Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(434) 2010-05-07

„Turbūt ir vanduo „eina į kūną“,- apie nelygią kovą su antsvoriu kalbėjo Svajūnas Bartkevičius, pasiryžęs skrandžio perrišimo operacijai.

Kovoje su vis labiau didėjančiu antsvoriu 34 metų kretingiškis Svajūnas Bartkevičius nėra vienišas – jo antrąja šeima vadinama teatro grupė ėmėsi labdaringos iniciatyvos. Svajūno bėdą teatralai ne tik „pardavė“ televizijos projektui „Bėdų turgus“, bet ją „perka“ ir patys – įsteigė specialų fondą, į kurį surinkti pinigai bus skirti skrandžio perrišimo operacijai.

„Mums tai būtų nepasiekiama suma“, - kalbėdama apie skrandžio perrišimo operacijai reikalingus 7 tūkst. Lt, tvirtino Svajūno mama Adelė Bartkevičienė.

Operacija ir vaistai – iš savos kišenės

Dabar didžiausia S.Bartkevičiaus svajonė – skrandžio perrišimo operacija, kuri būtų jam atlikta spalį Klaipėdoje. Tačiau iki tol jis jau turi sumokėti bent 5 tūkst. 530 Lt – tiek kainuoja operacijai reikalingi įrankiai, kurie bus parskraidinti iš Amerikos. Kainuos ir kiti operacijai reikalingi reikmenys, vaistai.

Dejuoti nemėgstantis S.Bartkevičius prisipažino nenorėjęs viešinti savo asmeninių bėdų, tačiau jis kitokios išeities neturi – dėl mažų pajamų bankai neišduoda net ir kelių tūkstančių paskolos. Šeima verčiasi iš pensijos ir pašalpos, kurių bendra suma – vos per 1 tūkst. Lt, o bene pusę šių pinigų tenka atiduoti už komunalinius mokesčius.

S.Bartkevičius kasdien vartoja vaistus, kuriems per savaitę reikia 50 Lt. Už visus vaistus vyrui tenka mokėti iš savo kišenės – mat endokrininės liaukos sutrikimas iki šiol nėra įtrauktas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą.

Šiuo metu S.Bartkevičius neturi ir darbo – jei tik atsirastų galimybė, jis mielai dirbtų: mėgstančiam bendrauti ir gerą humoro jausmą turinčiam vyrui labiausiai sekasi prekyba.


Povilas Šoblinskas:

- Galbūt šiek tiek, nebuvau apie tai susimąstęs. Buvome Tarybų Sąjungoje, dabar esame Europos Sąjungoje. Ankstesnėje sąjungoje nebuvo labai blogai, šioje naudos sau asmeniškai ar savo šaliai dar nepajaučiau. Vis dėlto, manau, kad Lietuva turėjo įstoti į Europos Sąjungą.

Jurga Alminienė:

- Tam tikru aspektu – taip. Dabar atviros sienos, galima laisvai keliauti, šalyje yra vykdomos plėtros programos, teikiama parama. Atsigauna kaimai, miesteliai ir didieji Lietuvos miestai. Jaučiasi kultūrinės veiklos pagyvėjimas – šia prasme tikrai europėjame.

Žydrūnas Žvinklys:

- Europietis jaučiuosi tik tiek, kad galiu laisvai keliauti po Europą. O šiaip, nemanau, kad įstojus į Europos Sąjungą gyvenimas Lietuvoje labai pagerėjo. Negalima vienareikšmiškai pasakyti, vertėjo ar ne stoti į šią sąjungą. Buvimas Europos Sąjungos nariais turi ir pliusų, ir minusų.

Lina Pociutė:

- Mano nuomone, tikrais europiečiais, Europos Sąjungos nariais pasijausime tik tada, kai turėsime bendrą valiutą. Europiete pasijaučiau ir tada, kai galėjau laisvai keliauti – nereikėjo stovėti muitinėse ir panašiai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šią savaitę Kretingos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) valdyba buvo susirinkusi aptarti jau baigiamą kurti strategiją ES paramai gauti. Iš Lietuvos žuvininkystės plėtrai skiriamos europinės paramos Kretingos rajonui turėtų atitekti 1,7 mln. Lt. Tačiau artėjant dokumentų rengimo finišui, dar galutinai neišsiaiškinta, kaip bus padalinti pinigai ir kam jie atiteks.


Iš Šilalės, kur įvyko Lietuvos pradinių klasių mokinių varžybų „Šviesoforas“ zoninis turas, Kretingos vaikų ugdymo centro mokinių komanda grįžo laimėjusi – ji pelnė II vietą. Dabar Vaikų ugdymo centro pradinukų laukia dar rimtesnis iššūkis – jie važiuos į Vilnių ir dalyvaus finaliniame ture.


Istoriniai faktai ir šalti skaičiai prabilo – Simono Daukanto vidurinės mokyklos mokiniai visus metus kalbino tremtinio dalį patyrusius žmones, ir jų neišblankusius prisiminimus, gyvas emocijas įamžino savo rašiniuose.


Šešiolika Kretingos meno mokyklos mokinių pristatė savo baigiamuosius diplominius darbus. Keramikos, tapybos, grafikos bei skulptūros kūriniai vertintojus ir pristatymo žiūrovus nustebino savo išradingumu bei kokybe.


Albinas Rimkus:

- Labai mėgstu degintis, tačiau esu pasidomėjęs, kaip saugiai reikia mėgautis saule. Niekada nesideginu tuo laiku, kai saulė kaitriausia. Visada paplūdimyje turiu apsauginio kremo ir nesimėgauju saulės spinduliais ilgiau negu valandą. Degintis ilgiau pavojinga. Nereikia pamiršti saugoti ir akių – esant saulėtai dienai visada nešioju saulės akinius.

Rūta Lukaitė:

- Labai mėgstu degintis saulėje. Vasarą, kai tik dienos karštos, būtinai kieme pasimėgauju saule. Tačiau stengiuosi nepiktnaudžiauti – per ilgai nesideginu, naudoju apsauginius kremus. Puikiai žinau, kad saulės spinduliai gali pakenkti. Vaikui taip pat leidžiu pasimėgauti saule – tik riboju laiką.

Laima Adomaitienė:

- Esu baltaodė, todėl negaliu per daug laiko praleisti saulėje – nudegčiau. Mėgstu pagulėti paplūdimyje, tačiau saugodama save saulėje praleidžiu ne daugiau kaip pusvalandį. Nemėgstu naudoti apsauginių kremų – norisi natūraliai įdegti ir saikingai save palepinti saulės spinduliais.

Kretingos ligoninės gydytojo dermatovenerologo Edmundo Miščiko komentaras:

- Saulės spinduliai yra pavojingi ne tik vasarą. Klaidinga manyti, kad degintis pavasarį yra nekenksminga – šiuo metų laiku saulės spinduliai yra lygiai tokie pat pavojingi kaip ir vasarą. Nuo pusės dvylikos iki apytiksliai keturių popiet rekomenduočiau vengti tiesioginių saulės spindulių. Dieną reikėtų nešioti kepurę ar skrybėlę, o nusprendus pagulėti paplūdimyje, būtinai reikia pasirūpinti apsauginiu kremu. Kremai nuo saulės būna įvairaus stiprumo: jį reikia rinktis atsižvelgiant į savo odos tipą, saulės kaitrumą. Geriausia naudoti vandeniui atsparų apsauginį kremą – kad nusimaudžius vandens telkinyje, oda ir toliau būtų apsaugota nuo ultravioletinių saulės spindulių. Kremą nuo saulės patarčiau rinktis labai atidžiai: kiekvienas kremas turi ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, kvapas yra vienas iš apsauginių kremų minusų. Todėl renkantis kremą reikėtų žinoti savo odos jautrumą, pasidomėti, kokia kremo sudėtis. Būnant saulėje iki pusės dvylikos, apsauginiu kremu teptis nebūtina, tačiau deginantis pavojingu laiku – privaloma. Teoriškai pirmą kartą degintis reikėtų tik 15-20 minučių. Tačiau nė vienas iš mūsų dažniausiai į tai nekreipiame dėmesio – saulėje prigulame ilgam. Po tokių saulės vonių žmonės pas gydytoją ateina su pūslėmis, po nesaikingo deginimosi gali išsivystyti dermatitas. O tai – pirmas žingsnis į odos vėžį. Saulė yra ypač pavojinga žmonėms, kurie turi pigmentinių dėmių – jiems mėgautis saule reikėtų labai atsargiai ir saikingai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingiškiams nebūtina važiuoti į Klaipėdą, kad ten būtų atliktas žarnyno tyrimas – fibrokolonoskopija: šį pažangų metodą Kretingos ligoninėje taiko 34 metų pakistanietis gydytojas Jamshid Siddique. Puikiai lietuviškai kalbantis gydytojas pasakojo, kad tyrimas fibrokolonoskopu yra itin tikslus – juo galima aptikti net pirmuosius onkologinės ligos simptomus.


Išsėtinė sklerozė – progresuojanti centrinės nervų sistemos liga. Šia liga dažniausiai suserga 20 – 40 metų žmonės. Moterys išsėtine skleroze serga du kartus dažniau negu vyrai.


Mus supančių augalų keliami pavojai

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata

Pavasarį pražydusių tuopų, drebulių, beržų, guobų bei kitų medžių žiedadulkės gali sukelti šienligę (alerginį rinitą) – vieną labiausiai paplitusių alergijos formų. Į alergiją linkusių žmonių daugėja ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Lietuvos statistikos departamento 2009 m. duomenimis, alergija serga 5 procentai gyventojų.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA.

LAISVĖS g. Kretingiškė D.M. pranešė, kad balandžio 30 dieną, apie 23.30 val., prie namo laiptinės iš nepilnamečio sūnaus D.M. buvo pagrobtas jos dviratis „Hig Hlander“, kurio vertė – 800 Lt. Dviratis surastas, nustatytas įtariamasis – 21 metų kretingiškis T.G., kuris po apklausos išleistas.

KRETINGOS RAJONE.

VALĖNŲ k. Pirmadienį, apie 7.05 val., A.T. pastebėjo, jog iš jo katilinės iškėlus duris buvo pavogtas „Regitroje“ neįregistruotas 2006 metų laidos chaki spalvos keturratis motociklas „Kawasaki Prairie“. Padaryta žala – 16 tūkst. Lt. Turtas nuo vagysčių nedraustas, signalizacija neįrengta. ŠAUČIKIŲ k. Pirmadienį, 12.40 val., policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Nissan Prairie“, kurį vairavo 55 metų Šaučikių kaimo gyventojas V.G. Patikrinus automobilį, jo salone rastos ir paimtos 4 dešimties litrų ir 1 pusantro litro plastikinės talpos, kuriose iš viso buvo apie 41,5 litro skaidraus skysčio, įtariama, naminės degtinės. V.G. po apklausos paleistas.

Parengė Dovilė SIMAITYTĖ


Kretingos sporto mokyklos boksininkai dalyvavo atvirose Marijampolės savivaldybės jaunučių (gim. 1997 m.) bokso pirmenybėse ir tarptautiniame bokso (gim. 1994-95 m.) turnyre, skirtame Zigmui Katiliui atminti. Pastarajame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos boksininkai.


Išdalinti medaliai rajono tinklinio pirmenybių II lygoje.

Jos nugalėtoja tapo “Kartenos” tinklinio komanda (vad. Marius Meškauskas). Sidabro medaliais pasidabino “Darbėnų vid.m.” tinklininkai (vad. Rolandas Juknevičius). Paskutiniame ture sprendėsi, kas bus bronzos medalių savininkai. Nors rungtynes rezultatu 3:0 laimėjo SK “Žalgiris” (vad. Aivaras Maziliauskas), tačiau reikėjo įdėti nemažai pastangų, įveikiant Grūšlaukės tinklininkus (vad. Leonas Jazbutis).


Kretingos sporto mokykloje įvyko vienas iš Žemaitijos krepšinio lygos pirmenybių turų, kuriame varžėsi 1995-96 m. gimę jaunučiai vaikinai, treniruojami Rimvydo Joneckio.


Kretingos šokėjai dalyvavo tarptautinėse sportinių šokių varžybose „Gintarinė pora 2010“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas