Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 3 %
Naktį5°C debesuotumas 100 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar darbe patiriate patyčias?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1359) 2019-05-31

Miesto šventėje atsiskleis ateities Kretinga

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis

Kretingiškiai ir miesto svečiai į iškilmes prie J. K. Chodkevičiaus paminklo Rotušės aikštėje kviečiami susirinkti birželio 15-ąją.

„Ateities Kretinga“ – būtent toks bus šiųmetės miesto šventės moto, ir neatsitiktinai: norima susigrąžinti po pasaulį išsibarsčiusį jaunimą, jaunoms šeimoms parodyti, kad Kretingoje kurtis ir gyventi gera.

Pasirinko dvi ašis

LR Seimas yra priėmęs 11 nutarimų, kuriais 2019-uosius metus paskelbė: Juozo Tumo-Vaižganto, Žemaitijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Prezidento Aleksandro Stulginskio, Jėzuitų misijos Lietuvoje, Pasaulio lietuvių, Jono Žemaičio-Vytauto, Laikinosios sostinės atminimo, Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo, Vietovardžių ir Juozo Naujalio metais. Pasak Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, Kretingos miesto 766-ojo gimtadienio, kurį ruošiamės pasitikti, renginiai suksis apie dvi iš šio sąrašo pasirinktas ašis: bus skirti kitose šalyse arba Lietuvos miestuose gyvenantiems lietuviams, tarp jų – emigravusiems kraštiečiams, ir – gimtojo Žemaitijos krašto istorijos pažinimui.

Vedėja taip pat akcentavo į šventę įsikomponavusią Gedulo ir Vilties dieną, kurios paminėjimas birželio 14-osios rytą prasidės šv. Mišiomis bažnyčioje, o po pietų, kaip kasmet, persikels į senąsias miesto kapines, prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti. Čia tradiciškai vyks literatūrinė kompozicija „Kad sušiltų širdys po tremties“. Tos pačios dienos vakarą tarsi atsvara liūdniems tautos prisiminimams Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos kiemelyje organizuojama simbolinė „Vasara kvepianti vakarienė“. Į šį renginį norintieji turės užsiregistruoti iš anksto. Čia koncertuos ir vieno televizijos projektų nugalėtoja kretingiškė Indrė Juodeikienė.

D. Činkienės žodžiais, šiemet kaip niekad plačiai renginiai anonsuojami bei viešinami įvairiuose interneto portaluose – specialiai tam pasamdyta Klaipėdos viešoji įstaiga „Media dia“, ši paslauga kainuos 1 tūkst. 310 Eur. Ta pati klaipėdiečių įmonė kuria ir vaizdo siužetą „Ateities Kretinga“, kuriame pasakojama apie vaikų ir jaunimo veiklas bei užimtumo galimybes Kretingos rajone, taip pat – vaizdo klipus, kuriuose pristatomi šių metų Kultūros ir meno premijos laureatai. Šie siužetai šventės metu bus parodyti LED ekranuose estradoje. D. Činkienės teigimu, už tuos kūrybinius darbus, taip pat už rėmėjų logotipų sukūrimą, maketavimą, vaizdo montažą su grafika įmonei „Media dia“ papildomai bus sumokėta 1 tūkst. 954 Eur.

„Media dia“ Kretingoje – nebe naujokė, tačiau praėjusiais metais su ja tebuvo sudaryta vienintelė sutartis – dėl didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusio rajono mokinių ir mokytojų sukurto projekto „Miniatiūrinė Kretinga“ viešinimo.


Marius ZALECKIS:

– Prezidentų, juolab gyvų esančių, portretų kabinetuose ant sienos gal ir nelabai reikėtų, bet nieko blogo nematau, jei kas nors ir kabina – svarbu, kad nebūtų verčiama tai daryti. Mano žiniomis, Lietuva – ne vienintelė šalis pasaulyje, kurioje monarchų, prezidentų ar kitų valstybės vadovų portretai kabinetų sienas puošia.

Donatas PRIALGAUSKAS:

– Naujasis Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis parodė pavyzdį – pats liepė valdininkų kabinetuose nebekabinti valstybės vadovų portretų, vietoj jų ten verčiau laikyti savo vaikų nuotraukas. Iš vienos pusės, tas žingsnis galbūt yra populistinis, iš kitos – gal tikrai valstybės vadovai nėra stabai ar ikonos? Bet kas kaip nori, tas taip tegu daro.

Regina VIČIULIENĖ:

– Prezidentų portretai, kuriais, kiek žinau, valstybės institucijas nemokamai aprūpina pati Prezidentūra, valdininkų kabinetuose ant sienų kabinami nuo seno – gyvuoja toks paprotys, kurio aš nesiečiau su kokiais nors sovietinės nomenklatūros laikais ar panašai. Mano nuomone, taip tik išreiškiamas pasitikėjimas išrinktuoju valstybės vadovu.

Ona ZEMDLIAUSKIENĖ:

– O kodėl gi nepasikabinti aukščiausio valstybės asmens portreto? Bet, žinoma, tai turėtų būti kiekvieno darbuotojo reikalas, o ne kad viršininkai liepė arba neleido. Tie tarnautojai, kurie pasikabina, akivaizdu, kad nori parodyti, jog iš tikrųjų gerbia Lietuvos žmonių balsų dauguma išrinktą prezidentą, ir kad pasitiki juo.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybė iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų išgirdo ne itin palankų sprendimą: teismas jokūbaviškių šeimai dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos paimtų vaikų iš Savivaldybės priteisė 40 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti.

Šeima, iš kurios buvo paimti du mažamečiai vaikai, iš Kretingos rajono savivaldybės teismo prašė priteisti po 30 tūkst. eurų kiekvienam asmeniui – iš viso 120 tūkst. eurų. Teismas jų prašymą tenkino iš dalies ir iš Savivaldybės, kuriai tuomet buvo pavaldi iš šeimos paimti vaikus nusprendusi Vaiko teisių apsaugos tarnyba, priteisė po 10 tūkst. kiekvienam asmeniui.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ar šeima skųs tokį teismo sprendimą, kol kas nėra aišku.

„Manau, kad teismo sprendimą skųs Savivaldybė. Jeigu jie neskųstų, greičiausiai neskųstumėme ir mes, o kaip bus priešingu atveju, kol kas negaliu atsakyti, nes neapsisprendėme“, – tolesnę galimą įvykių eigą nurodė šeimos advokatas Alius Galminas.


Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronius Vyšniauskas (trečias iš kairės) su savo kolegomis už indėlį į sunkiosios atletikos vystymą rajone padėkojo Kretingos sporto mokyklos direktoriui Remigijui Malakauskui (antras iš dešinės), avansu – ir rajono merui Antanui Kalniui (pirmas iš dešinės).

Įprasta, kad Savivaldybės vadovai apdovanoja sportininkus už jų pergales, tačiau ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės posėdžio pradžioje Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronius Vyšniauskas, viceprezidentas Vytautas Čepas ir generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas už paramą šiai sporto šakai, atgaivinant sunkiąją atletiką Kretingoje, padėkas ir gėlių puokštes įteikė Savivaldybės tarybos nariui Vytautui Ročiui, kuris pats yra svarsčių kilnotojas ir dar garsėja kaip stalo tenisininkas. Pagerbtas buvo ilgametis Savivaldybės tarybos narys Valerijonas Kubilius, tądien nedalyvavęs posėdyje. B. Vyšniauskas už bendradarbiavimą padėkojo Kretingos sporto mokyklos direktoriui Remigijui Malakauskui.

Pasakęs, kad puoselėdamas šalyje sunkiąją atletiką užsiima ir lobizmu, B. Vyšniauskas gėlių puokštes įteikė naujajai Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorei Jolantai Girdvainei ir merui Antanui Kalniui.

„P. n.“ informacija


Už žemę mokėsim brangiau

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Už žemę mokėsime 10 proc. brangiau – padidinti žemės mokesčio tarifą ketvirtadienį nusprendė Kretingos rajono savivaldybės taryba balsų dauguma, nors buvo ir tam nepritariančių.

Žemės mokestis skaičiuojamas nuo visos mokestinės vertės. 2013–2015 metais buvo atliktas masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti. Tokį vertinimą turto vertinimo įmonė atlieka kartą per penkerius metus. Po paskutinio vertinimo žemės mokestinės vertės sumažėjo, todėl buvo sumažintas ir mokestis už žemę. Kretingos rajono savivaldybės biudžeto tiesiogiai gaunamose pajamose žemės mokestis užima III vietą po gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių. Štai 2016 m. šio mokesčio buvo surinkta 570 tūkst. eurų, 2017 m. – 650 tūkst. eurų, 2018 m. – 610 tūkst. eurų.

Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo sprendė specialiai tam sudaryta komisija, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio. Komisijoje dirbo Savivaldybės administracijos specialistai ir du tarybos nariai – Vitalija Valančiutė ir Dovydas Bajoras. D. Bajoras tvirtino, kad dėl žemės nuvertėjimo Savivaldybė prarado 40 tūkst. eurų pajamų, kurias būtina susigrąžinti. Jis buvo įsitikinęs, kad mokesčio padidinimas gyventojams skaudžiai nekirs. „Kai kam pabrangs kavos puodeliu. Šis mokestis didinamas per nago juodymą“, – tikino jis. Dėl tarifų padidinimo Savivaldybė šio mokesčio surinkti planuoja 683 tūkst. eurų, t. y. 73 tūkst. daugiau negu 2018 metais. Gegužės 30 d. Savivaldybės tarybos nustatyti padidinti tarifai galios 2020 metais.


Lopšelis-darželis „Žilvitis“ tapo 2018–2019 mokslo metų Kretingos rajono priešmokyklinių ugdymo grupių vaikų sportinių žaidynių nugalėtojais.

Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ įvyko 2018–2019 mokslo metų Kretingos rajono priešmokyklinių ugdymo grupių vaikų sportinių žaidynių apdovanojimai. „Žilvičio“ vaikai jose pelnė I vietą, Kurmaičių pradinė mokykla – II v., mokykla-darželis „Žibutė“ – III v.

Šias sportines žaidynes sudarė keturios varžybos, kurios išsidėstė per mokslo metus: estafečių, šaškių, kamuolio metimo į krepšinio lanką ir futbolo.

Apdovanojimai įvyko lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, nes jo vaikai sportinėse žaidynėse pelnė I vietą. „Tai yra patirties, sveikatos, naujų iššūkių, gebėjimų ir, svarbiausia, vaiko sveikatos stiprinimas, – kalbėjo „Žilvičio“ direktorė Birutė Ėvaltienė, pridurdama, kad vaikų sveikatai yra skiriama nemažai dėmesio. – Turime sveikatos stiprinimo planą, pagal jį organizuojame renginius, kiekvieną rytą darome mankštą, du kartus per savaitę vedame fizinio lavinimo užsiėmimus, papildomas futbolo ir krepšinio sportines veiklas vakarais.“

Anot direktorės, jų lopšelio-darželio vaikai daugiausiai lanko krepšinį: „Krepšinyje demonstruojame aukštus rezultatus. Šioje veikloje dalyvauja daugiausia vaikų, kurių amžius 6–7 metai, įtraukiame ir jaunesnius – 5 metų – vaikus. Populiarūs ir sportiniai šokiai.“


Atidarant radiologinės diagnostikos centrą simbolinę juostelę perkirpo (iš kairės) Virginijus Žalimas, Vitalijus Orlovas, Klaudija Babenskienė ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Šią savaitę iš visos Vakarų Lietuvos ligoninių suvažiavę gydytojai kartu su Klaipėdos vaikų ligoninės vadovais bei uostamiesčio valdžios atstovais dalyvavo oficialiai atidarant radiologinės diagnostikos centrą „Affidea Lietuva“. Vaikų ligoninės kieme esančiame pastate pasitelkiant modernų 1,5 teslų magnetinio rezonanso tomografo (MRT) aparatą paslaugos pacientams teikiamos jau visus metus.

Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projekto – radiologinės diagnostikos centro – atidarymas užtruko pusantrų metų, nes teko įveikti daug biurokratinių brūzgynų, užtruko sutarties su valstybine ligonių kasa pasirašymas.

„Šis projektas labai sunkiai išjudėjo, – prisiminė atidarymo ceremonijoje žodį tarusi buvusi Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Babenskienė. – Iš pradžių ir aš pati buvau prieš verslą Vaikų ligoninėje. Tačiau gan greitai nuomonę pakeičiau.

Sunkiau savo priešišką nusistatymą keitė kai kurie politikai bei savivaldybės specialistai. Dabar gi galima tik pasidžiaugti: turime magnetinio rezonanso tomografinį aparatą, kurį pačiai ligoninei būtų buvę per brangu ir net netikslinga įsigyti. Tyrimus čia įvertina geriausi Lietuvos radiologai iš Kauno bei Vilniaus klinikų, taip pat ir Klaipėdos, tikri savo srities asai, dirbantys po trisdešimt metų ir sukaupę didžiulę patirtį.“

UAB „Affidea Lietuva“ iš savo lėšų suremontavo ligoninės kieme buvusį vieno aukšto korpusą. Dabar jo pirmajame aukšte įsikūręs radiologinės diagnostikos centras, naujai pristatytame antrajame įrengta moderni salė, įrengtas vadinamasis reanimacinis įvažiavimas. „Dirbame jau daugiau nei metus, ir galime pasidžiaugti, kad mūsų paslaugas įvertino ir jomis aktyviai naudojasi žmonės iš viso Vakarų Lietuvos regiono, tarp jų – ir su gydytojų siuntimais, kai už tyrimus apmoka ligonių kasos. Mūsų pagrindinis tikslas – kad paties aukščiausio lygio diagnostika būtų kuo arčiau pacientų“, – sakė „Affidea Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Orlovas.


Choreografijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojančiai trečiakursei Indrei Petrulytei jau teko šokti ne viename spektaklyje, vienas jų – spektaklis „Graikas Zorba“ (dešinėje).

„Baletas – tai trapumas. Jis reikalauja labai didelio fizinio pasiruošimo, didelės ištvermės. Tai vienas sunkiausių šokių“, – tvirtino choreografijos studijas šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojanti trečiakursė Indrė Petrulytė.

Žavi nuo vaikystės

Raguviškiuose gyvenanti mergina jau būdama penkerių pradėjo lankyti Kretingos meno mokyklos šokių parengiamąją grupę. Kadangi buvo dar maža, po kurio laiko jai pabodo rutina ir nusprendė nebešokti.

Po metų, pasidžiaugusi vaikyste, ji vėl sugrįžo šokti. Mergina šoko klasikinius šokius „Vėjūnėse“ ir tautinių šokių būrelyje „Ratilėlis“. „Nelengvą darbą atpirkdavo konkursai ir kelionės su „Ratilėliu“, – prisiminė ji.

Taip pat I. Petrulytė norėjo mokytis Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. „Kai man, vaikui, reikėjo pasirinkti likti su tėvais ar išvykti mokytis į kitą miestą, aš pasirinkau tėvus. Viena mano svajonių taip ir neišsipildė, gailiuosi dėl to“, – atviravo ji.

Vaikystė šokant neapsiėjo ir be linksmų nutikimų, kurie tuo metu galbūt nebuvo tokie linksmi. Mergina nepasitikrino savo sijono ir viduryje šokio pajautė, kaip jis slenka, nes nesilaikė viena saga. „Šokiui reikėjo ir rankų, todėl tekdavo sijoną paleisti, kol galiausiai jis visiškai nukrito per pasirodymą“, – šypseną keliančią istoriją prisiminė šokėja.

Visa tai I. Petrulytę išmokė savarankiškumo, tvarkingumo. „Vaikų būdavo daug, o mokytojos tik kelios, todėl kiekvienas turėjo atsakingai ruoštis. Šokiai – tai patys geriausi vaikystės prisiminimai“, – šypsojosi studentė.

Pasirinkimo nesigaili

I. Petrulytė stengsis šokti, kol galės.

„Studijose gaunu daug ir visko“, – teigė Indrė.

Tarp sunkių repeticijų, didžiausias atokvėpis jai – klasikos, baleto pamokos. Dar mergina mokosi ir pedagogikos – jai labai patinka psichologija, o labiausiai domisi vaikų raida.

Šiuolaikinis šokis Indrei taip pat ne svetimas, nors tai yra priešingybė baletui, vis dėlto pagrindą įgijo mokydamasi klasikinio šokio. Studentė pas baleto artistę Beatą Molytę baleto mokykloje atlieka praktiką – dirba su vaikais. „Jei neturėčiau galimybės, ateityje planuočiau dirbti su vaikais, ypač su pačiais mažiausiais. Jie nuoširdūs, visada sako tiesą, todėl galima iš jų pasimokyti“, – atviravo pašnekovė.

I. Petrulytė taip pat dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šiuo teatru mergina žavėjosi jau nuo vaikystės, norėjo ten patekti. Vasarą, po pirmo kurso, buvo skelbiama atranka, kad reikalingi darbuotojai baleto trupėje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Mergina dalyvavo joje, daug nesitikėjo, tačiau į trupę pateko. „Nebuvo lengva, nes esu jauna ir neturėjau patirties. Šokti neužtenka, kartais turi vaidinti, bet mūsų trupė yra lanksti, prisitaikanti. Retkarčiais tenka „perlipti“ per save, o jaunam žmogui kartais sunku tai padaryti. Tenka vaidinti visai kitokį vaidmenį negu esi už teatro ribų. Teatras suteikia daug patirties“, – kalbėjo I. Petrulytė.

Nepaisant gabumų, kad įvaldytum baleto meną, reikia labai daug dirbti, o jo rezultatą įvertina, anot merginos, žiūrovai: „Scenoje matoma kiekviena smulkmena. Kiekvieną tavo baimę scenoje pastebi žiūrovai. Tu turi stengtis to neparodyti. Svarbiausia mėgautis išėjimu į sceną. Aišku, pirmus kartus mano „didelės“ akys matėsi ir paskutinėje eilėje.“

Be abejo, studentė turi ir kitų mėgstamų veiklų. Gyvūnai – tai lyg I. Petrulytės atsipalaidavimo priemonė. Mergina mėgsta pasiimti savo ir tėvų šunis bei keliauti su jais prie jūros.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Žygio vadovas Vilius Adomaitis (iš kairės), jo dalyviai Adelė Danutė Osterberg, Simonas Baltūsis, Edgaras Zaboras, Kipras Melnikovas, Justas Vilčinskas, Erikas Ruzgaila, Emilija Razmaitė įveikė 33 km maršrutą.

Paskutinį gegužės savaitgalį grupė Pranciškonų gimnazijos mokinių išbandė savo jėgas 33 km žygyje. Tai buvo viena iš keturių DofE tarptautinių apdovanojimų programos veiklų, kurias sėkmingai užbaigę mokiniai galės dalyvauti birželį arba vasaros pabaigoje vykstančiuose DofE apdovanojimuose ir gauti sertifikatą bei ženklelį už savo pastangas.

Ugdo visapusiškas asmenybes

DofE tarptautinė apdovanojimų programa yra pasaulinė saviugdos programa, įkurta Didžiosios Britanijos princo Filipo ir skirta jauniems žmonėms nuo 14 iki 25 metų. Visos Lietuvos mastu šioje programoje dalyvauja per 100 mokyklų.

Kretingos Pranciškonų gimnazijoje ši programa vyksta pirmus metus, joje dalyvauja 10 jaunuolių.

„Vienas pagrindinių DofE tikslų – ugdyti visapusišką asmenybę“, – sakė DofE vadovė Kretingoje Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytoja Violeta Baltūsienė.

Programoje jaunuoliams siūloma tobulėti keturiose skirtingose veiklose. Pirmoji – įgūdžių lavinimo veikla, kurią vykdydamas žmogus tobulėja įgydamas naujų įgūdžių pasirinktoje srityje. Antroji – aktyvi veikla, kurios metu žmogus tobulina savo kūną, pasirinkęs jam priimtiną aktyvaus judėjimo sritį. Trečioji sritis – savanorystė, ketvirtoji veikla – žygis.

Pastaroji apima socialinių, bendravimo kompetencijų ugdymą. „Žygis leidžia patikrinti save netikėtose, neįprastose situacijose, nes žygio aplinka šiuolaikiniam žmogui nėra įprasta“, – paaiškino DofE vadovė. Be to, yra lavinami ir įvairūs planavimo įgūdžiai, nes žygį mokiniai turi atlikti visiškai savarankiškai. Tos keturios sritys yra visapusiškas asmenybės ugdymas, akcentuojant į tai, kad žmogus turi ir padėti, ir bendrauti su kitais.

Pirmus metus Pranciškonų gimnazijoje vykstančios DofE programos vadovė V. Baltūsienė pastebėjo, kad ši programa lavina ir laiko planavimo įgūdžius, ugdo atsakomybės jausmą, nes be to, kad vykdo veiklą, žmogus pirmiausia turi ją pats sugalvoti, pasirinkti, suplanuoti.


Simas MARTINKUS

Dar ir šiandien pamenu tą akimirką, kai prieš pusę metų rimtai pradėjau svarstyti apie galimybę mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus muzikos konservatorijoje. Ši mintis mane aplankydavo ir anksčiau, bet visada pasakydavau sau, kad tai – tolima ateitis.

Daug apie tai niekada ir negalvodavau, tačiau tąkart aplankiusi idėja neleido gyventi iki pat mokslo metų pabaigos.

Pasiryžau nedelsti. Tėvai ir kiti artimieji šiam sumanymui pritarė ir įsitikino, kad su muzika noriu sieti savo gyvenimą. Vis dėlto galutinį sprendimą priimti teko man.

Nuvykęs į konservatorijoje įvykusią atvirų durų dieną, supratau, kad ta mokykla suteikia puikias galimybes tobulėti kiekvienam jaunajam muzikantui. Buvo atkreiptas dėmesys, kad mokiniai turi to norėti. Apsilankymas ten pastūmėjo galutinio apsisprendimo link. Po kelių dienų užpildžiau paraišką. Jaučiu, kad padariau teisingą sprendimą.

Noras mokytis tokio tipo mokykloje tikrai buvo ir yra, bet baimė neapleidžia. Juk aštuntokui nėra lengva priimti ateitį nulemsiantį sprendimą. Kai, atrodo, apie galbūt naująją būsimą mokyklą jau nebegalvoju, užtenka pradėti pokalbį su draugais, mokytojais ar kitais žmonėmis šia tema, kad vėl iš naujo apie tai suktųsi mintys.

Atstumas tarp Klaipėdos ir Kretingos nėra didelis. Kai kuriems gal ir sunku suprasti, kaip galima bijoti ir nenorėti gyventi bendrabutyje. Manau, kad gyvenimas bendrabutyje duos ir pliusų, ir minusų. Norėjimas vis labiau suprasti muzikos kalbą vis dėlto užgožia nerimą.

Apie tokį žingsnį tenka girdėti įvairių nuomonių. Daugiausia jos būna geros. Labiausiai įsiminė žmonių pasakyti žodžiai: „Jeigu kažkas nepavyktų mokantis muzikos konservatorijoje, visada gali grįžti“, „Daug dvyliktokų sunkiai apsisprendžia, kur nori stoti, o čia aštuntokas priėmė tokį sprendimą“. Tokie žodžiai tarsi įkvepia, priverčia vėl iš naujo viską apmąstyti. Pusmetį trukęs apsisprendimo procesas vis dėlto išėjo į naudą ir šiandien tvirtai žinau, ko noriu. O kaip bus, tik laikas parodys.

Manau, kad naujoji mokykla duos kažką kitokio, ypač muzikos prasme. Dažnai tenka pagalvoti, kad ,,paaukojęs” Pranciškonų gimnaziją, kurioje dabar mokausi, galiu niekada nebegauti to, ką ji man davė.

Kretingos meno mokykloje ketverius metus dainavau chore, mokiausi muzikos teorijos, grojau fortepijonu, taip pat turėjau balso lavinimo pamokas ir susipažinau su muzikos istorija. Tik dainavimas Kretingos meno mokyklos chore ,,Saulainė” leido pažinti chorinę muziką, apie kurią seniau buvau kiek kitokios nuomonės, ir privertė ją pamilti.

Renkantis specialybę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje tikrai neabejojau, jog toliau noriu mokytis darbo su choru ir dar labiau gilintis į chorinę muziką. Tam, kad galėčiau tai daryti toliau, dar turiu išlaikyti stojamuosius egzaminus ir patekti į konservatoriją.


Paskelbus Lietuvos gimnazijų reitingus, visi suskubo juos vertinti. Vis dėlto, gimnazistų nuomone, jie neatspindi realių mokymosi sąlygų, kurios ne tik skatina mokinius siekti aukštų akademinių rezultatų, bet ir būti gerais žmonėmis bei įgyti socialinių įgūdžių.

Džiaugėsi įvertinimu

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė geriausias gimnazijas, lyderių pozicijos ir šiemet neužleido Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Neprastais rezultatais ir aukštais šuoliais gali pasidžiaugti kai kurios mūsų rajono gimnazijos. Pranciškonų gimnazija iš 35 vietos pakilo į 22. „Tai mokytojų, komandos darbo rezultatai. Mūsų gimnazijai tai didelis pasiekimas, džiuginantis mus“, – kalbėjo gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis.

Dar stipriau pašoko Salantų gimnazija, kuri iš 180 vietos pakilo į 56. Salantų gimnazijos direktoriaus pareigas laikinai einanti Lina Vaitkuvienė taip pat džiaugėsi pasiektais rezultatais: „Dirbome nuosekliai ir sistemingai, analizuojame, kur yra problemų, mokiniams taikome konsultacijas akademiniais klausimais ir ne tik, mūsų pedagogai yra kompetentingi.“

Abi gimnazijos daugiausiai dėmesio skiria matematikai, lietuvių kalbai. „Prieš dvejus metus matematikos brandos egzaminas tapo privalomu, norint gauti nemokamą vietą aukštojoje mokykloje. Skirsime dar daugiau dėmesio šiai sričiai. Kilo mintis, kodėl per modulius neduodame papildomų pamokų, to tikslas, – kad mokiniams reikėtų kuo mažiau dirbti namuose ir nesuprantamus dalykus galėtų išsiaiškinti klasėje“, – paaiškino A. Virbalis, pridurdamas, kad lietuvių kalbai daug dėmesio skiriama buvo ir anksčiau.


„Audi“ susitikimo Kretingoje iniciatorius Renatas Bumblys tikisi suorganizuoti dar ne vieną šių automobilių gerbėjų susitikimą.

Pirmą kartą įvykęs automobilio „Audi“ savininkų susitikimas Kretingoje neapsiėjo be BMW fanų susidomėjimo. Riaumojantys BMW modelio automobilių varikliai neišvaikė gerai nusiteikusių „Audi“ mėgėjų.

Jautė konkurenciją

„Audi mėgėjai susirenka pažiūrėti, kaip galėtų patobulinti savo mašinos modelį, kaip išlaikyti senesnių metų automobiliai ir kaip atrodo naujieji“, – susitikimo esmę įvardijo jo organizatorius Renatas Bumblys.

Dėl šio tikslo automobilių mėgėjai net iš Kauno atvažiavo į Kretingą. Nors šis „Audi“ gerbėjų susitikimas Kretingoje buvo pirmas ir neoficialus, tačiau į jį suvažiavo 45 vairuotojai. „Skaičius pranoko lūkesčius“, – teigė R. Bumblys.

Seniausia jame pasirodžiusi transporto priemonė – 1984 metų laidos, o naujausia – 2017 metų. Būtent dėl tokio automobilių amžiaus skirtumo „Audi“ gerbėjų susitikimas sulaukė gana daug ir įvairių nuomonių socialiniame tinkle „Facebook“. Žmonės su pašaipa reagavo į senesnių ir naujesnių metų automobilių kontrastą.

Vis dėlto organizatoriai labai džiaugėsi tokiu dėmesiu, nes neigiami komentarai pritraukė daugiau sekėjų „Facebook“ paskyroje. „Automobiliai „Audi“ susilaukia BMW savininkų dėmesio. Jų gerbėjai žinojo, kad mes susirinksime Rotušės aikštėje, todėl suvažiavo priešais mus. Jie gazavo, pašaipiai juokėsi“, – pirmame susitikime jaučiamą konkurenciją prisiminė R. Bumblys. „Audi“ gerbėjai išliko ramūs ir savo temperamentą apibūdina, kaip modeliui gėdos nedarantį.

Visa susirinkusių automobilių kolona Kretingoje apvažiavo pagrindines miesto gatves ir tada pajudėjo į Palangą, kurią apvažiavus buvo sutarta sustoti numatytoje aikštelėje.

„Atvažiavę į Palangą susidūrėme su nesklandumais – automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią norėjome važiuoti, buvo uždaryta, – kalbėjo renginio organizatorius. – Kad nekiltų tokių nesklandumų, reikia įsitikinti, kad pravažiuojami keliai būtų pagrindiniai ir kolona liktų ištisinė. Aišku, mūsų „Audi“ „brigadai“ teko išsiskirti, bet palaukėme ir visi kartu nuvažiavome į kitą aikštelę.“


Dešimtokė Justina Šiaulytė svajoja kurti asmeninį tinklarašti, tačiau tam nesiryžta bijodama, kad turinys gali nejaudinti auditorijos.

Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Justina Šiaulytė, jau ne pirmus metus tapusi Jaunųjų filologų konkurso laureate, lietuvių kalbos olimpiados prizininke, šiais metais triumfavo ir kaip Lietuvių kalbos konkurso „Kengūra“ nugalėtoja.

Įkvepia gamta

„Šis konkursas vyksta dviem etapais, kurie reikalauja gramatinių, literatūrinių ir kūrybinių gebėjimų“, – tikino jaunoji rašytoja. Pirmame etape mokiniai, atlikę įvairias kalbos ir literatūros užduotis ir surinkę tam tikrą taškų skaičių, yra kviečiami dalyvauti lyderių ture ir parašyti rašinį pasirinkta tema. J. Šiaulytė tris kartus tapo lyderių turo nugalėtoja, kuomet jai atitekdavo kelių dienų kelionės.

Gimnazistė aplankė įvairių šalių: Vokietiją, Estiją, o šiemet laimėjo kelionę į Lenkijos miestą Vroclavą ir Čekijos sostinę Prahą. „Tokie prizai labai įkvepia, motyvuoja stengtis dar labiau, nes kelionių metu gali susitikti su taip pat kūrybingais ir savo dalyką išmanančiais mokiniais, užsimezga naujos pažintys“, – sakė J. Šiaulytė.

Kūrėja taip pat dalyvauja ir kituose rašinių konkursuose. Dalyvavimas konkursuose jaunajai rašytojai yra nauja patirtis, nes kiekvienas konkursas suteikia įspūdžių, lavina kūrybą ir vaizduotę, suteikia naujos patirties.

Šiuo metu mergina tekstus rašo tik konkursams, nes tada gauna konkrečią temą ir gali ties ja susikoncentruoti. „Žinoma, daug idėjų lieka tik mintyse“, – kalbėjo J. Šiaulytė.

J. Šiaulytę dar penktoje klasėje pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja, nuo tada ir prasidėjo jos kūrybos kelias.

Mergina dažniausiai rašo esė, kuriose atsispindi gamtos vaizdai, gamtos ryšys su žmogumi. Savo kuriamuose tekstuose ji bando perteikti jausmus apie pasaulį, tokį, koks jis iš tiesų yra. Tai jos stilius, kuris ją reprezentuoja.

Jaunoji rašytoja labai mėgsta gamtą, ji save laiko gamtos vaiku, būtent dėl to ši tema jai artima. „Gamtoje viskas nuolat keičiasi. Keičiamės ir mes, mūsų požiūris, pasaulio suvokimas, todėl pastebime ir atrandame vis naujus ir nematytus dalykus“, – paaiškino kūrėja. Rašydama Justina pasitiki savimi: „Svarbiausia tikėti tuo, ką darai.“


Kuprinietė Sigita Razmutė pasiryžo įgarsinti reklamą, ją vertino „Lalunos“ radijo laidų vedėjas Vilius Regalas.

Dar neišblėso kupriniečių patirti įspūdžiai Klaipėdos radijoje stotyje „Laluna“. „Daugumai žmonių radijas siejasi su žiniomis, informacijos perdavimu, muzika ar kelione automobiliu, tačiau tai pirmiausia – verslas ir komercija“, – tvirtino radijo laidų vedėjas Vilius Regalas.

Ieško įdomių temų

Jaunieji žurnalistai ekskursijos metu galėjo išbandyti ir radijo laidų vedėjo darbą – įgarsinti reklamą bei improvizuoti pasirinkta tema. Taip pat kupriniečiams buvo suteikta išskirtinė galimybė – eteryje stebėti, kaip skaitomos žinios, kaip radijo laidų vedėjai komunikuoja ir bendradarbiauja tarpusavyje.

„Lalunos“ kolektyvas atskleidė, kaip atrenkamos dainos eteriui, kaip parenkamos temos laidoms ir apie ką laidos vedėjas turi kalbėti eteryje. V. Regalas akcentavo, kad visų pirma tema pačiam laidos vedėjui turėtų būti įdomi, tik tada ji patiks ir klausytojams: „Temas dažnai atsirenku žiūrėdamas žinias ir informacines laidas. Klausydamas spaudos apžvalgos ir ja remdamasis mąstau, kokiomis temomis galėčiau kalbėti radijo eteryje.“

Anot radijo laidų vedėjo, šiuolaikiniame žiniasklaidos pasaulyje publikuojama nemažai apgaulingos informacijos, vadinamos „fake news“, todėl svarbu pateikiamas naujienas vertinti kritiškai ir patikrinti kelis šaltinius prieš kalbant apie jas radijo eteryje.

Radijo eteryje stengiamasi vengti, temų susijusių su politika, nes ji žiniasklaidoje yra plačiai aptarinėjama. „Daugiausia kalbu apie pozityvius ir smagius dalykus, – tvirtino žurnalistas, pridūręs, kad svarbu suvokti savo tikslinę auditoriją, kuri yra paprastas žmogus. – Daug tarptautinių žodžių ar sudėtingų sakinių konstrukcijų radijo eteryje patariama vengti.“

Eteryje dažniausiai kalbama apie 4–5 minutes, vėliau klausytojui pabosta radijo vedėjo kalbos ir jis perjungia stotį. Vis dėlto tiesioginiame eteryje pasitaiko klaidų ir „liapsusų“, kurie atmintyje lieka ilgam – pamirštama išjungti mikrofoną pabaigus kalbas eteryje ir užleidus muziką, tad kartais klausytojai netikėtai išgirsta ir laidų vedėjų pokalbius užkulisiuose.

Pasak V. Regalo, radijo laidų vedėjas negali kalbėti visko ir bet kaip, nes Valstybinė lietuvių kalbos komisija fiksuoja kalbos klaidas.


Kretingos sporto mokyklos krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, tapo tarptautinio turnyro Mažeikiuose nugalėtoja.

Kretingos sporto mokyklos krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, dalyvavo jaunimo U-19 tarptautiniame krepšinio turnyre „Mažeikių CUP 2019“ ir tapo jo nugalėtoja.

Šį rezultatą kretingiškiai pasiekė, sėkmingai laimėję visus turnyro susitikimus: „Kretingos SM“ – „Mažeikių SM“ – 87:82 (rezultatyviausi žaidėjai: Edgaras Danys – 31 tšk. (6 atk. kam, 3 per. kam.), Kornelijus Stonkus – 19, Ernestas Barkus ir Tadas Budrys – po 12, Petras Piekus – 11); „Kretingos SM“ – „Rapla Korvpallikool“ (Estija) – 103:74 (E. Barkus – 26, E. Danys – 23 (5 rez. perd., 10 išpr. pr.), K. Stonkus – 19 (6 rez. perd.), T. Budrys – 12 tšk. (13 atk. kam.), Arnas Sabaliauskas ir P. Piekus – po 9); „Kretingos SM“ – „Talsi“ (Latvija) – 75:73 (E. Barkus – 22, T. Budrys – 19 (7 atk. kam., 5 per. kam.), E. Danys – 17 tšk. (8 atk. kam.).

Galutinė komandų rikiuotė turnyrinėje lentelėje: I v. – „Kretingos SM“; II v. – „Mažeikių SM“; III v. – „Rapla Korvpallikool“ (Estija); IV v. – „Talsi“ (Latvija).

Komandos treneris A. Mikaločius teigė, kad daugumai šios komandos vaikinų tai buvęs paskutinis turnyras, vilkint Kretingos sporto mokyklos marškinėlius. „Jie – dvyliktokai ir netrukus baigs mokyklą, gaus pažymėjimus ir išvyks studijuoti. Taigi labai smagu, kad paskutiniajame savo turnyre jie tapo čempionais. Gaila, kad nepavyko surinkti visos komandos, nes keletas vaikinų jau intensyviai rengiasi egzaminams, todėl už komandą žaidė ir keletas jaunesnių žaidėjų, kurie puikiai padėjo komandai“, – A. Mikaločius neslėpė, kad jis didžiuojasi savo auklėtiniais, ne vienerius metus atidavusiais Sporto mokyklai ir garsinusiais Kretingą.

„P. n.“ informacija


Namuose – pirmoji ir laukta pergalė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“ savo aikštėje pasiekė pirmąją ir taip lauktą pergalę, Vilniaus „Riterių B“ komandą nugalėjusi 2:1.

Šių rungtynių išvakarėse minijiečiams Kupiškyje teko žaisti LFF taurės varžybų susitikimą su „Kupiškiu“, taip pat LFF I lygos komanda. Pagrindinis laikas baigėsi be įvarčių – 0:0, tad komandoms teko mušti baudinius.

„Nė vienai komandai nepavyko pralaužti viena kitos gynybos, tai ir atvedė prie 11 m baudinių linijos, – komentavo Kretingos „Minijos“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Viluckas. – Baudinių loterijoje kur kas geriau sekėsi mums: pirmuosius du kartus varžovai nepataikė į mūsų vartus, vieną smūgių atrėmė vartininkas Robertas Kazbaris. Kretingos „Minijai“ įvarčius pelnė Ainis Vilavičius, Donatas Surblys ir Antonas Solovjovas.“

Šio susitikimo I kėl. vyko apylygė kova, kupiškiečiai turėjo 100 proc. progų, tačiau pirmuoju atveju kamuolys kirto virpstą, antruoju – pasistengė mūsų vartininkas R. Kazbaris. Visas rungtynes kova vyko aikštės viduryje, ir tai nebuvo akiai gražios rungtynės. Per pratęsimą atakavo tai vieni, tai kiti, o besibaigiant pratęsimo laikui Jusufui Traorei įvarčio realizuoti nepavyko.

„Iš tiesų vyko kieta kova. Tą įrodo per pratęsimą teisėjų skirtos 2 raudonos kortelės varžovų ir 1 – mūsų komandai, tad rungtynes teko baigti dešimčiai prieš devynis“, – konstatavo M. Viluckas.


Ketvirtajame devintojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad tarp politikų esama oponuojančių absoliučią daugumą – penkiolika mandatų iš dvidešimt vieno - turinčiai Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams: opozicinę frakciją sudarė socialdemokratai ir visuomeninis rinkimų komitetas „Palangiškiai“.

Susibūrė į opoziciją

Ketvirtadienį įvykęs Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo dviem tarybos narės Svetlanos Grigorian perskaitytais merui Šarūnui Vaitkui adresuotais pranešimais.

Pranešime dėl frakcijos įkūrimo rašoma: „Mes, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai Svetlana Grigorian, Renata Surblytė ir Eugenijus Simutis, viešai pareiškiame, kad veiklą Palangos miesto savivaldybės taryboje tęsiame susivieniję į opozicinę „Jungtinė socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakciją.“

Frakcijos seniūne išrinkta Svetlana Grigorian.

Antrajame pareiškime pranešama, kad, vadovaujantis atitinkamais tarybos reglamento punktais, „Jungtinė socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcija į Kontrolės komiteto pirmininkus teikia LSDP narės S. Grigorian kandidatūrą. Socialdemokratės R. Surblytės kandidatūra teikiama į Etikos komisijos pirmininkus, visuomeninio rinkimų komiteto „Palangiškiai“ lyderio E. Simučio kandidatūra – į Antikorupcijos komiteto pirmininkus.


Didžiausią poilsio ir pramogų vietą Kretingos rajone, Žibininkuose, kur įsikūręs „Atostogų parkas“, HBH pramogų kompleksas, pasaulinio lygmens vandenlenčių parkas, pasiekti maršrutiniu autobusu yra beveik neįmanoma. Kretingos rajono ir Palangos savivaldybės daugiau kaip pusmetį neranda bendro sprendimo dėl autobusų maršruto Kretinga–„Atostogų parkas“–Palanga, o turistinis sezonas jau įsibėgėja.

Savivaldybės kaip kunigaikštystės

Kretingos rajono savivaldybės taryba dar pernai buvo pritarusi „Atostogų parko“ direktoriaus Ričardo Jovaišos prašymui dėl naujo Savivaldybės įmonės „Kretingos autobusų parkas“ maršruto iš Kretingos į „Atostogų parką“ ir Palangą. „Kretingos autobusų parko“ direktoriaus Arvydo Dyburio teigimu, maršruto nepavyko suderinti su Palangos miesto savivaldybe. „Jiems nuspręsti neleido tuomet buvusios aplinkybės“, – sakė jis.

Palangiškiai, taip pat ir kretingiškiai, pagal galiojančią tvarką turi teisę neįsileisti į savo teritoriją tarpmiestinių maršrutų autobusų, kuriems leidžiama užsukti keleivių tik į vieno ar kito miesto autobusų stotį. Planuojamam maršrutui, kad jis būtų visais atžvilgiais kuo naudingesnis, yra svarbu keleivius surinkti ir iš tarpinių stotelių, kaip antai, esančių Palangoje prie poilsio namų ir pan. Tokiai „Kretingos autobusų parko“ invazijai priešinasi ir keleivių pervežimo Palangos savivaldybės teritorijoje konkursą laimėjusi bendrovė „Vlasava“.


Vakar, gegužės 30 d., apie 11.10 val. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams teko skubėti į iškvietimą dėl degančio baldų salono „Medis“ stogo.

Gaisras kilo vykdant stogo atnaujinimo darbus. Darbininkai tuo metu klojo bituminę dangą, kurią galimai perkaitinus ir užsidegė stogo dalis. „Suspėjau laiku pranešti ugniagesiams“, – sakė stogą tvarkęs darbuotojas.

Per gaisrą išdegė apie 2 kv. m stogo plokštės, gegnės ir plėvelė. Jį gesinant ugniagesiai išpjovė 10 kv. m stogo plokštės. Taip pat buvo sulieta dalis parduotuvės patalpų.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas