Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1839) 2024-03-22

Nasrėnų muziejus laukia naujo vadovo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Nasrėnų vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje ilgus metus dirbo, čia gyveno ir prižiūrėjo sodybą, o pastaruosius kelerius metus po vyro Algirdo Čėsnos mirties jam ir vadovavo Violeta Čėsnienė. Deja, biurokratai nusprendė, kad išsilavinimas yra svarbiau už įgytą patirtį.

Šiandien, kovo 22-ąją, po Savivaldybės paskelbto konkurso turėtų paaiškėti, ar atsiras kandidatų, norinčių užimti Nasrėnų Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vadovo vietą. Ligi šiol nuo 2017 m. jam vadovavo Violeta Čėsnienė, pati gyvenanti toje sodyboje ir ilgus metus išvien su amžinybėn iškeliavusiu vyru muziejininku Algirdu Čėsna ją ir prižiūrėję.

Vadovei pritrūko išsilavinimo

Nuo pernai birželio V. Čėsnienė laikinai eina šio muziejaus direktorės pareigas, mat, sykį paskelbus konkursą į šią vietą, neatsirado kandidatų. Paklausta, kodėl gi 62-jų V. Čėsnienei, kurios didžioji dalis gyvenimo prabėgo būtent čia, triūsiant, kad kuo efektingiau ir įdomiau būtų įamžintas iškilaus kraštiečio M. Valančiaus atminimas, tenka atsisakyti šių pareigų, muziejininkė neslėpė, kad jai tai – gana skaudi tema.

„Neturiu aukštojo magistro išsilavinimo, esu baigusi kultūros vadybos su edukacine pakraipa bakalaurą ir nebeatitinku keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Nuo pernai išėjo toks ministro įsakymas, kad muziejams vadovauti būtinas magistro laipsnis“, – atviravo nasrėniškė.

Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus buvo sutvarkytas, Kretingos rajono savivaldybei gavus Europos Sąjungos paramos lėšų – 120 tūkst. Eur – iš Kaimo plėtros programos. Už šias lėšas renovuoti sodybos pastatai – viralinė, kiemo rūsys ir tvartas, įrengta pastogė poilsiui. Naujosios erdvės pritaikytos edukacijai, taip pat – priimti svečius, suteikiant galimybę paskanauti žemaitiškų valgių.

V. Čėsnienės įdirbis, organizuojant muziejaus plėtrą, naujų edukacijoms ir turizmui skirtų statinių statybą, vykdant edukacijas, rengiant audimo mokyklėles, plėtojant nacionalinių patiekalų prezentacijas, nemažas. O šiemet Kovo 11-osios proga už žemaitiško patiekalo – cibulynės – populiarinimą šio muziejaus savanorei nasrėniškei Reginai Simonaitienei buvo įteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas.

Per 2023 m. muziejų aplankė 1 tūkst. 369 lankytojai, buvo surengtos 22 edukacijos.


Andrius VISKONTAS:

– Manau, kad reikėtų. Dirbau Norvegijoje statybos įmonėje, ir ten kasmet atvykdavo specialistai apmokyti darbuotojų. Atsiveždavo didžiules lėles ir mokydavo, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, kaip turniketu sustabdyti kraują, į kokią padėtį orientuoti žmogų ir kur spausti krūtinę užspringus ir panašiai. Buvo labai gerai. Mokymai vykdavo visą dieną, juos kartodavo kasmet, nepaisant, jau anksčiau lankei ar ne, nes vis atvykdavo naujų darbuotojų.

Antanas TAMOŠAUSKAS:

– Labai sunku pasakyti. Mūsų jaunystės laikais pirmosios pagalbos mokymai būdavo privalomi ir mokyklose, ir studentaujant. Kažko išmokom, bet eina laikas, kitokie reikalavimai. Tarkim, visi vairuotojai privalomai įsigijome turniketus, bet kaip prireikus juos teisingai uždėti, ko gero, daugelis nežinome. Juk negadinsi specialiai tam turniketo iš savo naujosios vaistinėlės... Visgi manau, kad būtų gerai, jei pamokytų specialistai.

Felicija STRAMILAITĖ:

– Pirmosios pagalbos mokymus reikėtų sugrąžinti į mokyklas. Atsimenu, anksčiau mokyklose veikdavo sanitariniai postai, buvo rengiamos varžybos. Jaunimas, o ką bekalbėti apie vyresnės kartos žmones, turėtų mokėti, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, kaip sulaikyti iš žaizdos besiveržiantį kraują. Viso to gali bet kada prireikti, laukiant, kol atvyks Greitoji medicinos pagalba. Dabartinės karo grėsmės akivaizdoje pravartu būtų ir karinio parengimo pamokos.

Šarūnas ČYVAS:

– Pats esu gydytojas anesteziologas. Manau, kad visuomenė tikrai turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą bet, suprantat, yra toks dalykas: geriau suteikti profesionalią pagalbą negu bet kaip. O kad nebūtų bet kaip, dabar pamokų yra apsčiai: ir visuomenės sveikatos biurai to moko – rengiami specialūs kursai, medžiagos pilnas internetas. Mokėsi ar ne suteikti pagalbą bėdoje, priklauso tik nuo žmogaus noro ir, manyčiau, intelekto.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pirmadienį įvykusiame rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdyje gerų žinių sulaukė J. Basanavičiaus ir Kaimelio gatvių gyventojai, tačiau sprendimai turėjo nuvilti bendrovę „Alkuras“, ant šaligatvio mašinas statyti norėjusius kretingiškius bei uždrausti krovininių mašinų eismą prašiusius vydmantiškius.

Orientuotis bus lengviau

J. Basanavičiaus gatvėje Kretingoje, už medicinos centro „Northway“, dviprasmiškai paženklinta kelio danga, dešinėje kelio pusėje neleidžianti stovėti motorinei transporto priemonei ir pastatytas kelio ženklas Nr. 323 „Sustoti draudžiama“. Todėl, kaip paaiškėjo vasario 29 d. Kretingos miesto seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, eismo dalyviai nesupranta, kur prasideda ir kur baigiasi apribojimai.

Savivaldybės Eismo saugumo komisijos išvažiuojamajame posėdyje 2015 m. spalio 7 d. buvo nutarta J. Basanavičiaus g. atkarpoje nuo Žemaitės al. kryptimi pro „Northway“, šalia gatvės ruože jau įrengto horizontalaus ženklinimo „Siaura ištisinė linija“, papildomai pažymėti 1.9 „Geltona linija“. Po metų birželio 16 d. nutarta prie po rekonstrukcijos įrengtų kelio ženklų papildomai pastatyti kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama“.

O praėjusį pirmadienį Saugaus eismo komisija eismo situaciją J. Basanavičiaus gatvėje vertino dar kartą: po diskusijų nutarta tiek baltą, tiek geltoną linijas iki ženklo panaikinti.


Zitą Aldoną Danielienę (antra iš dešinės) aplankė (iš kairės) Darbėnų gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Petrauskas, mokinių parlamento nariai Rugilė Rimkutė ir Vilius Balsevičius.

Zitą Aldoną Danielienę (antra iš dešinės) aplankė (iš kairės) Darbėnų gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Petrauskas, mokinių parlamento nariai Rugilė Rimkutė ir Vilius Balsevičius.

Kovo 15-ąją, Lietuvos žydų gelbėtojų dieną,– ši data 2022 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą, – Darbėnų gimnazijos moksleiviai pagerbė tuos, kurie, nepaisydami patiems gresiančio mirtino pavojaus, gelbėjo mirtimi grasinančiose Holokausto aplinkybėse atsidūrusius Lietuvos žydus.

Lietuvos žydų gelbėtojų atminimui nusilenkta per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką Darbėnų bibliotekoje.

Darbėnų gimnazistai netradicinėse erdvėse per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką miestelio bibliotekoje (mokytojos Edita Gliožerienė, Lina Butkuvienė, Laura Butkutė) bei dalyvaudami pilietiškumo pamokoje (mokytoja Rita Tamošauskienė) prisiminė, kad kovo 15-oji pasirinkta neatsitiktinai: būtent tą dieną 1966 m. Yad Vashem (pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje) lietuvei Onai Šimaitei suteikė Pasaulio Tautų Teisuolės vardą už žydų gelbėjimą per Holokaustą.

Naujausiais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus duomenimis, 925 Lietuvos piliečiai yra pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Izraelyje, 1 tūkst. 663 žydų gelbėtojai apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2011 m. Darbėnų žydų gelbėtojai Magdalena Stanienė, Bronė Skripkauskienė, Viktoras Skripkauskas Izraelio valstybės buvo pripažinti Pasaulio Tautų teisuoliais. 13 Darbėnų žydų gelbėtojų Lietuvos Respublikos prezidento dekretu apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

2014 m. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais po mirties buvo apdovanoti Medomiškių kaime gyvenę Barbora ir Kazimieras Lukošiai. Apdovanojimas buvo įteiktas jų dukrai Zitai Aldonai Danielienei, iš vaikystės prisimenančiai, kaip tėvai slėpė Darbėnų žydų mokyklos mokytoją Mošę Blochą. Kovo 15-ąją Darbėnų seniūno Alvydo Poškio lydimi ją aplankė ir gėlių puokštę įteikė Darbėnų gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Petrauskas su mokinių parlamento nariais Rugile Rimkute ir Viliumi Balsevičiumi.

„P. n.“ informacija


Palangos miesto savivaldybės gyventojai nuo 2022 metų liepos mėnesio pradėjo naudotis nemokama gerovės konsultantų paslauga. Paslaugos teikiamos įgyvendinat bendrą Palangos miesto socialinių paslaugų ir Palangos miesto savivaldybės projektą „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Palangos miesto savivaldybėje“. Iš viso Lietuvoje gerovės konsultantų kabinetai įkurti 14-oje šalies savivaldybių. Juose konsultacijas teikia 28 specialistai. Gerovės konsultantų tikslinė grupė – suaugę asmenys nuo 18 metų, kuriems pasireiškia lengvi streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiai.

Bendradarbiavimas suteikia daugiau galimybių

Pasak Palangos miesto socialinių paslaugų centro pavaduotojos Sandros Jackaitės, sėkmingam gerovės konsultantų projekto diegimui Palangos miesto savivaldybėje būtinas glaudus bendradarbiavimas su kitų Savivaldybės įstaigų specialistais: „Džiaugiamės bendryste su Palangos miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Projekto viešinimo veiklos vienija seniūnaičius, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistus. Įstaigų specialistų teikiamas grįžtamasis ryšys kuria prielaidas tobulėti, todėl tikimės dar aktyvesnio įsitraukimo“, – kalbėjo S. Jackaitė. Teikiant socialines paslaugas asmenims stebimas itin didelis psichologinės pagalbos poreikis. Žmonės kasdien susiduria su įvairiais emociniais sunkumais, patiria nerimą, stresą. Šias paslaugas teikiančių specialistų skaičius ir darbo apimtys negali patenkinti visų besikreipiančiųjų poreikių. Anot specialistės, gerovės konsultantai kurorte gali pasiūlyti kvalifikuotą, nemokamą ir konfidencialią pagalbą asmenims, norintiems ir siekiantiems išspręsti patiriamus sunkumus.


Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Birutė Česnauskienė šiuo metu skirtingose erdvėse yra surengusi dvi personalines parodas.

Kretingos rajono kultūros centro parodų salėje ir Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje ekpsonuojamos Kretingos meno mokyklos dailės mokytojos Birutės Česnauskienės tapybos darbų parodos, kurios veiks iki kovo pabaigos.

Bažnyčios galeriją papuošusi darbų paroda „Pakviesk į širdį žydinčius metus“ yra ketvirtoji, o Kultūros centre eksponuojamas „Dvelksmas“ – penktoji personalinė šios mokytojos kūrėjos paroda.

„Žydinčių metų tėkmė pagauna, neša, vilioja, o gamtos grožis, sezoninių gėlių įvairovė įtraukia į skubančių metų gelmes. Tapyti gėles man yra savotiška meditacija, atsipalaidavimas“, – parodos „Pakviesk į širdį žydinčius metus“ autorė akcentavo, kad savo išskirtines gėles turi kiekvienas metų laikas, o tai ir įkvepia kūrybai.

Tapybos darbų paroda „Dvelksmas“ – kiek kitokia, joje – peizažai įvairiais metų laikais, tačiau daugiausia vyrauja marinistiniai motyvai, kuriuos įkvėpė šalia mūsų esančio jūrinio miesto kvapų dvelksmas, nuvedęs prie jūros į šnarančiomis viksvomis ir smilgomis apaugusias kopas.

„Pagaunanti ir užburianti bangų mūša, įspūdingi kamuoliniai debesys, puošiantys horizontą, nuostabūs saulėlydžiai negali likti nepastebėti, o jų spalvos – tai, ką mes visada tikimės surasti savo gyvenimo kelyje“, – B. Česnauskienė pripažino, kad ypatingai sodrus ir tuo pačiu subtilus gamtos grožio dvelksmas leido jai pajausti gyvenimo brandą, kuri skubėdama veržiasi atidaryti kūrybos vartus, išleisti uždelstus sielos fontanus ir pasilikti ryškų dvelksmo prisiminimą, kaip dovaną sau ir kitam.

Šiuo metu mokytoja rengiasi parodai Vilniuje, „Dūmų fabriko“ erdvėje, kurioje nuolat vyksta įvairios parodos, kultūriniai renginiai. Paroda „Bangų mūša“ ten bus eksponuojama visą balandį.

„P. n.“ informacija


Vakar Klaipėdos apskrities policijos komisariatas pasidalino žinia, kad antradienį prapuolusi 75-erių Danutė rasta gyva. Ji buvo įkritusi į duobę buvusiame sandėlyje Padvarių kaime.

Į paieškas buvo susitelkę kinologai, gausios policijos pareigūnų ir ugniagesių pajėgos, apie 40–50 savanorių.

Moteris kaip į vandenį dingo kovo 19-osios popietę iš Kretingos ligoninės teritorijos Žemaitės alėjoje.

„Ne pirmas kartas, kai abu su tėvu, kuriam turėjo būti lašinamos lašinės, ji atvažiuoja sykiu. Tačiau laukti pusantros valandos mašinoje šįkart matyt pasirodė per ilgai, todėl išlipo, o, eidama namų link, pasiklydo“, – „Pajūrio naujienoms“ papasakojo Danutės sūnus Mantas Keblys.

Kokių tik žingsnių jis nesiėmė atrasti mamą: prašė ir sulaukė Seimo nario Antano Vinkaus bei generalinio policijos komisaro Renato Požėlos pagalbos, geranoriškai prisidėjo Klaipėdos apskrities ir Kretingos policijos komisariatų, Šaulių sąjungos atstovai, neliko abejingas rajono meras Antanas Kalnius. Dingusiosios buvo ieškoma ir į dangų pakėlus droną su termovizoriumi, ir sraigtasparnį, tačiau atrado patys giminaičiai.

Ypač gerus žodžius Mantas skyrė nepažįstamam kretingiškiui Aurimui Staniui, kuris atsiuntė vaizdo kamera užfiksuotą įrašą, kur link Parko gatve keliauja dingusioji.

„Kaip mes manome, į tą sandėlį ji galėjo užeiti ieškodama šilumos, tada ir įkrito į jo gale esančią piltuvo formos duobę grūdams“, – pasakojo M. Keblys. Jis pasidžiaugė, kad mama, nors ir nusilpusi, sumušta ranka, bet gyva, sąmoninga. Vakar ją apžiūrėjo medikai.


Pavogė 26 kelio ženklus

  • Iš policijos suvestinių

Pirmadienį Kretingos rajono policijos komisariate gautas uždarosios akcinės bendrovės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad nuo vasario 20 iki 22 dienos Klecininkų kaime, kelyje Kartena–Kūlupėnai–Salantai, buvo pavogta 12 kelio ženklų, o nuo kovo 14 iki kovo 15 dienos tame pačiame kelyje – dar 14 kelio ženklų. Bendra žala siekia 376,50 Eur. Pradėtas vagystės tyrimas.

„P. n.“ informacija


Įtaria prekiavus poveikiu

  • Iš policijos suvestinių

Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo prekybos poveikiu Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Įtariama, kad NMA darbuotojas su dviem vienas su kitu nesusijusiais fiziniais asmenimis, kurių vienas – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojas, susitarė, jog paveiks NMA darbuotojus, kad šie priimtų palankius sprendimus dėl NMA administruojamos paramos žemės ūkio veiklai vykdyti skyrimo tiems asmenims, o šie jam sumokės dalį tos paramos pinigų, t. y. duos kyšius.

Įtarimai pareikšti 4 asmenims. Jiems skirtos kardomosios priemonės. NMA darbuotojas 6 mėnesiams nušalintas nuo pareigų. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono veteranų krepšinio pirmenybės jau pasiekė finišo tiesiąją, buvo sužaisti ketvirtfinalių ir pusfinalių susitikimai, tad jau šį šeštadienį bus žaidžiami finaliniai susitikimai. Pirmajame ketvirtfinalyje „Virusas“ po dramatiškos, pratęsimo pareikalavusios kovos 75:4 nugalėjo „Stafs“ (Remigijus Turskis – 23, Darius Kontrimas – 14; Giedrius Ratkus – 34, Laimonas Tubutis – 14). Antrajame ketvirtfinalyje „Buivolai“ 93:74 nugalėjo „Kretingalę“ (Linas Leiliūnas – 18, Laurynas Vadopalas – 15; Gediminas Gasparas – 25, Donaldas Razma – 21).

Pusfinaliai klostėsi skirtingai – „Urbovita“ tik po atkaklios kovos 76:72 nugalėjo „Buivolus“ (Edgaras Vigelis – 25, Vitalij Sokolov – 21; Linas Leiliūnas – 19, Ovidijus Jonaitis – 15); antrajame pusfinalyje Salantų „Granitas“ 80:62 nugalėjo „Virusą“ ir gins nugalėtojų vardus (Andrius Mockus – 19, Daivydas Kura – 18; Andrius Auryla – 16, Arvydas Bružas – 15).

Rajono krepšinio taurės varžybų Didžiojoje taurėje komandos sužaidė jau po trejas-ketverias rungtynes, dvi pergales pastarąją savaitę iškovoję „Vydmantai-Granduva“ kartu su „Jokūbavo“ komanda dar nepatyrė pralaimėjimo ir yra lyderiai. Viena pergale mažiau iškovojo, bet ir rungtynes atsargoje turi ir Salantų „Granitas“, SM komanda per trejas rungtynes pasiekė vieną pergalę, o SK „Kūlupėnai“ ir „Kretingalė“ kol kas lieka be pergalių. Mažosios taurės A pogrupyje pirmauja kol kas visas tris pergales pasiekę „Virusas“ ir „Stafs“, o B pogrupyje vienintelė pralaimėjimo kartėlio nepatyrusi komanda yra „WestTransit“.

„P. n.“ informacija


„7bet-NKL“ žaidžianti ir Arimanto Mikaločiaus treniruojama vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“ išvykoje 73:71 (13:19, 19:19, 21:18, 20:15) laimėjo ketvirtfinalio rungtynės prieš „Telšius“.

Ketvirtfinalio seriją iki trijų pergalių 3:0 laimėję kretingiškiai pusfinalyje susitiks su Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ ir Vilkaviškio „Perlo“ poros nugalėtoju.

Likus paskutinėms 3 minutėms Ernesto Bružo tritaškis išvedė „Kretingą“ į priekį (65:62), tačiau tuo pačiu atsakė ir Ignas Razutis (65:65). Tiksint paskutinei minutei Rytis Zabita realizavo dvitaškį (70:67), o kitoje aikštės pusėje kamuolį perėmęs Bružas perdavė jį Mindaugui Stašiui, kuris greitoje atakoje dar labiau atitolino svečių komandą (72:67). Po minutės pertraukėlės I. Razučio tolimas šūvis nubraukė telšiškių deficitą iki vieno metimo (70:72), o likus 14 sek. pražangą išprovokavęs Danys realizavo 1 baudą iš 2 (73:70). Tyčia prasižengę kretingiškiai prie baudų metimų linijos nusiuntė „Telšių“ kapitoną Ovidijų Kaminskį, kuris pataikė 1 baudą, bet šeimininkai atsikovojo kamuolį puolime. Vis dėlto Deividas Rasys suklydo lemiamu momentu ir į pusfinalį patekusi „Kretinga“, kaip rašoma nklyga.lt portale, paskendo euforijoje.

„Kretingą“ į pergalę vedė dvigubą dublį surinkęs Rytis Zabita, kurio sąskaitoje per 29 min. buvo 13 taškų (6/8 dvit., 1/1 baud.), 12 atkovotų kamuolių, 2 rezultatyvūs perdavimai ir 20 naudingumo balų.

Rezultatyviausias buvo Edgaras Danys, kuris per 31 minutę pelnė 14 taškų (3/4 dvit., 2/3 trit.), atliko 1 rezultatyvų perdavimą bei surinko 15 efektyvumo balų.

„Kretinga“: Edgaras Danys – 14 (2/3 trit.), Rytis Zabita – 13 (6/8 dvit., 12 atk. kam.), Mindaugas Stašys – 12 (3/9 dvit., 8 rez. perd.), Mantas Ruikis (2/6 trit., 5 atk. kam., 4 rez. perd.), Justas Žiubrys (2/3 trit.) ir Ernestas Bružas (2/5 trit.) – po 8, Edvinas Alunderis – 7 (3/7 dvit., 13 atk. kam.).

„P. n.“ informacija


Rajono moksleivių tinklinio pirmenybėms Jaunių grupėje finalinėms rungtynėms pasibaigus: nugalėtojų „Darbėnų gimnazijos“ tinklininkų komanda su mokytoju Rolandu Juknevičiumi (tamsūs marškinėliai), II v. užėmusi „Pranciškonų gimnazijos“ komanda (žali marškinėliai) su mokytoja Lina Drąsutyte-Staniene ir III v. laimėtoja „EGPMC Kretingos filialo“ komanda (geltoni marškinėliai) su mokytoju Valdu Tuinyla.

Paaiškėjo rajono mokinių tinklinio pirmenybių Jaunių grupėje nugalėtojas.

Mažajame finale susitiko „Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo“ komanda (mokyt. Valdas Tuinyla) ir „Vydmantų gimnazijos“ tinklininkai (mokyt. Vaidas Mackevičius). Pirmą setą „EGPMC Kretingos filialo“ tinklininkai iškart išsiveržė į priekį ir, tris setus varžovams diktavę savo pranašumą, rungtynes laimėjo 3:0 (25:13; 25:18; 25:18).

Dėl rajono mokinių tinklinio pirmenybių nugalėtojo vardo didžiajame finale susitiko „Darbėnų gimnazijos-I“ komanda (mokyt. Rolandas Juknevičius) ir „Pranciškonų gimnazijos“ tinklininkai (mokyt. Lina Drąsutytė-Stanienė). Pirmą setą gana nesunkiai 25:13 laimėjo darbėniškiai, tačiau antrą ir trečią setus jiems reikėjo kaip reikiant paprakaituoti. „Pranciškonų gimnazijos“ tinklininkai nuo antro seto pradžios kibo varžovams į atlapus, ir rezultatas keitėsi tai vienos, tai kitos komandos naudai. Tačiau tiek antro, tiek trečio seto pabaigas tiksliau sužaidę „Darbėnų gimnazijos“ tinklininkai išplėšė pergalę 3:0 (25:13; 25:23; 31:29) ir tapo 2023–2024 mokslo metų Kretingos rajono mokinių tinklinio pirmenybių jaunių grupėje nugalėtojais.

Komandos apdovanotos Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus įsteigtomis taurėmis, žaidėjai ir vadovai – medaliais, naudingiausi komandų žaidėjai prizais.

Naudingiausi komandų žaidėjai: I v. – Laurynas Drazdas („Darbėnų gimn.-I“), II v. – Edas Zenkovas („Pranciškonų gimnazija“), III v. – Ugnius Dieliautas („EGPMC Kretingos filialas“), IV v. – Denis Yavuzer („Vydmantų gimnazija“), V v. – Martynas Daškevičius („Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija“), VI v. – Martynas Pocius („Salantų gimnazija“), VII v. – Domas Černauskas („Darbėnų gimnazija-II“).

„P. n.“ informacija


Po tarptautinių badmintono varžybų Lenkijoje: (iš kairės) Mantė Jablonskytė, Liepa Murauskaitė, Audronė Kvietkauskas-Stasauskaitė, Ditė Kontrimaitė, Kasparas Draukšas, Tadas Rimkus, Milanas Kvietkauskas, Domas Meškauskas, Dominyka Rutkauskaitė, Beatričė Užomeckaitė, Agota Baguckytė, už jų treneriai Vaida ir Edgaras Slušniai.

Kretingos sporto mokyklai atstovavusi Dominyka Rutkauskaitė užlipo ant III v. apdovanojimų pakylos.

Ne per seniausiai badmintono trenerės Vaidos Slušnienės treniruojami Kretingos sporto mokyklos ir Palangos sporto centro badmintono žaidėjai savo kraštui ir Lietuvai atstovavo kasmetiniame Lenkijoje įvykusiame jaunimo badmintono festivalyje „Yonex Malow Youth badminton festival U-9, U-11, U-13, U-15“.

Iš viso šiame festivalyje dalyvavo 298 sportininkai iš Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Estijos, Vokietijos, Lietuvos ir Anglijos. Kretingos sporto mokyklos garbę gynė 6 sportininkai: U-15 amžiaus grupėje – Ditė Kontrimaitė, Liepa Murauskaitė, Kasparas Draukšas; U-13 amžiaus grupėje – Domas Meškauskas ir Mantė Jablonskytė; U-11 – Dominyka Rutkauskaitė, taip pat – 3 sportininkai iš Palangos sporto centro: U-13 – Agota Baguckytė ir Beatričė Užomeckaitė, U-15 – Milanas Kvietkauskas.

Jauniausia mūsų krašto atstovė Dominyka Rutkauskaitė mergaičių vieneto kategorijoje iškovojo III v. Ji U-11 amžiaus grupėje varžėsi tarp 20 dalyvių iš Lenkijos, Latvijos, Ukrainos ir Lietuvos. Dominyka užtikrintai įveikė 3 varžoves ir pateko į pusfinalį. Ten po 3 setų kovos 21:17; 15:21; 15:21 pralaimėjo lenkei. Kovą dėl III v. mergaitė užbaigė pergalingai 21:15; 21:18. prieš Latvijos sportininkę ir į Kretingą parvežė bronzos medalį.

U-13 amžiaus grupėje varžėsi 44 mergaitės. Kretingiškė Mantė Jablonskytė, įveikusi 4 pajėgias varžoves iš eilės, suklupo ketvirtfinalyje ir per žingsnį liko nuo medalio – dėl patekimo į pusfinalį kovą ji pralaimėjo 21:18; 20:22; 14:21 Lenkijos atstovei ir užėmė V–VIII v.

Anot trenerės V. Slušnienės, U-13 grupėje mergaičių dvejetų kategorijoje gerą rezultatą parodė palangiškės Agota Baguckytė ir Beatričė Užomeckaitė – tarp 25 besivaržiusių porų iškovojo V–VI v. Dėl patekimo į pusfinalį mergaitės pralaimėjo susitikimą prieš II v. užėmusiam lenkės ir čekės duetui.

„Kitiems mano auklėtiniams grupės varžybose taip pat pavyko pasiekti pergalių, bet tam, kad galėtume tęsti kovą dėl medalių, grupės varžybose reikia laimėti visas kovas. Vadinasi, turime dar kur tobulėti, tačiau patirties tokio lygio varžybose įgyjame tikrai daug. Kadangi tarptautinėse varžybose vaikai dalyvavo nebe pirmą kartą, matyti, kad jie jaučiasi vis labiau užtikrinti, savimi pasitikintys“, – pastebėjo V. Slušnienė.

Kad vaikai labiau pasitikėtų savimi, vaikams prieš šią tarptautinę išvyką buvo surengti mokymai su sporto psichologe Audrone Kvietkauskas-Stasauskaitė, dirbusia daug metų Olandijoje su jaunimu sporto psichologijos srityje. Ji kretingiškius ir palangiškius vaikus palydėjo į varžybas Lenkijoje ir komandai suteikė ramybės, gero nusiteikimo kovoms.

„P. n.“ informacija


Menininko Vytauto Kuso išmonė žąsų, stručio, putpelių ir kitų paukščių kiaušinius paverčia įspūdingais meno kūriniais. Šiame dekoruotame kiaušinyje užsižiebia vibruojanti žvaigždė.

Palangoje gyvenantį 75-erių menininką Vytautą Kusą žino visi, kurie domisi kūryba, nes jis vietinių seniai yra pramintas žmogumi-orkestru. Pirmiausia, menininkas tapo paveikslus aliejumi, lieja akvareles – šiuo metu Palangos miesto savivaldybėje veikia jo paroda „770 miniatiūrų Palangai“, kurioje eksponuojama 770 tapytų miniatiūrų. Jis taip pat kuria eiles, drožinėja, skutinėja, tekina ir stebina itin mažais, vos pirštais apčiuopiamais kūriniais – už juos jau 26 kartus Lietuvos rekordų registravimo agentūros yra nominuotas rekordininku. V. Kusas – ir vienintelio Lietuvoje Šunų muziejaus įkūrėjas.

Darbai primena Faberžė techniką

Kasmet prieš Velykas menininkas imasi kurti proginius darbus iš kiaušinių ir sukuria nuostabius dalykus, vis pranokdamas ankstesnius. V. Kusas jau anksčiau įsigudrino patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Išbandė 12 skirtingų rūšių kiaušinius – nuo putpelės, balandžio iki stručio.

Didžiausia įdomybė – 3D projekcija viename kiaušinyje: kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas – su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Taip menininkas žąsies kiaušinyje įkurdino vištos kiaušinį ir jame dar įsodino angeliuką, į kitą ornamentuotą vištos kiaušinį – graviruotą arba ištapytą balandžio kiaušinį. Yra netgi trigubas ažūrinis žąsies-vištos-balandžio kiaušinis su tūkstančiais plika akimi vos įžiūrimų ornamentais išgraviruotų skylučių.

Dalis šios V. Kuso dekoratyvinių kiaušinių kolekcijos šiuo metu eksponuojama Renavo dvare.

Šiemet V. Kusas džiugina neįtikėtino grožio ir išmonės kūriniais iš tikrų ar dekoratyvinių kiaušinių, taip pat – velykinėmis kompozicijomis. Ant lentynų jo dirbtuvėse-galerijoje Palangoje pūpso kiaušiniais dabintos „smėlio pilys“ su įmontuotais besisukančiais žibintais, prabangi žvakidė su dekoruotais stručio kiaušiniais, nudžiūvusio bonso kamienas, dekoruotas daugybe miniatiūrinių dirbtinių kiaušinių. Ypatingi palangiškio kūriniai – prabangią garsiojo prancūzų menininko, dabinusio Rusijos imperatorių rūmus, Karlo Faberžė techniką primenantys dekoratyviniai kiaušiniai.


Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyrius pareiškė padėką Kretingos rajono savivaldybės kontrolierei Sandrai Grigaitytei-Gedvilienei už glaudų ir konstruktyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, profesionalią ir išsamią ataskaitą, padedančią prokuratūrai atlikti tyrimą viešo intereso gynimo aspektu siekiant grąžinti į Savivaldybės biudžetą Kretingos rajono savivaldybės 2019–2023 m. kadencijos Tarybos nariams nepagrįstai išmokėtas lėšas. Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pernai apie pusmetį auditavo praeitos kadencijos Tarybos narių Savivaldybės administracijos buhalterijai pateiktus dokumentus su jų veikla Taryboje susijusioms kanceliarijoms, pašto, telefono, internetinio ryšio, transporto išlaidomis pagrįsti, kompensacijoms už jas gauti.

Patikrinimą inspiravo visuomenininko Andriaus Tapino šalyje pradėta „skaidrinimo“ akcija, sukėlusi vadinamąjį čekiukų skandalą.

„P. n.“ informacija


Laidojimo namai „Rimtis“ – seniausiai veikiantys Kretingos rajone.

Trisdešimt dvejus veiklos metus skaičiuoja laidojimo verslu Kretingoje užsiimanti bendrovė „Rimtis“, įsikūrusi prie civilinių miesto kapinių. Šį pavasarį laidojimo namų savininkai Edita ir Juozas Donauskai planuoja ryškius pokyčius: pirmiausiai imtis renovuoti Didžiąją šarvojimo salę, o po to atliks ir Dangaus salės remontą.

Didžioji salė taps Šviesiąja

Pasak E. ir J. Donauskų, laidojimo namų Didžioji salė, kaip ir pats pastatas, dar sovietmečiu suprojektuoti šviesaus atminimo kretingiškio architekto Edmundo Giedrimo, verkiant prašėsi remonto: „Slėgė pritemdyta atmosfera, senos grindų plytelės, atitarnavę baldai, lubos – norisi šviesių jaukių spalvų. Per savo veiklos laikotarpį šią salę dukart remontavome, bet dabar ją renovuosime iš esmės. Po renovacijos ir jos pavadinimas bus pakeistas – ji taps Šviesiąja sale.“

Salės renovaciją, tikino verslininkai, buvo suplanavę jau prieš 5-erius metus, bet darbus tuomet sutrukdė pandemija – teko planus atidėti, priimant naujus iššūkius: stipriai padaugėjo mirštančių žmonių, buvo juntamas psichologinis jų artimųjų spaudimas, o ir paeiliui kovidu sirgo laidojimo namų darbuotojai.

Verslininkai teigė, kad sukurti naująjį salės rūbą jie patikėjo dizaino studijos „Interjero harmonija“ specialistams. Didžiosios salės remontas turėtų užtrukti apie 2 mėnesius, jei per tą laiką šarvojimui pritrūktų erdvių, sakė prašysiantys patalkinti Palangos ir kitų artimiausiai esančių laidojimo namų.


Antradienį apie 21 val. gaisras kilo Šiaulių gatvėje Kretingos mieste. Atvykę ugniagesiai pamatė degant išorinę vieno aukšto medinio ūkinio pastato su mansarda sieną. Per gaisrą jos apdegė 6 kv. m, dalis buvo nuardyta.

„P. n.“ informacija


Giedrius PETREIKIS

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vadovas

Šių metų pradžioje įsigalioję Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pokyčiai įstaigų vadovams atrišo rankas dėl savosiose grafystėse nustatomo etatų skaičiaus. Nuo šiol kiekvienos įstaigos vadovas pats sprendžia dėl etatų skaičiaus savo įstaigoje. Anksčiau etatus tvirtino Savivaldybės taryba. Dabar Taryba tik skiria pinigų darbo užmokesčiui, o keliems etatams vadovas asignavimus panaudos, jau yra direktoriaus atsakomybė. Iš esmės šie pokyčiai atrodo suprantami – didesnė sprendimo laisvė vadovui, Savivaldybės taryba tik paskiria asignavimus ir po metų įvertina, kaip patikėtinis elgėsi su mokesčių mokėtojų pinigais.

Savivaldybės biudžetas nėra neišsemiami aruodai, tad Tarybos pareiga – atsakingai skirstyti šias lėšas. Dar praėjusių metų pabaigoje į Tarybą su ištiesta ranka pasibeldęs Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys nebuvo sutiktas svetingai. Ant stalo padėtas prašymas buvo paprastas – reikia dviejų edukatorių, komunikacijos specialisto, eksponatų prižiūrėtojo-edukatoriaus ir eksponatų skaitmenintojo-fotografo etatų. Šis malonumas rajono biudžete būtų atsiriekęs 77 tūkst. 893 Eur gabalėlį. Tarybos nariai biudžetą gina tarsi spartiečiai savo miestą Peloponeso pusiasalyje, tad muziejaus vadovui sunkiai sekėsi pramušti mūsų gynybą. Kojas įstaigoje apšilęs vadovas buvo išsiųstas po palme apmąstyti savo norų, susidėlioti prioritetus muziejaus struktūroje ir išsigryninti, kokių etatų jam tikrai reikia. Susidariau įspūdį, kad labiausiai reikalingi būtų eksponatų prižiūrėtojo-edukatoriaus ir eksponatų skaitmenintojo-fotografo – vis dėlto jie labiausiai susiję su pagrindine įstaigos veikla ir, kaip paaiškėjo, – muziejuje yra rimtų spragų dėl eksponatų skaitmeninimo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas