Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 8 %
Naktį4°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Ar pritariate streikuojantiems mokytojams ir juos palaikantiesiems?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Komentarų topas

Smiltys

„Esu Dievo malonės ir gamtos vaikas, ir toje aplinkoje, naujų ieškojimų kelyje vis dar atrandu kažką naujo“, – prisipažino 50-ąjį rudenį atšventęs brolis pranciškonas Bernardas Belickas, kurį kretingiškiai žino ne tik kaip dvasininką, bet ir eilių kūrėją.

„Kiek kartų mes po žemę vaikštome,/Susitikimų, atradimų, praradimų duris varstome...“, – viename savo eilėraščių rašo brolis pranciškonas Bernardas Belickas. Regis, rašo apie kiekvieną mūsų ir apie save, šiemet pasitikusį 50-ąjį gyvenimo rudenį...

– Kretinga savęs nebeįsivaizduoja be brolio Bernardo. O brolis Bernardas? Ar jis pats save įsivaizduoja be Kretingos?

– Per 18 metų buvimo Kretingoje, atrodo, jau susigyvenau su Kretingos žmonėmis, nors iš pradžių labai viskuo stebėjausi ir stebėjau... Man, dzūkeliui, būdinga bendrauti tiesiogiai, labai greitai tose vietose, kuriose atlieku tarnystę, susigyvenu su visais... Pamilau ir jūrą, kuri man – tai kodas Nemuno, o Nemunas – tai kodas jūros.

Pirmoji meilė man, gimusiam Birštone, ir buvo Nemunas, o jūra – jau pasimatymas su Žemaitijos kraštu. Žmonės čia nuostabūs, ir jeigu jie yra geresni negu aš – vadinasi, turiu kur paūgėti, kitaip į save pažvelgti. Su metais, peržvelgiant savo kelio kasdienybę, vis intymiau norisi ištarti tą raktinį žodį „atsiprašau“, įsivertinti, motyvuoti save. Norisi pasakyti, kad esu dėkingas, jog Dievas davė laiko. Esu dėkingas ir už suklupimus, kuriuos turėjau, kad būtų sustiprintas gyvenimas, kad turėčiau, iš ko mokytis. Nes tiesa negimsta iš nieko, ji atranda savo vertę per gyvenimo pasiekimus.

– Tai vis dėlto, kokie tie Kretingos žmonės?

– Kalbėti apie Žemaitijos krašto žmones? Aš jų iki galo taip ir nepažinau, ir numirsiu nepažinęs. Bet jie turi savo vadovavimąsi, savo stuburą, nuomonę, kelią. Tame pažinime juos vis iš naujo pažįstu per bendravimą, per tarnystę, bet kažko, nepažinto, dar yra, ir tada supranti, kad esi svečias šiame krašte, nesi iki galo to krašto šeimininkas. Nors, kaip bebūtų keista, kai sugrįžtu į Birštoną, jaučiuosi ano gyvenimo, ano laiko vaikas, žmogus. Ten jau ir to, ir to nepažįstu. Mes bandome save apgauti – buvo ana ten, gyveno, o dabar nebėra. Juk, pagalvojus, grįžtu į laikmetį, kada buvau, o dabar nebėra to laiko. Yra tik šiandien ir ateitis.

O iš tikrųjų kretingiškiai – mieli, nuostabūs žmonės – man duoda impulso tarnystei, ir jeigu taip gali pasakyti, vadinasi, jau suaugai su tuo kraštu, įsišaknijai. Visos tos mintys – kalbant apie paprastus žmones. O valstybė, valdžia, – jau būtų kitas žvilgsnis.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-09-14

KURIU LIETUVAI

  • Smiltys
  • 2018-09-14

Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, publikuoja žodinės kūrybos darbus. Laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu: foto.pajurionaujienos@gmail.com .


Į drobes – per vidaus pažinimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-09-14
Metusi sau „baltą pirštinę“ – išgyventi iš kūrybos, dailininkė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė sakė pagaliau atradusi laiko ir savęs pažinimui.

Kretingiškė menininkė 57-erių Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė žengė drąsų žingsnį – prieš metus ji kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą: atsisakė valdiško darbo ir pasiryžo gyventi vien iš tapybos – veiklos, teikiančios jai tikrąjį džiaugsmą, ir kūrybos procese pritaikant savarankiškai įgytas psichologijos žinias.

Žengė „va bank“

L. Skačkauskaitės-Kuklienės akrilu tapytose drobėse dominuoja itin šviesios spalvos, kurias menininkė neretai pagyvina kaligrafijos štrichais. Ilgus metus dėsčiusi grafikos dizainą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetuose bei mokiusi dailės privačiai, moteris atviravo pasijutusi ant plonytės ribos – leistis būt palaužtai kasdienybės naštos ar ryžtis pakeisti gyvenimą iš esmės.

Ji žengė „va bank“ ir šiandieną dėl to džiūgauja: „Kaip gera tapus laisva menininke. Anksčiau buvo daug bėgimo, streso, – laiko kūrybai ir sau beveik nebelikdavo. Ir kai viską paleidau, bet nenuleidau rankų, gyvenimas tartum nušvito – ieškojau žinių, stengiausi perprasti taisykles, kodėl yra taip, o ne kitaip, nors, atrodo, viską darai, kad būtų kuo geriau, bet išeina atvirkščiai, ir vis klausi – kodėl? Tam, kad išsiaiškinčiau tai, stipriai dirbau pati su savimi – įvyko svarbios transformacijos, o kūrybą pagavo galinga srovė“, – atviravo menininkė.

Šalia tapybos suradusi savo mėgstamą „arkliuką“, Lidija sakė nemažai laiko skirianti psichoanalizei, emocinės laisvės technika pagelbėjo atpažinti ir įveikti vaikystės traumas, o psichogenetikos žinios – suprasti, kas perduota genais iš kartos į kartą ir kodėl tai atliepia joje.


Šiandien folkloro tenka mokytis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-09-14
Baublių folkloro ansamblis „Kalnopė“, vadovaujamas Kristinos Katauskienės (antra iš kairės) ir propaguojantis žemaičių krašto folklorą, per metus surengė 11 koncertų Baubliuose ir išvykose.

Šiandien folkloro tenka mokytis

Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus meno vadovė Kristina Katauskienė, išsikėlusi tikslą savo krašto žmones sudominti folkloru, jį pasiekė: jos vadovaujamas folklorinis ansamblis „Kalnopė“ spalį ne tik švęs vienerių metų veiklos sukaktį – kolektyvas jau tapo ir rajono kultūrinio gyvenimo dalimi.

„Tai buvo dvejopas iššūkis: pirma, – šiandien žmonės turi labai daug pasirinkimo, antra, – folkloro atlikimas – visai kitoks. Tai nėra kapelinis ar chorinis dainavimas. Folkloras atliekamas visai kita maniera – atrodytų, kad jis turėtų būti natūraliai žinomas iš senovės, perduodamas iš kartos į kartą, bet to tenka mokytis“, – pripažino K. Katauskienė.

Ji pati kilusi iš Baublių krašto, tėvai ir dabar gyvena Nausodžio kaime. Baubliai jai buvo ir pirmoji mokykla, ir pirmoji darbovietė, o dabar sugrįžo dirbti į Baublių skyrių. Suburti folklorinį ansamblį inicijavo ir Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja Verutė Keblienė, tai daryti skatino ir Kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

„Visi kartu ėmėmės tikslo, atsirado ansamblio branduolys, ir taip po truputį – eilutė po eilutės, posmelis po posmelio, daina po dainos – išaugome į kolektyvą, kuris šiandien turi stabilų repertuarą ir mielai važinėja su koncertine programa“, – kalbėjo ansamblio vadovė.

Per metus „Kalnopė“ dalyvavo 11 koncertų Baubliuose ir išvykose: folkloro atliekamos dainos skambėjo Baublių skyriaus suorganizuotuose renginiuose – koncerte Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, renginyje šv. Kazimiero garbei, per mokykloje surengtą Motinos dieną, „Šluotos“ šventėje, per pilietinę-istorinę akciją 1940–1990 m. okupacijos aukoms atminti, vasaros šventėje, baubliškiai buvo išvykę koncertuoti į Tverus, Salantus, Budrius, dalyvavo Kretingos rajono senjorų bendruomenės šventėje, rajono kapelų ir retro muzikos ansamblių apžiūroje.

„Kalnopė“ daugiausia atlieka tradicines žemaičių, Klaipėdos krašto liaudies dainas, yra išmokę keletą proginių dainų.


Lietuvą apkabinęs skulptūromis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-09-14
Kauno pilies kieme iškilęs didingas „Laisvės karys“ vainikavo klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybą. Šalia skulptoriaus – jo žmona aktorė Virginija Kochanskytė.

Klaipėdiečio skulptoriaus Nacionalinės premijos laureato 66-erių Arūno Sakalausko vardas Kretingos krašto žmonėms tapo gerai žinomas, kai Laukžemės kaimo aikštę 2012-aisiais papuošė iš balto akmens iškaltas šventasis Andriejus, o po visą Lietuvą pasklido šiemet, prie Kauno pilies iškilus didingajam „Laisvės kariui“.

Palangoje įamžins signatarus

Šį rudenį Palangą papuoš A. Sakalausko kompozicija, skirta atminti keturiems 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarams – Antanui Smetonai, Steponui Kairiui, Jurgiui Šauliui ir Kazimierui Steponui Šauliui, kurie XIX a. pabaigoje mokėsi Palangos progimnazijoje. Beje, paminklą prelatui K. S. Šauliui atminti menininkas pernai sukūrė Švėkšnoje, iš kur šis buvo kilęs.

Skulptorius sakė, jog tai bus abstrakti Nepriklausomos Lietuvos kelią vaizduojanti kompozicija iš granito bei nerūdijančio plieno su žemaitiškų audimo raštų intarpu. Jo dirbtuvėse skulptūra jau stovi užbaigta. Ji iškils Kretingos gatvės pabaigoje, tarp bažnyčios ir buvusio pašto, kur, talkinant architektui Algirdui Žebrauskui, palangiškiai ketina įrengti Signatarų alėją.

Menininko žodžiais, jo skulptūra turėjo būti atidengta liepos 6-ąją, bet Palangos miesto savivaldybė nespėjo sutvarkyti prieigų, todėl skulptūros atidengimas nukeltas į lapkritį.

Tačiau Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną skulptoriaus A. Sakalausko turtingą ilgametę kūrybą tarsi vainikavo išvien su kolegomis iš Ukrainos Olesiu Sidoruku bei Borisu Krylovu sukurtas „Laisvės karys“, netikęs vilniečiams, bet džiugiai sutiktas kauniečių.


Kūrybos kraitė

  • Smiltys
  • 2018-08-10

Vandens laše – visas pasaulis

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-08-10

Kretingiškės Emilijos Varkojutės sėkmė nacionaliniame fotografijos konkurse „Vandens ženklai“, kur ji pelnė specialųjį prizą, nebuvo atsitiktinė. „Man labiausiai patinka fotografuoti lašelius, nes juose matosi visas mažas pasaulis“, – prisipažino 17 metų E. Varkojutė, kurios kūrybinis braižas – natūralus gamtos grožis, subtiliai atsiskleidžiantis per detales.


Akordeono garsais įskėlę ugnį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-08-10

Kretingos rajono Rūdaičių kaimas ir jo bendruomenė apdovanoti tuo, kad vasaromis iš ten sklinda profesionali akordeono muzika – čia atvyksta koncertuoti akordeonistų orkestrai iš Lietuvos ir užsienio. Šį rugpjūtį Rūdaičiuose viešėjo orkestras „Academie d‘Accordeon de Haguenau“ iš Prancūzijos.


Prikėlė ir išaukštino senuosius Kretingos vargonus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-08-10

Rugpjūčio 16–19 dienomis į mūsų miestą sugrįžta pernai startavęs ir tradiciniu tampantis Kretingos senosios muzikos festivalis, kurio išskirtinumas tas, kad per koncertus grojama seniausiais Lietuvoje, Kretingos bažnyčioje saugomais, vargonais. Apie festivalio, kurio tikslas – atgaivinti užmirštą baroko ir renesanso laikų muziką, svarbą su „Pajūrio naujienomis“ kalbėjosi šio festivalio meno vadovas Rodrigo Calveyra.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas