi sumažinti šildymo nuostolius, padėtume sutaupyti ir Savivaldybės biudžetą. Kuo mažesnės bus šildymo kainos, tuo daugiau žmonių pajėgs patys susimokėti už šildymą, neprašydami paramos“,- mano Laima Drungilienė, Savanorių g. nr. 30 namo gyventoja.

Įsivesti autonominį dujinį šildymą sutinka Savanorių g. nr. 30 namo dešimt butų savininkų, o du norėtų likti prisijungę prie centralizuoto šildymo. „Tai suprantama, nes šiuose butuose gyvenantys asmenys gauna Savivaldybės paramą šildymui ir jiems kaina nėra aktuali,- kalbėjo Savanorių g. nr. 30 namo gyventojas Aloyzas Kuzminskas. – Tačiau techniškai įmanoma tiems dviem butams palikti esamą šildymo sistemą, nes yra vienas prie kito ir daugiabučio pakraštyje. O likę namo butai būtų šildomi gamtinėmis dujomis“.

Gundo mažesnė šilumos kaina

Daugiabučio gyventojai išsiaiškino, kad šildytis gamtinėmis dujomis jiems būtų kur kas pigiau. Atlikus galimybių studiją paaiškėjo, kad dujiniuose katiluose gaunamos šilumos kaina – 0,18 Lt už 1 kwh, o dujiniuose kondensaciniuose katiluose – 0,15 Lt už 1 kwh, kai centralizuotai tiekiamos šilumos kaina iki šiol buvo 0,22 Lt už 1 kwh. Renovuoti esamą susidėvėjusią šildymo sistemą kainuotų apie 136 tūkst. Lt, įsirengti autonominiam dujiniam šildymui reikėtų: 115 tūkst. Lt – montuojant dujinius katilus arba 133 tūkst. Lt – montuojant dujinius kondensacinius katilus.

Šildymo sezono metu daugiabučio gyventojai už šilumos paslaugas bendrovei „Kretingos šilumos tinklai“ moka apie 8 Lt už 1 kv. metrą. Vadinasi, už 50 kv. metrų butą kiekvieną mėnesį tenka sumokėti apie 400 Lt.


Virginija Norvilienė:

- Jaunoms šeimoms, kurios neturi darbo, augina vaikus. Geriau pagalvojus, labdara reikalinga ir beglobiams vaikams, ir senelių namams. Net ir ant elgetų neima pyktis – jiems aukos, labdara taip pat yra reikalingi, nes net ir norėdami užsidirbti, jie sunkiai rastų darbą.

Evaldas Šlušnys:

- Daug kam Lietuvoje šiuo metu yra blogai: pensininkams, neįgaliesiems, jaunoms šeimoms, bedarbiams. Labdarą suteikti gali tik turtingieji, kurie nevargsta, turi perteklių. Juk Biblijoje liepiama dalintis – jei taip elgtųsi visi, kas gali dalintis, turėtume mažiau vargstančių.

Povilas Urbutis:

- Mažiausiai pasiturintiems, vargingai gyvenantiems, vaikų namų auklėtiniams. Lietuvoje daug kam yra reikalinga labdara, bet ne daug kas gali aukoti. Aukoju retai – esu invalidas, pačiam pagalba praverstų.

Liucija Lubienė:

- Labdara labiausiai reikalinga vargstantiems. Todėl kiekviena gerumo, labdaros, aukojimo akcija Lietuvoje yra sveikintina. Jų galėtų būti dar daugiau, negu dabar – juk vieną arba du litus paaukoti gali kone kiekvienas.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kuo arčiau rinkimai, tuo didesnis turgus

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Vakar nuo pastangų sutramdyti tarybos narius Kretingos rajono savivaldybės merui Juozui Mažeikai raudoniu plyšo žandai, kimo pakeltas balsas. Į eilinį tarybos posėdį susirinkę rajono politikai elgėsi kaip priešrinkiminiame šou: kalbėjo, replikavo, trukdydami pirmininkaujančiam, klausimų pranešėjams bei pasisakantiems, nepaisydami ir pačių patvirtinto darbo reglamento. Neištvėręs J.Mažeika pareiškė, kad kai kurie jų ir kadencijai baigiantis to reglamento nėra net perskaitę. “Kiek dar tuščiai drebinsit orą?” – gražbylystėmis vienas kitą pranokti bandančius kolegas gėdijo meras.


Roma Kartavičiūtė, ketvirtokė:

- Mokiniai iš pamokų bėga, nes jiems nepatinka mokytojas arba kokia nors pamoka. Niekada nesu pabėgusi iš pamokų – tai būtų kvaila. Kartais vaikai nenori eiti į pamokas, kadangi nėra atlikę namų darbų. Bet tai ne išeitis – vis tiek reikia lankyti visas pamokas.

Ernestas Dima, pirmokas gimnazistas:

- Galvoju, kad iš pamokų bėgama todėl, kad kartais būna tiesiog ne ta nuotaika – tingisi mokytis, nesinori sėdėti pamokoje. Tokiais atvejais traukia eiti namo ir pasėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus.

Ignas Strumyla, septintokas:

- Greičiausiai bėgama iš nemėgstamų ar sunkių pamokų. Juk sunku eiti į pamoką, jei ko nors nesupranti ar esi jai nepasirengęs. Bet kokiu atveju bėgti iš pamokų nėra gerai – atsilieki, pyksta tėvai, baudžia mokytojai.

Laura Riaugaitė, trečiokė gimnazistė:

- Galbūt todėl, kad blogai sekasi mokslai. Bėgimas iš pamokų gali būti ir maištavimo forma – nepaklusnumu siekiant parodyti, kad nepatinka mokytojas, pamokos. Yra tekę ir man pabėgti iš pamokų. Priežastys paprastos – nenoras eiti į pamoką, paprasčiausias tingulys.

Viktorija Intaitė, trečiokė gimnazistė:

- Bėga tie, kurie tingi mokytis. Šiais metais nesu pabėgusi nė iš vienos pamokos. Tačiau yra buvę atvejų, kai pabėga visa klasė. Tokios išdaigos liūdnai baigiasi: mokytojas gali liepti rašyti kontrolinį darbą.

Antanas Žebrauskas, aštuntokas:

- Jei atsibosta mokytis arba kokioje nors pamokoje nesupranti mokomo dalyko, kyla noras praleisti pamokas. Niekada iš pamokų nebėgu – tai visiškai neįdomu. Kur kas įdomiau sėdėti pamokose ir sužinoti ką nors naujo.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Iki šiol mokslo konkursuose, olimpiadose nepasižymėjęs Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazistas 15 metų Mantas Razma maloniai nustebino ir save, ir bendramokslius, televizijos žinių viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ iškovojęs II vietą ir patekęs į gabiausių aštuntokų finalą.


Ketvirtą mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose besimokanti kretingiškė Barbora Šiaulytė pastebėjo, kad šioje didelėje šalyje paauglio gyvenimas gerokai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo – Amerikoje daugiau laisvės, tačiau ir daugiau atsakomybės. Nors paauglys gali pradėti vairuoti vos sulaukęs 16 metų, prieš eidamas pas draugus, turi prasinešti, kur tiksliai leis laiką ir kiek užtruks. Šioje šalyje laisvalaikis dažniausiai planuojamas su šeima ir iš anksto.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

Antradienį apie 14 val. į „Regitros“ Klaipėdos filialo Kretingos grupę kreipėsi 52 metų palangiškis P.Š., norėdamas automobiliui „Mazda 323“ gauti tranzitinius numerius. „Regitros“ darbuotojai nustatė, kad automobilis nuo šių metų lapkričio 15 d. yra ieškomas Vokietijoje. Automobilis sulaikytas, P.Š. apklaustas, nesulaikytas.

KLAIPĖDOS g. Pirmadienį apie 18.20 val. 18 metų Klibių kaimo gyventoja I.M., vairuodama automobilį „VW Vento“, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Ford Escort“, kurį vairavo 66 metų kretingiškis A.P. Per eismo įvykį sužalotas automobilio „Ford Escort“ vairuotojas A.P. ir automobilio keleivė 41 metų kretingiškė R.A., kurie, medikams suteikus pagalbą, išleisti gydytis ambulatoriškai. Sužalota ir automobilio „VW Vento“ vairuotoja I.M., kuri, suteikus medicinos pagalbą, išleista gydytis ambulatoriškai.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Šią savaitę Klaipėdos universiteto rektorato salėje universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir Viešosios įstaigos Pranciškonų gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas pasirašė šių mokymo įstaigų bendradarbiavimo sutartį.


Šiuo metu prie įvažiavimo į Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnaziją pluša darbininkai – jie rengia pagrindą naujam šaligatviui nutiesti. Anot gimnazijos direktorės Birutos Mikienės, įrengus pėsčiųjų taką mokiniams nebereiks eiti važiuojamąja dalimi.


Archeologą paviliojo inkų žemės paslaptys

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Palangos botanikos parką šiuo metu tyrinėjančio 34-erių klaipėdiečio archeologo Roko Kraniausko gyvenimo istorija galėtų tapti geros kelionių bei nuotykių knygos siužetu. Dar studijų metais jis tapo Lietuvos povandeninės archeologijos pionieriumi: tyrinėjo nuskendusius laivus ir aptiko pirmąją Lietuvoje gyvenvietę ežero gelmėse. Vėliau įsiklausęs į likimo balsą, R.Kraniauskas patraukė į Pietų Ameriką. Apkeliavęs ją apsigyveno Peru ir ten sukūrė šeimą. Po žemės drebėjimo, kuris nusiaubė jo namus, prieš trejus metus su šeima jis sugrįžo į Lietuvą.


Du dešimtmečiai „Lakštingelės“ giesmės

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Mūsų žmonės

Remonto darbai nesugadino šventinės nuotaikos – šį šeštadienį jubiliejinis liaudiškos kapelos „Lakštingelė“ koncertas įvyks ne puošnioje aktų salėje, o šokių salėje. „Kaip ir prieš 20 metų – kai pirmąjį kartą koncertavome žiūrovams, - linksmai į šią situaciją pažvelgė kapelos vadovas Pranas Razmus ir ilgametė kapelos vokalistė Diana Žukauskaitė. - Tuomet įvyko kalėdinis vakaras, kuriame ir sudalyvavo ką tik suburtas mūsų, kultūros centro, „administracinis“ kolektyvas iš keturių narių“.


Kretingiškis Vytautas Vaičionis, daugiau negu trisdešimt metų dirbęs Kretingos geležinkelio stoties viršininku, juokauja, kad geležinkelininkai tiek kalba, kad net numirus liežuvis dar penkias dienas juda. Lygiai taip pat nurimti negali ir V.Vaičionio prisiminimai – jie tokie pat gyvi, kokia gyva prieš keletą dešimtmečių buvo Kretingos geležinkelio stotis: šimtai žmonių, grandioziniai planai, tūkstančiai tonų krovinių ir nuolat pro miestą pradunksintys ilgiausi vagonų sąstatai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas