Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 9 %
Naktį4°C debesuotumas 79 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Dvi dienas vyksiančiose motobolo varžybose netrūks adrenalino kupinų žaidimo momentų.

Birželio 2–3 dienomis Kretingoje įvyks toks motobolo turnyras, kokio Lietuvoje nebuvo jau dvidešimt metų – publikai savo meistriškumą demonstruos ne tik Kretingos motobolo klubas ir Skuodo „Bartuva“, bet ir vienas pajėgiausių Vokietijos klubų „Tornado“ bei komanda „Metallurg“, kuri yra daugkartinė Rusijos čempionė, o jos žaidėjai sudaro Rusijos rinktinės branduolį.

Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis neslėpė – prisikviesti elitines motobolo komandas į Kretingą nebuvo paprasta, nes jų varžybų grafikai yra įtempti, jos yra laukiami svečiai ir kitose šalyse.

Birželio 2 dieną 16 val. Kretingos motodrome įvyks „Metallurg“ ir „Tornado“ draugiškas susitikimas, 17.30 val. – aikštėje jėgas pasimatuos Kretingos motobolo klubas ir „Metallurg“.

Ne mažiau intrigos publikos laukia ir birželio 3 dieną – 15 val. prasidės „Agrorodeo“ turnyras, kuriame be aikštės šeimininkų, „Metallurg“ bei „Tornado“ dalyvaus ir Skuodo „Bartuva“. Burtų keliu komandos bus suskirstytos į du pogrupius, kurių laimėtojos susirems finale, o pralaimėtojos kovos dėl III vietos.

„Komandoje „Metallurg“ žaidžia profesionalūs sportininkai, ne kartą pelnę šalies čempionų titulus, daugiausiai jų sudaro ir Rusijos rinktinę – ši ne kartą pelnė I vietą Europos motobolo čempionate, šį titulą iškovojo ir pernai. Taigi pralaimėti prieš „Metallurg“, kuri yra stipriausia komanda Europoje, tikrai nebūtų gėda. Vien žaidimas su tokio aukšto lygio komanda duoda neįkainojamos patirties“, – apie 1972 metais įkurtą „Metallurg“ iš Vidnojė miesto, kuris yra prie Maskvos, pasakojo E. Steckis.


Už drąsą gelbėjant skęstančią mergaitę – padėkos

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-05-08
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika įteikė padėkos raštą Adelei Šlimienei.

Uostamiestyje iškilmingo renginio metu, skirto šv. Florijono dienai paminėti, buvo pagerbti ne tik labiausiai nusipelnę Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai, bet ir dvi kretingiškės – Adelė Šlimienė bei jos dukra Raimonda Beniušienė. Šios moterys nedvejodamos šių metų sausį šoko gelbėti mergaitės, kuri įlūžus ledui, atsidūrė šaltame vandenyje.

A. Šlimienei ir R. Beniušienei buvo įteiktos Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos padėkos už ryžtą ir drąsą išgelbėti pirmokę mergaitę, murktelėjusią į ledinį vandenį.

„Kvietimas į renginį, skirtą ugniagesių profesinei šventei, mums buvo labai netikėtas“, – prisipažino A. Šlimienė ir R. Beniušienė, kurias toks dėmesys labai nudžiugino.

Gelbėjo kaip savo vaiką

A. Šlimienė ir R. Beniušienė iki šiol jaudinasi kalbėdamos apie tą dieną, kuomet šoko gelbėti pirmokės mergaitės – ši vandens telkinyje, į kurį subėga paviršiniai vandenys, čiuožinėjo kartu su kitais vaikais, kai staiga įlūžus ledui, pradėjo skęsti.

„Vos perspėjome vaikus, kad eitų nuo ledo, nes jis gali įlūžti – staiga mergaitė ir murktelėjo gilyn, žiūrime, kad tik kuprinė virš vandens matosi. Šokome ją traukti nieko negalvodamos, gelbėjome kaip savo vaiką“, – pasakojo A. Šlimienė. R. Beniušienė nusivyniojo ilgą šaliką ir metė jį mergaitei – ši į jį įsikibo, o moterys sukibusios už kito galo tempė vaiką į paviršių. A. Šlimienė sakė pradėjusi trūkti jėgų, kai ją pakeisti šoko pro šalį ėjęs ir gelbėjimo operaciją pastebėjęs kretingiškis Petras Šalnis. „Taip kaip ropę rautume, ją ir ištraukė“, – prisiminė A. Šlimienė, kuri su dukra R. Beniušienė tik vėliau susimąstė, kad įlūžti galėjo ir pačios – juk visiems subėgus ant ledo, šis smarkiai įlinko.

„Iki šiol prisibijau lipti ant ledo“, – prisipažino R. Beniušienė, kurią šis įvykis labai sukrėtė.


Grybauti – į savo kiemą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-05-01
Anot Nijolės Maršalkienės, sodybose grybus reikia sėti po tais medžiais, po kuriais miške jie buvo rasti.

Kaip jų pasisėti

Vertingų valgomųjų grybų galima patiems pasisėti sodybose bei nuosavuose kiemuose, kuriuose auga miško medžiai. Pasak N. Maršalkienės, pasitaiko, kad atsitiktinai po jais išmetęs grybų liekanas, po kurio laiko žmogus apsidairęs nustemba: iš kur čia atsirado grybų?! Tačiau kartą tai patyrę sodybų šeimininkai senus, sukirmijusius grybus, jų liekanas išmeta arba po medžiais užkasa sąmoningai.

Yra ir kitas būdas patiems pasisėti grybų – į indą įpilti, geriausia, lietaus vandens, sudėti smulkiai supjaustytus grybus, išmaišyti ir palaistyti medį šiek tiek atokiau nuo kamieno. Kai kurie sodybų šeimininkai į sporų tirpalą dar įsigudrino įberti cukraus arba įdėti mielių. Prieš laistant medžius, šiek tiek palaiko.

Pasak N. Maršalkienės, paruošta grybiena jau prekiaujama ir internetinėse parduotuvėse.

Grybus patariama sėti po sodyboje augančiais tokios pat rūšies medžiais, po kuriais jie ir buvo rasti. Kepurėtojo derliaus paprastai sulaukiama antraisiais ar trečiaisiais metais.

Pagal savo mitybą nei augalais, nei gyvūnais vadinami grybai skirstomi į tris grupes: parazitinius, mintančius gyvais kitų organizmų audiniais, saprofitinius, skaidančius nebegyvas organines medžiagas – šiaudus ar lapus, bei mikorizinius, sudarančius abipusiai naudingą simbiozę su augalais.


Antanas Guoga: „Mūsų merai turi gauti tokius įrankius, kurie suteiktų galimybes konkuruoti ne su artimiausia savivalda, o su savivalda Londone, savivalda Norvegijoje, Ispanijoje.“

Lietuva gali laimėti nusistačiusi aiškius tikslus – tapti Šiaurės šalių Europos technologijų centru. Ūkio ir Finansų ministerijos demonstruoja progresyvumą inovatyvių technologijų srityje. Į Vilnių ar Kauną tuntais atvyksta užsienio kompanijos. Pats prie to prisidedu. Kviečiu juos į neseniai mano įkurtą Blockchain Centre Vilnius. Supažindinu su Lietuvos talentais didžiausiame regione modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!

Laikas privilioti investuotojus į regionus. Lietuva gali klestėti ne tik didmiesčiuose. ELP grupėje Europos Parlamente be užuolankų kalbamės – be stiprių regionų nebus stiprios Europos. Kaip tai padaryti? Kas Varėnoje ar Radviliškyje gali suvilioti užsienio ar savus investuotojus? Kaip pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą? Visiems aišku – didesnė pridėtinė vertė, aukštesni atlyginimai, daugiau sumokėtų mokesčių, daugiau erdvės didinti pensijas ar švietimo biudžetus.

Šienaukime Sosnovskio barščius, net kai jie už mūsų kiemo

Kone kas antra šeima regionuose sakosi turinti emigravusių giminaičių. Išvykstantieji beda pirštu ne vien į ekonomines bėdas. Socialiniai skauduliai gramzdina. Kai Vilnius matuojasi raumenis laimingiausių ar jauniausių gyventojų Europoje reitinguose, šalies regionuose išklausau kitas problemas. Pagarbos ir oraus gyvenimo stokos jausmas, patyčios, visais galais dangstoma korupcija, švogeriai viešajame sektoriuje.

Sostinėje vaduojamės nuo įtarimų korupcija galingoms vietos korporacijoms. Gėdinga regionų piktžaizdė – smulkioji korupcija. Veši kaip Sosnovskio barštis. Matome ant kiekvieno posūkio, bet nepjauname. Tačiau kito kelio nėra – nebus pokyčių, kol patys jų neinicijuosime. Toleruodami ir suksimės uždarame rate, kuriame taip ir neatrasime nei naujų verslų, nei investicijų. Pagalvokime, ar nežinome seniūnijose korupcijos atvejų. O žemės korupcijos atvejų? Štai žmogelis, kurio tėvų žemę valdininkai perdavė kitiems, nes anas ne tą kodą dokumentuose įrašė. Užuot padėję pataisyti popierėlį, perspėtų žmogų, iš karto surado kupčių. Tikriausiai ne už ačiū.

Pajūrio regionas prisimins, kai suolelis kainavo kelis tūkstančius eurų. Uteniškiai tikriausiai niekada nepamirš šiukšlių dėžių už 600 eurų.

Verkiame, kad išvyko talentingas jaunimas. Bet ir jie ne akli. Mažose bendruomenėse visi vieni kitus pažįsta ir žino, ar sąlygos konkurencingai dirbti viešajame sektoriuje, pritraukti valstybinį finansavimą, laimėti pirkimus, ir apskritai pasiekti teisybę yra neretai skirtos tik saviems ar ir visiems. Skaidrumas, teisingumas – universali priemonė ir savo žmones įtikinti pasilikti, ir investicijas pritraukti.


Pakeliui į Palangą veriasi poilsio oazė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-04-24
Anot poilsio parko savininko Petro Balsevičiaus, namelis medyje – viena poilsiautojų mėgstamų atrakcijų.

„Vienam toji našta – sunki, kitam – maloni. Aš myliu gamtą, o dirbti visiems reikia “, – paklaustas, kam jam, pagal specialybę elektromechanikui, prireikė įsigyti miško ir ten įkurti nuosavą poilsio parką, atsakė palangiškis verslininkas Petras Balsevičius.

Įkvėpė svetimi pavyzdžiai

Pakeliui iš Kretingos į Palangą, dešinėje Šiaulių plento pusėje esančio miško beveik 5 hektarus pagal skelbimą jis nusipirko iš privataus asmens, ir, kaip teigė, tuomet dar litais sumokėjo kosminius pinigus. Bet šiandien, žvelgiant į medyje įkeltą paslaptingą namelį, į kurį įsiropštus iš aukščiau galima stebėti panoramą, į jaukias pavėsines, laužavietes, kur bet kuris atklydėlis saugiai gali išsikepti šašlykų, į akį traukiančias skulptūras, atrakcionus vaikams, vandens sklidinus tvenkinius, tiltelius, vingiuojančius maždaug 700 m ilgio pasivaikščiojimo takus, anot pašnekovo, tų pinigų ir nebegaila.

Poilsiavietės viziją, galima sakyti, nusipiešė jis pats, o pagrindinius darbus atliko rangovai. Kuriant poilsiavietę 59-erių vyrą labiausiai žavėjo galimybė fantazuoti ir visiška darbų laisvė. Anot jo, statybose paprastai būna matuojama milimetro tikslumu, o miške nesvarbu, į dešinę ar į kairę takas suks – kad tik žmogui praeiti būtų patogiau. Tad pats verslininkas sprendė, kurį medį geriau apeiti, o kurį pašalinti.

Kurti poilsio parką įkvėpė matyti pavyzdžiai, mat jo vadovaujama „Medžio drožinių dirbtuvė“ buvo pasamdyta panašių projektų kitoje kelio pusėje esančiame miške bei Švenčionėliuose rangove. Užsakovų Petras ėmė klausinėti, domėtis, kokius dokumentus reikėjo parengti miškotvarkos projektui, kokios galimybės būtų ir jam pasinaudoti europinėmis paramomis.


Po apdovanojimų: priekyje (iš kairės) Kajus Steponkus, Rokas Kraniauskas, Edgar Poliščiuk, Leonardas Farah, jauniausioji dalyvė Viktorija Petkevičiūtė, Auksė Martišiūtė, Ignas Martišius, už jų – Patricijus Stuopelis. Stovi Pijus Stuopelis ir treneris Erikas Cchovrebovas

Į Kretingą, susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms, iš Elektrėnų gyventi atvykęs daugkartinis Lietuvos dziudo čempionas ir prizininkas, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis, nacionalinės rinktinės narys Erikas Cchovrebovas ėmėsi iniciatyvos supažindinti kretingiškius su mažiau jiems žinoma sporto šaka – dziudo.

Praėjusį rugsėjį į pirmąsias treniruotes sukvietęs Kretingos ir Palangos krašto vaikus, jaunuolius, įkūręs dziudo klubą „Ardonas“, E. Cchovrebovas jau gali pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais – per Palangos dienoms, ne per seniausiai nuaidėjusioms šiame pajūrio kurorte, skirtose dziudo varžybose jo išugdyti jaunieji dziudo imtininkai jau pelnė 11 įvairių spalvų medalių. Be to, ir E. Cchovrebovui šios varžybos buvo pirmosios, paties suorganizuotos.

Dziudo varžybose iš viso dalyvavo 165 sportininkai: be Kretingos ir Palangos imtynininkų, ant tatamio kovojo Latvijos, Šilutės, Elektrėnų, Skuodo, Klaipėdos, Plungės, Jurbarko, Alytaus, Panevėžio, Gargždų, Vilniaus, Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno atstovai. Juos pasveikino Palangos sporto centro direktorius Arūnas Macius, bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė, įsteigusi prizus didžiausią pažangą padariusiam jaunajam sportininkui bei treneriui. Per varžybų atidarymą šoko bei grojo Girkalių vaikų folkloro ansamblis „Cyrulioks“, vadovaujamas Svajūnės Anužienės. O kiekvienos komandos treneriui buvo įteikta po naminės duonos su kanapėmis kepalėlį, kuriuos iškepė įmonė „Kartenos naminė duona“.


Nekviestus svečius taip pamokė, kad atsidūrė teisme

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-04-03

Į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų kaltinamųjų suolą sėdo tėvas ir sūnus – jie šitaip audringai iš savo namų išvijo neprašytus svečius, prisiminusius seną ir, nežinia, ar tikrai būtą skolą, jog patys dabar yra teisiami už viešosios tvarkos pažeidimą. Nukentėję vaikinai pasakojo, kad kaltinamieji per muštynes buvo apsiginklavę net geležiniais strypais, įtūžį išliejo ir ant automobilio, kuris liko apdaužytas akmeniu ir išmuštais stiklais.


Kiaušinyje – 100 žmonių figūrėlių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-03-20
Prieš šias Velykas palangiškio menininko Vytauto Kuso dekoruotų kiaušinių ekspoziciją papildė ir nando kiaušinis su 100 miniatiūrinių žmonių figūrėlių.

Palangiškis 68-erių menininkas Vytautas Kusas, kuris Lietuvą jau nustebino net 9 sukurtais minimalių dydžių kūriniais, įregistruotais Lietuvos rekordų agentūros „Factum“, prieš Velykas įvairių paukščių kiaušinius paverčia neįtikėtinos fantazijos meno dirbiniais.

Išgraviravo trigubą kiaušinį

Įmantriais raštais išraižytame nando – į strutį panašaus paukščio – kiaušinyje, vienoje jį juosiančioje juostoje, V. Kusas įmontavo 100 įvairiomis pozomis sustingusių vos 1 cm dydžio žmogaus figūrėlių.

„Kodėl šimtas, turbūt nė neverta klausti – visus metus švenčiame valstybės 100-metį“, – tvirtino, neslėpdamas, jog figūrėlės esančios ne paties sukurtos, o pirktos. – Labai panorėjęs, pats galėčiau panašias nusilipdyti, bet tam išeikvočiau pernelyg daug laiko, kurį skiriu kitiems darbams.“

Tarp šioms Velykoms sukurtų naujų darbų menininkas taip pat išskyrė trigubą, ornamentuotais raižiniais puoštą stručio kiaušinį, kurio viduje slypi graviruotas žąsies, o šio – laukinio paukščiuko kiaušiniai.

„Žmonės žino, kad man praverčia visokie kiaušiniai, atranda iškritusius iš lizdų, atneša, parveža lauktuvių iš tolimų kraštų. Pats ieškau, kas Lietuvoje augina įdomesnius paukščius“, – kalbėjo menininkas ir čia pat – spragt – nustebino įžiebęs ažūrinę lemputę, kurios gaubtas sukurtas iš stručio kiaušinio.

O kitą spalvotą žąsies kiaušinį pakišo po fluorescensine lempa ir ši sužibo įmantriomis spalvomis.


Kai pagrindinis priešininkas įveikiamas valios ir proto jėga

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-02-27
Treneris kūno kultūros mokytojas Arvydas Bušeckas sunkiąją atletiką vadina vienu intelektualiausiu sportu. Sunkiaatlečių fizinio parengimo treniruočių darbymetis Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos sporto salėje.

Kretingoje sparčiai populiarėja sunkioji atletika – šios sporto šakos treniruotes Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, kurioje ir įsteigta pagrindinė sunkiosios atletikos bazė, lanko per 40 vaikų ir jaunuolių. Sunkiąja atletika vis labiau domisi ir mergaitės.

„Gyvename būsimų įkurtuvių nuotaika – rajono, mokyklos vadovų rūpesčiu baigiama renovuoti mūsų bazė: turėsime erdvesnes 100 kv. m ploto patalpas, dušus, rūbines“, – kalbėjo sunkiaatlečių treneris Arvydas Bušeckas, vaikus ir jaunuolius Kretingoje treniruojantis nuo 2009 metų.

Idėja Kretingoje steigti sunkiosios atletikos bazę kilo Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentui Broniui Vyšniauskui, parūpinęs inventoriaus, įtikinęs, jog ši sporto šaka – puiki prevencija vaikus atitraukti nuo gatvės „malonumų“.

„Taip plečiama ir sunkiosios atletikos geografija. Nebuvo lengva, tačiau jau nuo pat pradžių berniukų, jaunuolių, norinčių ugdyti jėgą ir valią, buvo tikrai nemažai. Dirbome su jais, siekėme rezultato, ir mums pavyko“, – neabejojo A. Bušeckas.

Pats jis – klaipėdietis, sunkiąja atletika susidomėjęs paauglystėje. Treneris prisiminė, kaip Klaipėdos sporto rūmuose jis pamatė grupę sunkiaatlečių, atėjusių pažaisti krepšinį. „Jie buvo raumeningi, gražiai nuaugę, aukšti ir judrūs, šokinėjo iki lanko, darė įvairiausius triukus aikštėje... Tai mane labai paveikė, tačiau tada neišdrįsau prie jų prieiti. Tik vėliau susiradau, kur galėčiau treniruotis“, – praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio įvykius prisiminė 59-erių A. Bušeckas.

Treniruojantis atsirado bendraminčių, formavosi kolektyvas. Sekėsi neblogai – A. Bušeckas tapo Lietuvos rinktinės nariu, daug važinėjo po tuometinę Tarybų sąjungą, dalyvavo varžybose, ne vienąkart yra tapęs Lietuvos prizininku. Varžydavosi 82,5 ir 92,5 kg svorio kategorijose.

„Anuo laiku sunkioji atletika buvo viena masiškiausių ir labiausiai pripažintų sporto šakų, sulaukdavusi ir didelio valdžios dėmesio. Atsimenu, kaip kilnoti štangų, sportuoti vyrai rinkdavosi po darbo tiesiog savo malonumui, užimtumui“, – kalbėjo treneris, kurio pastebėjimu, dar iki šiol tebėra nepakartotų ano meto sportininkų sunkiaatlečių rekordų.


Rugusi pėina prieplaukas vaizda

  • Vakarų Lietuva
  • 2018-02-27
Kretingos technologijos ir verslo mokyklą prijungus prie kitos mokymo įstaigos, Kretingos mieste nebeliks nė vienos profesinio rengimo įstaigos.

Par sava valstybės gyvavima laikuotarpi Lietova yr toriejosi 7 prezidėntus – Antana Smetuona, Aleksandra Stulginski, Kazi Griniu, Algirda Mykuola Brazauski, Valda Adamku, Rolanda Paksa ėr dabartėnė Dalė Grybauskaitė. Pats iduomiausis kretingėškems yr ontrasis Prezidėnts A. Stulginskis, katras vieliau bova isikurės ėr gyvena Juokubavė, Kretinguos rajuonė.

Moziejou yr i ku paveiziet

Bovosi ontruoji Prezidėnta atmėnėms tamė kaimė yr iomžints – dvara, katru, pasėtraukės ėš, anuo sopratėmu, nešvariuos puolitikas A. Stulginsis 1927-asias nosėpėrka, vėituo 1991 metas juokubavėške pastatė paminkla. Vo Prezidėnta vardo pavadintuo muokykluo-daugiafunkciam cėntrė veik istuorėjės ėr kraštuotyras moziejos, katru 1989 metas ikurė muokytuojė Felicijė Stramilaitė.

Ana pati yr kėlusi ėš Pakruoji rajuona. Kumet atvažiava i Kretinga ėr ėštekiejė ož vietini žmuogaus, ne vėinos metos lėkėms liemė tamė kažkumet bovusiam istuoriniam dvarė so vyra šeima ėr pagyventė, kap saka, pajostė tou prezidėntėnė dvasė.

Daba jau i naujės patalpas parsikielosiuo moziejus ekspuozicijuo gal pamatytė Lietovuos naciuonalini moziejaus ekspuozicijės stėndus, pasakuojėntius apie bovusi Prezidėnta, tep pat anuo asmeniniu daiktu – sienini laikruodi, arbatėnoka, liekštiu, skrybielė. Moziejou daug kėtu daiktu, katras žmuonis tumet dvarė nauduojuos – senuovėšku pruosu, i katruo vėdu, nuorint pruosavuot, žnypliem reikiejė ikėšt ikaitinta špyžiaus gabala, vytovu vėrviems vytė, koltoviu ėr kėtuokiu žemdirbystės ironkiu, kuojėnė siovėma mašina „Zingeri“, katrou ož 20 litu kaimė nopėrka ėr moziejou paduovanuojė muokyklas muokiniu tieva Alduona ėr Algirds Valuže.

Ėš ėšlėkusiu pastatu ėr šėndėin gal pamatytė garbinga praeiti primenontius palivarka, tvarta, svėrna. Tvarts ėr svėrns yr pastatyti XVIII omžiaus pabaiguo – XIX omžiaus pradiuo, ta anu vertie – ne tik istuorėnė, bet ėr arkitektūrėnė. Senieje apylinkės žmuonis nažėna, diel kuo bova lėipta nugriautė dar vėsai nabluoga gyvenamuji noma tep, ka ėr pamata sunke surondami...


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas