Pajūrio naujienos
Help
2019 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną28°C debesuotumas 1 %
Naktį20°C debesuotumas 2 %
Apklausa

Ar be šaulių Kretingoje būtų užtikrinta viešoji tvarka?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(34) 2006-05-02

Kapinėse besilankantys girtuokliai ir paaugliai neretai čia sukelia orgijas: laužo paminklus, daužo koplyčią, siautėja su dainomis ir šokiais.

Atšilus orams, Kretingos mieste, J.Jablonskio gatvėje, esančios stačiatikių ir evangelikų liuteronų kapinės tapo viešo girtavimo vieta. Popiet ir vakarais į jas renkasi ir girtas linksmybes kelia ne vien užkietėję „mėlynanosiai“, bet ir paaugliai.

„Metų metais šios kapinės yra pamėgtos girtuokliaujančių asmenų. Ne tik miestiečiams žinomų senųjų girtuoklių. Čia atkulniuoja vis naujos kartos“, - tvirtino kretingiškė skaitytoja. Moteris sakė, jog prisibaimina pasisakyti savo pavardę dėl galimų girtuoklių išpuolių. Vakarais, po 17 val., į kapines renkasi paaugliai. Moters žodžiais, ne kokie „degradai“, o tvarkingai ir madingai apsirengę. Susineša alaus, linksminasi, o išeina jau šlitiniuodami.

Būna, kad vaišinamasi ant paminklų, lyg ant stalo. Po to ten pat paliekami tušti plastmasiniai buteliai. O sykį – ir ant antkapio užmaukšlinta kepurė. Už koplyčios dažnai atliekami ir gamtiniai reikalai.


Vydmantiškis apdovanotas už misiją Kosove

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Balandžio 27 dieną iš tarptautinių misijų Kosovo provincijoje sugrįžo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės KFOR-13 būrys. Pusmetį Kosove tarnavę savanoriai buvo apdovanoti medaliais „Už tarptautines misijas“. KFOR-13 būryje į misijas buvo išvykęs ir vydmantiškis, 22-ejų metų Egidijus Bražinskas.


Pasėliai deklaruojami vangiai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Nors pasėlių deklaravimo pradžia paskelbta balandžio 10 dieną, šis procesas vyksta vangiai. Taip informavo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. “Tačiau šioje situacijoje neįžvelgiu mūsų skyriaus ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų kaltės: žadėtuosius kompiuterius gavome neperseniausiai, o likusius žemėlapius, taip reikalingus pasėliams deklaruoti ir duomenims patikslinti, - vos prieš savaitę,” – kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Anot jos, aktyviausiai pasėlius deklaruoja tie ūkininkai, kurių pasėliai nukentėjo nuo žiemos šalčių. “Deklaravę šiuos plotus kaip žieminius pasėlius, vėliau, juos užsėję naujomis kultūromis, ūkininkai privalės daryti pakeitimus deklaracijose,” – sakė Ž.Seniūnienė.

Ji teigė, kad kol kas Žemės ūkio ministerija nepažadėjo jokios konkrečios paramos patirtiems nuostoliams atlyginti. Nėra patvirtinta, ir kokia metodika bus remiamasi, skaičiuojant nuostolius: ar nuostoliai bus skaičiuojami, atsižvelgiant į žemdirbių investicijas, ar bus paisoma, ir kiek pajamų ūkininkai būtų gavę pardavę derlių.

Kol kas rajone sudarytoji komisija nuostoliams įvertinti skaičiuoja, kiek gi iš tiesų iššalo pasėlių. Komisijos nariai suskaičiavo, kad rajone yra 2 tūkst. 754 ha iššalusių pasėlių. Daugiausia – 1 tūkst. 988 ha – iššalo žieminių kviečių bei 423 ha žieminio rapso.

Dėl nuostolių už iššalusius pasėlius atlyginimo iki praėjusios savaitės kreipėsi 77 rajono ūkininkai. Daugiausia – 889 ha – nukentėjusių plotų yra Žalgirio seniūnijoje. Darbėnų seniūnijoje iššalo 841 ha, Kretingos – 710 ha žieminių kultūrų plotų. Mažiausiai – 25 ha – iššalusių pasėlių – Kartenos seniūnijoje.

Nuostolius patyrusių ūkininkų labui rajono Žemės ūkio skyrius kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Raštiško atsakymo dar nėra gauta, tačiau, kaip teigė Ž.Seniūnienė, ministerijos specialistai bent žodžiu pažadėjo, jog esama situacija tikrai fiksuojama.

Rajono Žemės ūkio skyrius primena, kad pasėlių deklaracijos bus priimamos iki birželio 15 dienos, ir šis terminas bus pratęstas iki liepos 10 d. Tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną 1 proc. bus sumažinama valstybės skiriama parama.

Praėjusiais metais per 3,5 tūkst. rajono žemdirbių deklaravo 42 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkio dydis – 12,5 ha.


Rajono švietimo įstaigų vadovams ir Švietimo skyriaus specialistams rajono vadovai pristatė naują Švietimo skyriaus vedėją, buvusią “Pasakos” darželio-mokyklos Vaikystės pedagogikos centro direktorę Dalią Martišauskienę, kuri, laimėjusi konkursą Švietimo skyriaus vadovo pareigoms užimti, naujame darbe pradės dirbti nuo šiandien.


Pasirašė bendradarbiavimo sutartį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
Proginio seminaro-konferencijos autoriai ir programos rengėjai – Kūlupėnų pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša ir lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Valančiutė – teigė, jog į Motiejaus Valančius vardą turinčių mokyklų asociaciją susibūrusios ugdymo įstaigos siekia vieno bendro tikslo – visais įmanomais būdais įprasminti vyskupo Motiejaus Valančiaus vardą.

Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla pasirašė bendradarbiavimo sutartį su mokyklomis, kurios turi vyskupo Motiejaus Valančiaus vardą. Kūlupėniškių partneriais tapo Plungės katalikiška Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla ir Telšių rajono Varnių M.Valančiaus vidurinė mokykla.

Kūlupėnų pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša apgailestavo, jog į sutarties pasirašymo proga surengtą seminarą-konferenciją negalėjo atvykti Kanados Ontario parapijos šeštadieninės Motiejaus Valančiaus mokyklos atstovai, tačiau jie taip pat bus pakviesti dalyvauti ugdymo įstaigų, turinčių Motiejaus Valančiaus vardą, asociacijos veikloje.

“Su sutartį pasirašiusiomis ugdymo įstaigomis bendraujame jau senokai. Rengėme pažintines išvykas Motiejaus Valančiaus keliais, domėjomės, kaip vyskupo gyvenimą, veiklą pristato ugdymo įstaigos, pasivadinusios Motiejaus Valančiaus vardu. Susidraugavome ir pamatėme, kad galime veikti ir dirbti kartu,” – apie priežastis, nulėmusias asociacijos steigimą, kalbėjo Kūlupėnų pagrindinės mokyklos direktorius V.Kelpša.

Įsteigtoji asociacija dirbs ir draugaus kartu su kitomis institucijomis, kurios skleidžia ir puoselėja Motiejaus Valančiaus idėjas. Mūsų rajone tai – Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, Nasrėnuose esanti vyskupo gimtinė-muziejus. Esminis asociacijos narių bendradarbiavimo tikslas – įprasminti Motiejaus Valančiaus vardą mokyklų bendruomenėse, siekti, kad vyskupo, rašytojo, istoriko, visuomenės veikėjo asmenybės pavyzdys padėtų formuotis jauno žmogaus savimonei.

Asociacija taip pat numato dalyvauti bendruose projektuose ir renginiuose, puoselėti asociacijos narių tarpusavio santykius, paminėti žymias vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklos, gimimo ir mirties metines, rengti bendras konferencijas, susitikimus, rengti atviras pamokas ir pan.

Bendradarbiavimo sutarties ir asociacijos steigimo proga kūlupėniškiai surengė seminarą-konferenciją “Motiejus Valančius - plačiašakis tautos ąžuolas”, kuri tuo pačiu skirta M.Valančiaus 205-osioms gimimo metinėms. Seminaro-konferencijos autoriai ir programos rengėjai – V.Kelpša ir Kūlupėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos vyr. mokytoja Vitalija Valančiutė.


Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka yra įsijungusi į integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS), ir visi skaitytojai jau naudojasi vieningais elektroniniais pažymėjimais.

Pasak skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Nijolės Raudytės, įdiegus LIBIS sistemą atsirado didesnė tvarka, palengvėjo darbas su skaitytojais: skaitytojo paieška atliekama greitai, sumažėjo rašliavos.

Skaitytojas, įsigijęs elektroninį pažymėjimą, gali juo naudotis visą laiką ir visose bibliotekose, turinčiose skaitytojų aptarnavimo posistemio programinę įrangą.


Surado brakonierių tinklus

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Teisėtvarka

Gamtosaugininkai kartu su Salantų žvejų klubo nariais brakonieriams sutrukdė žvejybą Juodupėnų tvenkinyje.

Balandžio 21 d. Juodupėnų tvenkinyje buvo rasta 500 m statomų tinklų. Tinklų savininkas nustatinėjamas. Juodupėnų tvenkinį iš valstybės nuomoja Salantų žvejų klubas. Taigi brakonieriai padarė dvigubą pažeidimą: rengėsi žvejoti svetimame vandens telkinyje ir neleistinu mėgėjiškai žūklei būdu – su tinklais.

Už žvejybą neleistinu būdu ATPK piliečiams numato 100 - 400 Lt baudą bei žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimą.

Norint žvejoti vandens telkinyje, reikia gauti to telkinio savininko arba naudotojo leidimą. Kam priklauso vandens telkiniai, yra nurodyta informacinėse lentelėse, kur nurodyti ir kontaktiniai telefonai. Tokios lentelės yra prie vandens išleidimo šachtų.

„Vandens telkinių nuomininkai turi laikytis nuomos sutartyje numatytų punktų, kurie nurodo, kad būtina sutvarkyti vandens telkinių pakrantes, surinkti šiukšles, saugoti žuvis neršto metu, kad šeimininkais netaptų brakonieriai“, - primena rajono gamtosaugos specialistas Edmundas Mikaločius.


Kretingiškei Adelei Petrutienei teismas suteikė vilčių atgauti giminės žemę, turėtą Kretingoje, Aušros ir Melioratorių gatvių sankirtoje. Tokia viltis atsirado rajono apylinkės teismui atmetus Vytauto Alytos ieškinį, kad šis sklypas būtų pripažintas kaip jo nuosavybė.

Prieš 15 metų V.Alyta įsteigė individualią įmonę „Vaja“. Kretingos miesto tarybos sprendimu įmonės statybai buvo paskirtas minimas žemės sklypas. Šį sklypą įmonės savininkas nusprendė nusipirkti. Žemėtvarkos skyriuje jis pasirašė pasižadėjimą už sklypą sumokėti pinigus. Iš pradžių V.Alyta mokėjo talonais, vėliau – litais. Pinigus jis turėjo sumokėti per 10 metų. Sklype buvo pradėtos statybos – padėti pamatai.

Teisme V.Alyta teigė, kad paskutinį kartą už sklypą sumokėjo 1996 m. ir manė, kad sklypas jau yra jo, nors negalėjo pasakyti, ar jam buvo išduotas leidimas pirkti minimą sklypą. Ieškovas teigė jau sumokėjęs už sklypą, bet negalėjo nurodyti, nei kiek sklypas kainavo anksčiau, nei kokia yra galutinė jo kaina.

Nei Žemėtvarkos skyriaus, nei Savivaldybės atstovai nesutiko, kad teismas patenkintų V.Alytos ieškinį ir sandorį dėl žemės pripažintų galiojančiu. Jie nurodė, kad V.Alytai nebuvo išduotas leidimas įsigyti žemės sklypą. Be to, V.Alyta nepateikė dokumentų, kad jis yra nutraukusios veiklą įmonės „Vaja“ teisių perėmėjas.

Ginčijamas sklypas yra A.Petrutienės senelio žemėje. Ji yra padavusi dokumentus, prašydama atstatyti nuosavybės teisę į senelio žemę, kurioje dabar likę tik pamatų griuvėsiai.

Teismas nusprendė, kad nei anksčiau, nei dabar nei V.Alyta, nei jo individuali įmonė neturėjo ir neturi teisės įsigyti šio sklypo. 1992 m. žemės sklypus galėjo įsigyti fizinio asmens teisėmis veikiančios įmonės jų komercinei – ūkinei veiklai, jeigu sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklausė įmonės savininkams. Dabar galiojantys įstatymai nenumato galimybės pirkti valstybinės žemės ne žemės ūkio paskirčiai, nesant joje nuosavybės teise valdomų pastatų.

Teismas nurodė, kad vien tai, jog V.Alyta mokėjo pinigus, nėra pagrindas teigti, kad jis įvykdė pirkimo – pardavimo sandorį. Jis neturėjo teisės įsigyti minimo sklypo, nes neturėjo leidimo jį pirkti.


Praėjusią savaitę viena bendrovės „Akmena“ darbuotojų, besibaigiant pamainai, pastebėjo, kad dingo jos pinigai. Apie vagystę moteris pranešė bendrovę saugančios saugos tarnybos „Falc Security“ darbuotojams. Šie prie išėjimo pusvalandžiui sulaikė apie penkiasdešimt pamainos žmonių, tuo sukeldami jų pasipiktinimą.

„Visą pusvalandį, stovėdami prie vartų, jautėmės sulaikyti lyg vagys. Juolab, kad viena iš viršininkių, visiems girdint, garsiai pasišaipė: girdi, žinosit, kaip vogti. Mums buvo pranešta, kad laukiama atvykstant policijos. Policijai taip ir neatvykus, po pusvalandžio buvome išleisti iš teritorijos. Ar dėl asmeninės vagystės įmonėje galima žeminti visus darbuotojus?“, - piktindamasis pasakojo vienas bendrovės darbuotojų, kurio pavardė redakcijai žinoma.

Bendrovės „Akmena“ direktorius Ramūnas Marozas tvirtino, jog incidento metu jis buvo išvykęs. „Vienok, situacija man yra žinoma. Tarnybos „Falc Security“ darbuotojai turėjo teisę užlaikyti žmones įmonės teritorijoje, kol atvyks policija. Patikrinimą būtų atlikę policijos pareigūnai. Tačiau apvogtoji darbuotoja pati pranešė policijai, kad nesitiki, jog vagis stovėtų prie vartų su pavogta pinigine“,- sakė R.Marozas.

Direktoriaus žodžiais, ne jam spręsti, ar saugos tarnyba neviršijo įgaliojimų, užlaikydama pamainos žmones. „Kiekviena institucija dirba savo darbą. Bendrovės samdyta saugos tarnyba „Falc Security“ pagal sutartį saugo įmonės teritorijoje esantį turtą – tiek bendrovės, tiek darbuotojų. Už apsaugos darbuotojų veiksmus neatsakome ir nenurodome, kaip jie turi dirbti “, - tikino R.Marozas.

Pasak direktoriaus, kiekvienas įmonės darbuotojas yra supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose teigiama, kad kilus įtarimams dėl panašių atvejų, galima patikrinti ir darbuotojų rankines.

„Falc Security“ atstovai įvykusį incidentą komentuoti atsisakė.


Darbo inspekcija įvardino priežastį, dėl kurios kovo 17 d. darbe – bendrovėje „Akmena“ - buvo sužalota staklininkė. Kaip sakė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji darbo inspektorė Roma Vasiliauskienė, moteris susižalojo dėl darbuotojams privalomos saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų pažeidimo, t.y. klijų bakelis buvo keičiamas nesustabdžius staklių.

Staklininkė darbavosi prie dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio. Nesustabdžiusi staklių, ji nuėjo padėti kolegei įstatyti klijų bakelio. Tuo metu moteris neatsargiai prisilietė prie įrenginio – buvo sužalota staklininkės ranka. Pagal darbo saugos instrukcijas, palikdama savo darbo vietą, ji turėjo įrenginį išjungti.

Ištyrusi įvykio aplinkybes, inspektorė bendrovei nurodė prie įrenginio įrengti papildomą apsaugą. R.Vasiliauskienės duomenimis, bendrovė ne tik įrengė papildomas apsaugos groteles, bet ir pakeitė iki tol naudotą klijų pylimo būdą į saugesnį.

Per keturis pirmuosius metų mėnesius buvo tikrintos kelios rajono įmonės, turinčios potencialiai pavojingus techninius įrenginius. Pavojingiausias pažeidimas nustatytas vienoje Kretingos bendrovėje, kuri specializuojasi gamindama metalo gaminius. Kaip sakė vyriausioji darbo inspektorė Ona Kalvaitienė, patikrinus įmonę buvo sustabdytas ožinis kranas. Bendrovė neturėjo dokumento, kuris rodytų, jog kranas yra tinkamos techninės būklės ir atitinka saugos reikalavimus. Tokią priežiūrą vykdo valstybės įgaliota įmonė. O.Kalvaitienės duomenimis, įmonė įvykdė Darbo inspekcijos nurodymus ir šiuo metu vėl naudojasi minėtu kranu.

Kitoje bendrovėje buvo naudojami įrenginiai, neatitinkantys darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų. Šios bendrovės veiklos kryptis – atkaitintos, cinkuotos, nerūdijančios vielos apdirbimas. Bendrovei duotas terminas, per kurį ji turi pašalinti nurodytus trūkumus.

„Bendrovėms naudingiau ne konfliktuoti su Darbo inspekcija, o pasirūpinti darbuotojų sauga ir išvengti nelaimingų atsitikimų“, - pastebi O.Kalvaitienė.

Pasak vyriausiosios darbo inspektorės, svarbiausias jų tikslas yra nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų prevencija, darbo ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė, darbuotojų, jų atstovų ir įmonių vadovų konsultavimas.


Tarptautinės darbo dienos išvakarėse Vaineikių girininkijos darbuotojai ir Klaipėdos apskrities gamtosaugininkai 2,6 ha plote pasodino 7,7 tūkst. eglių ir 200 juodalksnių sodinukų. Tokioje talkoje gamtosaugininkai dalyvauja jau antrus metus iš eilės.

Talkininkais labai džiaugiasi Vaineikių girininkijos girininkas Skirmuntas Maštaras, nes miško sodinimas yra sunkus darbas, reikia daug žmonių. Laikotarpis, per kurį galima sodinti mišką, yra palyginti trumpas – 2 – 3 savaitės, daugiausiai – mėnuo.

Kaip sakė girininkas S.Maštaras, per 2 – 3 savaites girininkijoje miškas bus pasodintas 39,6 ha plote. Iš jų – 2,5 ha miško naujai bus įveista nenaudojamose pievose, kita dalis – miškas atsodinamas kirtavietėse. Daugiausiai sodinama eglių, taip pat nemažai pušų, juodalksnių. Pasak girininko, veisiamas mišrus miškas. Pievose sodinama ir beržų. Miške beržai dygsta iš jų pačių sėklų, kurias vėjas paskleidžia labai toli.


Vakar gaisras kilo maždaug 15 kvadratinių metrų ploto pjuvenų surinkimo talpykloje, esančioje prie nebeveikiančios lentpjūvės Klaipėdos gatvėje. Gaisro priežastis tiriantys ugniagesiai tikrina dvi galimas versijas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas