Pajūrio naujienos
Help
2019 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną28°C debesuotumas 1 %
Naktį20°C debesuotumas 2 %
Apklausa

Ar be šaulių Kretingoje būtų užtikrinta viešoji tvarka?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1357) 2019-05-24

Broliai pranciškonai, Žemaitijos kunigai, Kretingos rajono tikintieji į amžino poilsio vietą Kretingos senosiose kapinėse išlydėjo išeivijos vyskupą Paulių Antaną Baltakį, kurį pagerbti visi susirinko Kretingos katalikų bažnyčioje.

Trečiadienį Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos broliai pranciškonai, Žemaitijos kunigai su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu, Kretingos rajono valdžios atstovai bei gausus būrys tikinčiųjų į paskutinę kelionę išlydėjo išeivijos lietuvių vyskupą pranciškoną Paulių Antaną Baltakį. Amžino poilsio vyskupas atgulė Kretingos senosiose kapinėse, šalia kitų brolių pranciškonų ir kunigų – tokia buvo jo valia.

Sugrįžo į Kretingą

Į Kretingą vyskupo Pauliaus Antano Baltakio palaikai buvo atvežti trečiadienio popietę po kardinolo Audrio Bačkio aukotų gedulingų šv. Mišių Kauno šv. Jurgio bažnyčioje. Gausaus būrio kunigų, vienuolių, vyskupo giminaičių bei tikinčiųjų lydymas ant brolių pranciškonų pečių karstas buvo įneštas į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią.

„Į amžinojo tėvo mylintį glėbį šiandien mes atiduodame vyskupo Pauliaus Antano Baltakio sielą“ – atsisveikinimo ceremoniją, kurios metu skambėjo mišparai, o jų maldos ir giesmės buvo perpinami prisiminimais apie šviesaus atminimo vyskupą, pradėjo Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. – Ši diena skirta ypatingai maldai, nes mes atsisveikiname su ganytoju, kuris buvo epochos žmogus. Žmogus, kuris buvo dovana mūsų Tėvynei. Simboliška, kad prieš metus jis sugrįžo į Lietuvą, o šiandien grįžta į Kretingą, kurioje jis pradėjo savo pranciškoniško pašaukimo kelionę, nusidriekusią per visą pasaulį.“

Vyskupas K. Kėvalas akcentavo, kad P. A. Baltakis buvo ganytojas tų lietuvių, kuriuos lemtis išblaškė po įvairiausius kraštus. „Karo audrų ir priverstinės emigracijos iš gimtosios šalies išvyti lietuviai neliko be globos. Jie turėjo vyskupą Paulių. Todėl šiandien visi drauge giedra širdimi dėkokime Dievui už šį žmogų, kuris nuoširdžiai rūpinosi tikinčiaisiais ir mūsų tėvynėje, ir išeivijoje. Jo Ekscelencija išties buvo milijono lietuvių ganytojas“, – kalbėjo vyskupas K. Kėvalas.

Žmogiškas ir dangiškas vyskupas

Prisiminimais apie nekart Kretingoje buvojusį vyskupą P. A. Baltakį, į kurį visi broliai pranciškonai ir ne tik jie kreipdavosi tiesiog „tėve Pauliau“, pasidalijo Kretingos klebonas pranciškonas brolis Astijus Kungys.

„Jis buvo išties labai paprastas, neįtikėtinai šiltas, toks žmogiškas ir kartu toks dangiškas – tikras tėvas. Dar ir dabar prisimenu, kaip po vieno susitikimo Toronte, berods, 1991 metais su išeivijos dvasininkais papietavus žiūriu: ogi mūsų vyskupas tėvas Paulius indus plauna... Niekada nesididžiuodavo, o pro jo šypseną, iš jo akių matėsi dangus“, – pasakojo brolis Astijus.

Jis priminė ir didelį vyskupo P. A. Baltakio pamaldumą: kur bebūtų, kuriam pasaulio pakrašty – Australijoj ar Argentinoj, ar pakeliui į tuos kraštus – jis visada priešpiet rasdavo laiko šventai valandai, maldai, kurios metu bendraudavo su savo Dievu, kurį mylėjo ir kuriam pasišventė.

„Vieną skausmą jis turėjo savo širdyje: jau „perestrojkos“ metais, prie Gorbačiovo, už aktyvią ne tik dvasinę, bet ir pilietinę veiklą jam nebuvo išduota viza, ir vyskupas negalėjo atvažiuoti į Lietuvą atsisveikinti ir paskutinėn žemiškon kelionėn išlydėti savo mamos. Bet atsimenu, kiek daug džiaugsmo būdavo per giminės susitikimus vadinamuose Baltakių namuose, į kuriuos susirinkdavo visa plati giminė, kartu ir mūsų tėvelis Paulius, ir tie susitikimai spinduliuodavo didžiule pagarba vieni kitiems, meile Dievui, Tėvynei, papročiams ir tradicijoms. Ačiū, tėve Pauliau, už šiuos prisiminimus. Ir ačiū, kad nusprendei amžino poilsio vieta pasirinkti Kretingą“, – kalbėjo brolis Astijus, paminėjęs, kad tėvas Paulius bus pirmasis vyskupas, palaidotas šiose kuršių žemėse, bei išreiškęs viltį, kad tai bus lyg Dievo sėkla naujam dvasiniam postūmiui čia, Kretingoje.


Albertas KUMPIS:

– Daug priklauso ne tik nuo žmonių sąmoningumo, bet ir nuo pačių kandidatų elgesio – kaip jie rinkėjus patraukia bendravimu, kaip įtaigiai sugeba prie urnų pakviesti. Tik „auksinių“ pažadų žarstyti nereikia, prie jų esam pratę, saldainiais ar alumi vilioti, kaip yra buvę, – taip pat ne išeitis, ne tie laikai.

Regina URBELIENĖ:

– Svarbiausias dalykas – žmonių sąmoningumas. Neretai girdim, kad vienas nėjo balsuoti dėl to, kad lijo, kitas – kad toli rinkimų apylinkė, trečias tiesiog neturėjo laiko arba patingėjo. Aš manau, kad, jei žmogus pilietiškas, niekas jam nesutrukdys pasirinkti tinkamiausią kandidatą ir išreikšti savo valią.

Gražvydas BUDRYS:

– Keletoje Europos valstybių yra įteisintas ir priverstinis balsavimas, už neatėjimą balsuoti galima susilaukti ir baudų. Tačiau, mano nuomone, demokratiniuose procesuose žmonės turi dalyvauti niekieno neverčiami. Tik galbūt kai kuriuos pažįstamus, artimuosius reikia labiau paskatinti, akcentuoti jiems, kad, kokią valdžią išsirenkam, taip toliau gyvenam.

Violeta NARVILIENĖ:

– Man, pavyzdžiui, ne tas pats, koks išrinktasis prezidentas arba kokių moralinių vertybių turintys Europarlamento nariai Lietuvai atstovaus Europoje. Ne tas pats, ir kaip mes gyvensime, kaip tvarkysimės čia, savo šalies viduje. Todėl jokių specialių aktyvinimų nereikia – sąmoningi žmonės ir taip eina balsuoti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Norint nulieti žvakę, reikia turėti daug kantrybės, tačiau tai yra geriausia nuo senų laikų žinoma meditacija“, – sakė etnografė Aušrinė Kasparavičiūtė.

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centro dvaro malūno kiemelyje 7 kartą įvyko jaunųjų amatininkų mugė „Suku suku darbų malūnėlį“. Organizuodami šį renginį, muziejininkai jaunajai kartai siekia perteikti tėvų ir bočių tradicijas, ne tik parodyti senovinius amatus, bet patiems vaikams leisti susirasti įdomiausius ir išbandyti.

Kvietė mėgautis diena

„Amatą turėsi – ubagu netapsi“, – plačioje žalioje pievoje prie Akmenos upės pasveikinusi didžiulį būrį rajono ugdymo įstaigų darželinukų bei moksleivių, linkėdama jiems ir per atostogas daug ko gero išmokti, seną patarlę priminė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Šioje mugėje ji kvietė mėgautis diena: stebėti, ragauti, iš peties padirbėti, o turgelyje – lauktuvių namiškiams nupirkti ir patiems ką nors parduoti.

Sklido vaikų liaudies kolektyvų muzika ir dainos, atskiruose kiemeliuose plušėjo smalsumą žadinantys kalvystės, verpimo, audimo, naginių gaminimo meistrai, papuošalų iš metalo bei odos kūrėjai, žvakių liejikai, mezgėjai, veltinių vėlėjai, duonos ir gardėsių kepėjai, virėjai, sūrių gamintojai.

Tiesa, sūrininkai buvo tik vieni, o ir tie patys – iš Plungės rajono. „Esame susidraugavę su kretingiškiais, jie mus nuolat kviečia, pernai taip pat čia prekiavom“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Aleksandra ir Marius Riaukai, parduodantys natūralius rankų darbo fermentinius ir pelėsinius ožkų sūrius, taip pat daugeliui naujovę – juodos spalvos fermentuotus česnakus. Anot ūkininkų, tokie česnakai aitrumą praranda, bet patiekalams suteikia ypatingesnį skonį.

Apie sūrius, taip pat apie 83-jų kretingiškės Stefanijos Ruginienės virbalais numegztas ar vąšeliu nunertas grožybes, dupultiškių Irenos ir Gedimino Stonių kepyklėlėje iškeptus šakočius sukinėjosi daugiausia suaugusieji – tie, kurie atklydo į amatų mugę pasidairyti skanėstų ir kitokių gėrybių savo namams. Moksleiviams buvo kur kas įdomiau, kaip iš kvepiančio bičių vaško gabalo padaroma žvakė arba kaip iš vario plokštės, įkomponuojant akmenuką, galima pagaminti nuostabų paukštuką-segę, kaip iš medžio pliauskos „atsiranda“ šaukštas.


Rajone siautėja bičių vagys

  • Edita KALNIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Nuaidėjus istorijai apie Šlaveitų kaime išplėštus avilius, po kelių dienų į policiją kreipėsi kitas bitininkas. Gegužės 20 d. Antanas Dubinskas pranešė, kad Grūšlaukės kaime, kur jis nuomojamame žemės plote laiko 12 avilių, pastebėjo, jog iš penkių avilių pavogti koriai, kuriuose buvo bičių motinėlės su perais..

„Gegužės 15 d. nuvažiavau sutvarkiau visus avilius, nuvykęs po penkių dienų pastebėjau, kad labai neramiai skraido bitės“, – kalbėjo per 20 metų bitininkavimo pirmą kartą apvogtas A. Dubinskas.

Atidaręs vieną avilių, vyras pastebėjo netvarkingai sudėtus uždangalus, patekęs į vidų nustėro išvydęs tuščią avilį. „Paliko tik kelis korius, kurie buvo neseniai įdėti tušti“, – sakė jis.

Iš viso bitininkui pavogė 40 korių. Padaryta žala už 1 tūkst. 800 eurų.

A. Dubinskas tikino, kad tai turėjo atlikti bitininkystę išmanantis žmogus: „Gal į savo bityną persikėlė? Taip pat teko skaityti, kad išmanieji bičių vagys ima jaunus perus ir daro vertingą bičių pienelį, kurį vėliau pardavinėja. Kam šįkart juos paėmė, negaliu atsakyti.“

Dabar aviliuose nebėra tvarkingų šeimų. „Sudėjau korius ir tikiuosi, kad bitės pradės kurtis iš naujo, bet greitai tai neatsitiks“, – teigė bitininkas.

Kaip apsisaugoti nuo vagių, bitininkas gerai nežino, tačiau pasvarstė, kad galbūt padėtų kameros: „Policijai sunku tirti tokius nusikaltimus, nes nėra įrodymų. Gal reikėtų kameras įsirengti, bet ar tai padėtų, nežinau. Aukštą tvorą perlips.“

Policijos pareigūnai pripažįsta, kad tokias specifines vagystes ištirti yra pakankamai sudėtinga. „Reikia žinoti, kaip patekti į avilius, juos apžiūrėti, turėti tam reikiamą įrangą“, – konstatavo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Aviliai įprastai laikomi atokiau nuo gyvenviečių, chemija tręšiamų laukų, kad medus būtų sveikesnis, todėl, anot specialistų, pamatyti, kas galimai juos išplėšė, nėra kam.

„Reikėtų bendrauti su artimiausiais kaimynais, kad šie, ką nors pastebėję, praneštų, galbūt net pagal galimybę prižiūrėtų. Galima naudoti ir technines priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios maitinamos baterijomis, ir panašiai. Kiekvienas bitininkas turėtų apsisaugoti pagal savo galimybes“, – galimus apsisaugojimo būdus įvardijo R. Kačinas.

Apie Grūšlaukėje išplėštus avilius kol kas policijos pareigūnai renka informaciją, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neatmetama galimybė, kad vagystę atliko tas pats asmuo ar jų grupė, kaip ir Šlaveitų kaime.


Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Salantų, Darbėnų, Kartenos ir Baublių ugniagesių komandos išbandė kvėpavimo organų apsaugos aparatus, mokėsi, kaip tinkamai jais naudotis.

Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandas pasiekė nauja įranga – kvėpavimo organų apsaugos aparatai. Jie kainavo 8 tūkst. eurų, tačiau atsiradus poreikiui planuojama įsigyti papildomos įrangos.

Svarsto apie papildomą įrangą

Kad galėtų naudotis nauja įranga, 37 ugniagesiai gelbėtojai dalyvavo mokymuose kvėpavimo organų apsaugos aparatų ir hidraulinės gelbėjimo įrangos kvalifikacijai gauti. Jie vyko Salantuose. Salantų, Darbėnų, Kartenos ir Baublių ugniagesių komandos įgijo teisę dirbti su šia įranga.

Kiekviena komanda gavo po vieną kvėpavimo aparatų komplektą, iš viso nupirkti keturi aparatai. Į komplektą įeina panoraminė kaukė, plaučių, kvėpavimo aparatai, du suspausto oro balionai.

„Pirmiausia jie skirti darbuotojų saugumui užtikrinti – apsisaugoti nuo toksinių dūmų, pavyzdžiui, transporto priemonių gaisro, šiukšlynų, konteinerių degimo metu, nes tuomet neaišku, kas dega. Antra – platesnis paslaugų teikimas, naudosime gelbėjant nukentėjusiuosius iš uždūmintų patalpų, galėsime patekti į tam tikras patalpas, kur anksčiau negalėdavome įeiti be kvėpavimo aparatų“, – būtinybę įvardijo Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Nerijus Ciparis.

Vienas balionas naudojamas apie 25 minutes, tada jis turi būti papildomas, todėl svarstoma apie galimybę įsigyti ir daugiau įrangos. „Ateityje papildomai norėtumėme įsigyti panoraminių kaukių ir suspausto oro balionų. Iš pradžių jas išbandysime ir žiūrėsime, ar bus poreikis“, – teigė N. Ciparis.


Kiauleikiuose įvykęs gaisras pasiglemžė nemažai ūkininkų turto.

„Labiausiai gaila pastato“, – dėl antradienį, gegužės 21 d., apie 8.13 val. Kiauleikiuose įvykusio gaisro kalbėjo ūkinio pastato šeimininkės sūnus Alvydas Misiūnas. Per labai trumpą laiką sudegė medinės daržinės konstrukcijos ir jame buvę ūkiniai reikmenys.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, pastatas jau degė atvira liepsna. „Ugnis išplito žaibiškai“, – kalbėjo įvykio liudininkai. Gesinti liepsnas atvyko penkios autocisternos – iš Darbėnų, Girkalių, Palangos ir dvi iš Kretingos.

Pastato šeimininkų spėjimas, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos, buvo teisingas. „Gaisro priežastis yra aiški – tai elektros instaliacijos gedimas“, – patvirtino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

A. Misiūnas tikino, kad instaliaciją prieš kelis metus buvo atnaujinęs, todėl spėjama, kad trumpasis jungimas galėjo įvykti dėl graužikų kaltės. „Laidas buvo vientisas ir ten įvyko trumpas jungimas“, – spėjimą galimai patvirtinančią priežastį atskleidė S. Vasiliauskaitė.

Gaisro metu sudegė beveik visos medinės pastato konstrukcijos, išliko tik mūras, viskas, kas buvo viduje, – sudegė. Šeimininkų teigimu, pastate pradėjus plisti ugniai buvo likęs veršis, kurį jiems pavyko išvesti į lauką, kiti gyvuliai jau ganėsi laukuose. Nuo degančio pastato jie patraukė ir automobilį.


HBH pramogų komplekse Latvijos kelionių agentūrų atstovai ragavo Žemaitijos regiono valgių.

Kretingos rajono turizmo informacijos centras kartu su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ surengė informacinį pažintinį turą kelionių organizatoriams iš šešių Latvijos kelionių agentūrų ir jiems pristatė naują ekskursiją „Kretingos požemiai. Jeigu sienos prabiltų“. Jos dalyviai aplankė Kretingos katalikų bažnyčios kriptas, Šv. Antano rūmų rūsį, grafų Tiškevičių koplyčios mauzoliejų, HBH pramogų komplekse degustavo autentiškus Žemaitijos regiono patiekalus, o po sočių pietų turėjo galimybę pasimėgauti vandens pramogomis bei unikalių pirčių teikiamais malonumais laisvalaikio ir sveikatinimo centre „Atostogų parkas“.

Pasak turizmo vadybininkės Ritos Beržanskienės, Latvijos kelionių organizatoriai teigė, kad iki šiol į jų maršrutus buvo įtrauktas tik Kretingos muziejus su Žiemos sodu, bet po šios pažintinės kelionės vietos rinkai bus galima pasiūlyti naujus maršrutus į Kretingos rajoną, supažindinsiančius su krašto istorija, kulinariniu paveldu bei laisvalaikio galimybėmis.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos regiono turizmo centrų atstovai per Hanzos dienas Kaune, tarp jų – ir Kretingos turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė (antra iš kairės).

Kretingos rajono turizmo informacijos centras mūsų kraštą pristatė per Kaune įvykusias Hanzos dienas.

Šiame reginyje kretingiškiai dalyvavo kartu su kitais Klaipėdos regiono turizmo informacinių centrų atstovais, kurie savo miestų ir rajonų turistinius išteklius pristatė bendroje palapinėje. Šioji stovėjo M. Valančiaus gatvėje, kuris trims dienoms virto Turizmo gatve.

„Į ją buvo kviečiami visi šventės lankytojai susipažinti su turizmo naujienomis ir kelionių patarimais šiai vasarai Lietuvoje“, – teigė Kretingos turizmo centro vadybininkė Rita Beržanskienė, akcentuodama, kad iš lankytojų buvo sulaukta daug gražių atsiliepimų apie Kretingos miestą ir rajoną, kuriame iš tiesų verta pabuvoti ir ne kartą.

Hanzos dienų lankytojams buvo pristatytos patraukliausios Kretingos rajono lankytinos vietos, naujausi turizmo ir pramogų objektai, edukacinės programos, siūlomos ekskursijos, o mažieji lankytojai buvo vaišinami Kretingos dvaro saldaininės saldainiais, kuriuos pagamino sertifikuota meistrė Asta Norvaišienė.

„Grįžome su geromis emocijomis, kurių suteikė ne tik geri atsiliepimai tų, kurie yra pas mus pabuvoję, bet ir tie lankytojai, kurie iki šiol Kretingą pravažiuodavo, bet, sužinoję daugiau apie mūsų kraštą, pažadėjo šį sezoną būtinai apsilankyti“, – įspūdžiais iš Kauno pasidalino R. Beržanskienė.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono policijos komisariatui antradienį, gegužės 21 d., 1952 m. gimusi moteris pranešė, kad gegužės 20 d. tarp 15–16 val. iš Kretingoje, Savanorių gatvėje, esančio daugiabučio namo kiemo dingo jai priklausantis moteriškas, samanų spalvos dviratis be pavarų. „Žmonės kraustėsi ir prie namo paliko neprirakintą dviratį. Kažkas jį pasisavino“, – kalbėjo Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Dviračio vertė – 260 eurų. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

„P. n.“ informacija


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

Gegužės 22 d. apie 11 val. atvykęs į savo negyvenamą sodybą, esančią Prystovų k., savininkas pamatė, kad pavogtas vienas geltonos spalvos avilys su bitėmis ir medumi. Nukentėjusysis patyrė 285 eurų nuostolį.

PALANGA

GANYKLŲ g., ties PIRTIES g., gegužės 21 d. apie 11.40 val. 1944 m. gimusi moteris dviračiu trenkėsi į automobilį „Ford“. Jai buvo iškviesti medikai. Apie 13 val. iš ligoninės gautas pranešimas, jog po apžiūros dviratininkei diagnozuotas žastikaulio lūžis, ji išvežta gydyti į vieną Klaipėdos ligoninių.

Parengė Edita KALNIENĖ


Ant III v. pakylos „Žuvėdros taurės“ varžybose užlipo Lukas Arlauskas ir Kamilė Sendriutė.

Šilutėje įvykusiose sportinių šokių kvalifikacinėse varžybose „Pamario pora 2019“ dalyvavo ir Kretingos sportinių šokių kolektyvo „Fortūna“ šokėjai, treniruojami Ingrido Kiškio.

Vaikų, gimusių 2011 m., E2 klasėje tarp 27 porų I–II v. su klaipėdiečių pora pasidalino kretingiškiai Augustas Galdikas ir Austėja Tomasaitė.

Jaunučių-II grupėje E4 klasėje tik vieno taško pritrūko Nedui Sausdravui ir Arūnei Kazlauskaitei bei Juliui Lukauskui ir Dominykai Mėlinytei, kad jie patektų į finalą – tarp 23 porų šie šokėjai užėmė VI–IX v.

Jaunių-I grupėje E4 klasėje Gytis Valanta ir Elzė Putkalytė tarp 9 porų iškovojo II v.

Klaipėdoje įvykusiose sportinių šokių kvalifikacinėse varžybose „Žuvėdros taurė 2019“ jaunučių-I grupėje E4 klasėje III v. tarp 9 porų iškovojo Lukas Arlauskas ir Kamilė Sendriutė.

„P. n.“ informacija


Kretingiškės seserys Aistė (kairėje) ir Luknė Lengvinaitės, pasiekusios rimtų laimėjimų, vis drąsiau žengia šachmatų sporto keliu.

Dubingiuose įvyko tradicinės Lietuvos jaunių, jaunučių ir vaikų „greitųjų“ ir „žaibo“ šachmatų čempionatai, kuriuose sėkmė lydėjo kretingiškę Aistę Lengvinaitę – M-12 amžiaus grupėje žaidusi mergaitė tapo ir „greitųjų“, ir „žaibo“ šachmatų čempione ir iškovojo teisę atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos šachmatų čempionatuose.

Aistės sesuo Luknė Lengvinaitė, kovojusi M-10 amžiaus grupėje, tapo „žaibo“ šachmatų turnyro vicečempione.

Iš viso „žaibo“ turnyruose iki 10, iki 14 ir iki 18 metų dalyvavo 183 žaidėjai, prie „greitųjų“ šachmatų lentų sėdo 284 šachmatininkai. Pelnyti Aistės ir Luknės laimėjimai – ne pirmieji: vasarį Luknė klasikinių šachmatų turnyre iškovojo II v. ir įgijo teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniuose čempionatuose, o 2015 m. Aistė nugalėjo Lietuvos šachmatų čempionate ir atstovavo Lietuvai Europos šachmatų M-8 čempionate Kroatijoje, o prieš dvejus metus seserys dalyvavo Rumunijoje įvykusiame Europos šachmatų čempionate. Juose mergaitės surinko po 4,5 taško iš 9 galimų.

„Šie čempionatai truko po 9 dienas, viena partija užsitęsdavo ir iki 4 valandų“, – kad šachmatai reikalauja didelės kantrybės, užsispyrimo, juodo darbo, pripažino šachmatininkių mama Lina Lengvinienė.

Jos teigimu, Lietuvos šachmatų federacija pasirūpina Lietuvos čempionų, kurie dalyvauja pasaulio ar Europos čempionatuose, startiniu mokesčiu, viešbučiu, bet už kelionę reikia susimokėti patiems, finansavimo neskiriama ir lydinčiajam asmeniui. „Todėl labai džiaugiuosi, kad dukterų pasiekimus įvertino Kretingos rajono savivaldybės administracija, skyrusi paramos išvykoms į čempionatus“, – L. Lengvinienė vylėsi, kad rajono Savivaldybės dėmesio jaunosios šachmatininkės sulauks ir šiais metais.

Pirmoji Aistės ir Luknės Lengvinaičių trenerė – Asta Idzelienė, kurios palaikymas, padrąsinimas, atsidavimas darbui buvo labai svarbūs veiksniai, mergaitėms siekiant gerų rezultatų. Dabar jas treniruoja Palangos moksleivių klubo šachmatų būrelio vadovas Saulius Rackevičius, šachmatų būrelio užsiėmimus vedantis ir Kretingos Pranciškonų gimnazijoje. Nors Luknė mokosi Marijono Daujoto progimnazijoje, Pranciškonų gimnazija jai sudarė sąlygas lankyti šachmatų treniruotes šioje mokykloje.

Šachmatų čempionatai vyksta po 2–6 dienas, ir dažnai sutampa su moksleivių atostogomis. Tad, kol vieni atostogauja, seserys A. ir L. Lengvinaitės sunkiai dirba, tačiau, mergaičių mamos teigimu, pasiekti rezultatai atperka ir nuovargį, ir įtampą.

„P. n.“ informacija


Iškovojo taip reikalingą pergalę

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Išvykoje, Alytuje, Kretingos „Minija“ 1:0 (0:0) laimėjo prieš vietos „Dainavą“. Pergalė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse kretingiškiams po keleto pastarųjų nesėkmių ypač buvo svarbi psichologiškai. Komandos vartininko atstovo ryšiams su visuomene Martyno Vilucko teigimu, rungtynės prasidėjo labai atsargiai, komandos viena kitos nespaudė ir kamuolį laikė gynybos zonose. Per pirmąjį pusvalandį abejos komandos nieko įsimintino nesukūrė, tik besibaigiant I kėliniui, apie 40-ą minutę, pavojingai galva smūgiavo „Minijos“ legionierius Jaja Bary, bet varžovus išgelbėjo puikiai sužaidęs jų vartininkas. Varžovai turėjo gerą progą pasižymėti sužaidus II kėlinio vos 20 sekundžių, bet kamuolį sėkmingai atrėmė „Minjos“ vartininkas Martynas Viluckas, o po to kamuolį iš baudos aikštelės išvarė gynėjai.

Lopšelio-darželio „Žilvitis“ krepšininkų komanda su treneriu Ernestu Jonkumi parvežė II v. apdovanojimą.

Gražų laimėjimą į lopšelį-darželį „Žilvitis“ parvežė šios ugdymo įstaigos vaikų krepšinio komanda, treniruojama Ernesto Jonkaus: VI „Mantingos-Lietuvos darželinukų čempionate“ ji užėmė II v., o į naudingiausių žaidėjų penketą pateko „Žilvičio“ auklėtinis Danielius Kusas.

Į superfinalą, kuris įvyko Jonavoje, „Žilvičio“ komanda pakviesta, kai balandį Klaipėdoje V. Knašiaus krepšinio mokykloje surengtame „Mantingos–Lietuvos darželinukų čempionato“ pirmajame etape iškovojo pirmąją vietą. Naudingiausio žaidėjo titulą šiame etape pelnė Lukas Mažeika.

Komandos treneris E. Jonkus sakė, kad čempionatas suteikia galimybę vaikus krepšinio supratimo mokyti nuo mažens ir kad šešiamečiai berniukai pakankamai noriai žaidžia šį žaidimą. „Bet visų pirma, į tai žiūriu kaip į sveikatinimo priemonę“, – teigė treneris. „Džiugu, kad mūsų ugdymo įstaigos mažieji krepšininkai garsina ne tik „Žilvičio“, bet ir Kretingos vardą“, – gera emocija pasidalino ir lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Birutė Žvinklienė.

„P. n.“ informacija


Vienoje rajono ugdymo įstaigų šią savaitę radus galimai narkotinių medžiagų, švietimo bendruomenė sunerimo. Problemai abejingos neliko ir kitos institucijos, kurios trečiadienį susitiko aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo, jų platinimo problemos sprendimui skirtas prevencines priemones.

Psichotropinės medžiagos ar ne?

„Viena moksleivė prie klasės durų rado neaiškių geltonos spalvos tablečių, kurios galimai yra narkotinė medžiaga, – situaciją apibūdino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas, akcentuodamas, kad, kol tyrimas nepatvirtino įtarimų, sunku pasakyti, ar tai tikrai narkotinės medžiagos. – Įprastai psichotropinės medžiagos būna pažymėtos tam tikrais ženklais ir panašiai, o ant šių to nebuvo. Tai gali būti ir įprasti vaistai.“

Dėl šio įvykio pradėta ikiteisminis tyrimas. „Ekspertizė parodys, ar tai narkotinė medžiaga, ar ne“, – paaiškino R. Kačinas.

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius taip pat vykdo prevencines priemones, kurių metu užfiksuoja nepilnamečius, vartojusius narkotinių medžiagų. „Per praėjusį mėnesį įtarimą sukėlė 9 asmenys, informavus tėvus, su jų sutikimu, patikrinome jaunuolius ir padarius testus iš devynių septyni buvo teigiami“, – problemą apibrėžė Kretingos jaunųjų šaulių kuopos vadas Gintautas Pogoželskas.

Jo teigimu, nepilnamečiai dažniausiai alkoholį, narkotikus ir kitas psichotropines medžiagas vartoja Kretingoje esančiose poilsio zonose: „Dažniausiai sulaikome parkuose, prie Saulės laikrodžio ir kitose susibūrimo vietose.“

Dėl viešosios tvarkos pažeidimų Savivaldybės specialistai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis. „Bendradarbiaujame su rajono mokyklomis dėl prevencinių priemonių, susijusių su alkoholiu, cigaretėmis, narkotikais ir panašiai“, – sakė G. Pogoželskas.

Vis dėlto dėl visuomenei itin jautrios temos ne visos ugdymo įstaigos ryžtasi aktyviai bendradarbiauti su kitomis institucijomis. „Pranciškonų gimnazija daro patikrinimus, imasi kitų prevencinių priemonių savo iniciatyva, tačiau kitos rajono švietimo įstaigos bendradarbiauja per mažai“, – apie visuomenei jautrią temą kalbėjo komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis tikino, kad bendradarbiavimas yra būtinas: „Stengiamės neperspėję vykdyti patikrinimus mokykloje bendradarbiaudami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkarda. Kol kas narkotinių medžiagų per patikrinimus nesame radę.“

Tokiems patikrinimams dauguma tėvų pritaria. „Tėvai yra pasirašę, kad bet kuriuo metu galime tikrinti dėl galimai psichotropinių medžiagų“, – vieną problemos sprendimų įvardijo A. Virbalis.

Jis taip pat pridūrė, kad mokykla imasi ir kitų priemonių, tokių, kaip paskaitų vedimas šia tema, nuolatinės diskusijos su mokyklos bendruomene.


Pasak ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės (centre), 100-mečio ąžuoliukas simbolizuos drąsą, stiprumą ir ilgaamžiškumą. Pasodintą medelį palaimino Kretingos klebonas Astijus Kungys.

Kad 2019-ųjų pavasarį Kretingos ligoninė paminėjo savo gyvavimo 100-metį, ir šiai, ir ateinančioms kartoms primins prieigose pastatytas tautodailininko Raimundo Puškoriaus išskaptuotas suoliukas bei pasodintas ąžuolas, kuriam vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė linkėjo augti giliai šaknimis į žemę, šakomis – aukštyn ir platyn.

Dvasinis pakilimas buvo svarbiau

Karštą dieną to ąžuolo žali lapai – šiek tiek apgeibę, anot palaiminti atskubėjusio klebono Astijaus Kungio, ne laikas tokiu metu medį būtų sodinti, sakoma, sunkiai prigis.

„Tačiau tai yra ženklas, kad nebijom sunkumų: mes sodinam tada, kada kiti nesodintų, ir laistom, kad gyventų“, – kalbėjo klebonas. Jis priminė šiek tiek istorijos ir ją susiejo su tuo, kas aktualu nūdieną.

Dabartinės ligoninės vietoje 1915–1918-aisiais buvo vokiečių karo ligoninė. Kai 1919-aisiais gydytojas Feliksas Janušis bei felčeris Pranas Jurgutis kreipėsi į Kretingos savivaldybės tarybą prašydami čia įsteigti Kretingos apskrities savivaldybės ligoninę, jiems taip pat buvo atsakyta, kad Savivaldybės kasoje pinigų nėra.

„Ką tuo noriu pasakyti?“ – klausė klebonas Astijus ir pats atsakė: pinigų ir tada nebuvo, bet buvo didelis dvasinis pakylėjimas, buvo idėjos, noras kurti, gyventi. Taip gimė mūsų Lietuva, mūsų Kretinga ir ta ligoninė. Klebono žodžiais, dabartiniu metu, kai gyvename brutalaus kapitalizmo sąlygomis, kai keičiasi vertybės, nelengva atsilaikyti, tačiau per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį rajono valdžios atstovai, išrinkti tarnauti žmonėms, tarnavo, apgynė Kretingos ligoninę. Dabartinei rajono valdžiai situacija galbūt tampa dar sunkesnė, kai Vilniaus pragmatikai skaičiuoja pinigus, bet neskaičiuoja žmonių, kuriems sugrąžinta sveikata, padovanotas gyvenimas. A. Kungys neabejojo, kad vien žinia, jog mieste turime savo ligoninę, gyventojus nuteikia psichologiškai gerai.


Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė (stovi) dėkojo visiems, prisidėjusiems prie ugdymo įstaigos gerovės.

Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ įvyko padėkos vakaras „Ačiū, kad esate“. „Sukvietėme tėvus, darbuotojus, jų šeimos narius, buvusius auklėtinius ir kitus žmones, prisidėjusius prie mūsų bendruomenės gerovės“, – vardino „Žibutės“ direktorė Snieguolė Bružė.

Šventėje norėta padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie geresnių mokymosi sąlygų mokykloje-darželyje kūrimo.

„Renginyje džiaugėmės ypatingais, jubiliejiniais įstaigos metais, kasdien gražėjančia mokykla, dainuojančiais, šokančiais, sportuojančiais jos vaikais ir nuoširdžiai jais besirūpinančiais suaugusiaisiais – jų darbštumu, atsidavimu, kasdieniu rūpesčiu, palaikymu, dovanomis ir darbais“, – kalbėjo S. Bružė.

„Žibutę“ visus metus rėmusiems žmonėms taip pat darželio administracija dėkojo už edukacinių užsiėmimų organizavimą, tokių erdvių tvarkymą, neatlygintiną paramą, pagalbą organizuojant renginius, logotipo ir laikraščio pavadinimo sukūrimą.

Logotipo autorius – vienas tėvų Nerijus Gnedojus, o mokyklos laikraščio pavadinimas – „Pumpurėlių pašnabždukas“, kurio autorė – Aušra Rusienė.

Kiekvieną apdovanojimą palydėjo mokytojų Linos Pudžiuvelytės, Raimondos Grikšienės ir Aloyzo Žilio parengtų darželinukų ar pradinukų ansamblių atliekamų dainų ir šokių pynės, o vakarą vainikavo mokytojo A. Žilio sukurta daina „Linkėjimai Žibutei“.

Mokyklos-darželio bendruomenė sutvarkė teritoriją – išrovė senus krūmus, ją užpylė juodžemiu ir išlygino, įrengė edukacines, sporto erdves, bėgimo taką, futbolo aikštę, šuoliaduobę, pakeliamas lysves, šiltnamį, poilsio zoną, vienoje grupėje pastatė naujas lovas, įgyvendino „Pasakų alėjos“ iniciatyvą.

Mokinių tėvai ugdymo įstaigai padovanojo futbolo vartus, knygas, muzikinį centrą, manipuliacines lentas. „Planuojame įrengti lauko klasę, sveikatingumo taką, suremontuoti virtuvę, dar dvi grupes, pastatyti pavėsines, įsigyti žaidimų aikštelių“, – ateities planus vardino S. Bružė.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas