|
Žemė ir ūkisIš civilizacijos gniaužtų – žirgais į laukinį pajūrį
„Ateina toks laikas, kai žmonės, pavargę nuo civilizacijos, pradeda ieškoti ryšio su gamta. Žirgais prajoti po laukinį pajūrį jiems – tikra pasaka. Net aikštingiausi poilsiautojai gamtoje pamiršta savo užgaidas ir grįžta nusiraminę, pailsėję“,- pastebi 51 metų palangiškis Zigmas Šeškas, kurio vadovaujamame „Zigmo žirgyne“ pramogų netrūksta visus metus. Pastebėjęs, kad šiuo aristokratišku pomėgiu žavisi vis daugiau žmonių, Z.Šeškas puoselėja viltį žirgų konkūrą surengti ir Kretingoje.
Į mišką – kaip į daržą
Senolių išmintis sako: jei vasarą daug riešutų ir mažai grybų, žiema bus rūsti ir gili. Užkietėję grybautojai iš Senosios Įpilties Dovydas ir Rokas Narkai sako, jog visiškai neaišku, kaip bus šiais metais – mat miškas šiemet negaili nei grybų, nei riešutų.
Obuoliais prakvipę pakelės
Vos įvažiavus į Nasrėnus, senovinį gatvinio tipo kaimą, dešinėje pasitinka eile susodintos ir šiemet nuo vaisių gausos svyrančios šio kaimo praeities saugotojos - senolės obelys. Nasrėnų apylinkėse tarytum pakvimpa obuoliais, kai pakelėje, ties Bronės ir Zenono Vaičių sodyba, pasimato krūvelėmis sudėtos jų sodo gėrybės.
Ūkininkų derlių nuplovė lietus
Šių metų gamta mūsų rajono ūkininkams buvo negailestinga: žemėje pasėtus grūdus žiema iššaldė, vos dygstančius daigus pavasaris išdžiovino, o jau subrendusį derlių vasara merkia lietumi. „Derlių turime tiesiog vogti iš savo laukų“,- apie javapjūtės skubą šią vasarą itin retai pasitaikančiomis saulėtomis ir sausomis dienomis kalbėjo ūkininkas Arvydas Stuopelis iš Budrių.
Sėkmingai pritaikė naujausią pašarų ruošimo technologiją
Nors grūdainio – koncentruoto ir didelę energetinę vertę turinčio pašaro - gamybos technologija yra viena iš brangesnių, ji sėkmingai prigijo ūkininkų Nijolės ir Stasio Pielikių pieno ūkyje. Susidomėję šia nauja, Europos šalyse viena populiariausių pašarų ruošimo technologijų, ūkininkai suskaičiavo, jog šerti karves grūdainiu – apsimoka.
Paukščiai mūsų soduose penisi prieš didžiąją kelionę
Būriai paukščių vis suka ratus apie pievas, laukus ir sodus. Sparnuočių būriai įvairaus dydžio: nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų, netgi tūkstančio. Pavargę nuo kelionės ar stipriai pasisotinę mūsų sodų uogomis jie tupia poilsiui, juodai pilka marška nuklodami vasaros žemę.
Įspūdingo dydžio jurgino žiedas pasveikino vasarą
Vydmantuose gyvenanti Džiuljeta Petrauskienė vis dar negali atsigėrėti įspūdingo dydžio jurginų žiedais.
Vietoj pasivažinėjimo dviračiu – skrydis į dangų
Kartą, kai 27-erių žvainiškis Alvydas Daukšas šiek tiek nesėkmingai su savo parasparniu nusileido ant žemės, kaimynas juokaudamas paklausė: „Karlsonai, bene uogienės per mažai pavalgei?“ Nuo tada visą gyvenimą skraidyti svajojęs jaunas vyras pajuokauja, kad turi tikrai karlsonišką laisvalaikio užsiėmimą: užuot po apylinkes važinėjęs dviračiu, ant nugaros jis užsideda propelerį ir išskrenda pasižiūrėti, kas įdomesnio šiame pasaulyje bevyks
Naujas pomėgis – pinti iš popieriaus
Lazdininkuose gyvenančios moterys perskaitytų laikraščių neišmeta: ne viena jų iš sukarpytų laikraščio juostų pina ne tik mažus krepšelius, vazas, bet ir didesnius daiktus. Kai kurie iš jų yra iškeliavę net į Angliją.
Sosnovskio barštis – grėsmė gamtai ir žmogui
Kol žmonės svarsto, kaip savo laukuose ir sodybose išnaikinti Lietuvą užplūdusią galingą piktžolę, Sosnovskio barštį, valdiškosios tarnybos, turinčios padėti žmonėms, miega: nors jau 10 metų, kaip Sosnovskio barštis paskelbtas oficialiai naikintinu augalu, iki šiol apsieinama tik bendro pobūdžio rekomendacijomis, kaip ši piktžolė turėtų būti naikinama. Jokia parama žemių savininkams šiuo metu dėl Sosnovskio barščio neskiriama.
|