Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pernai rekordinio per 70 tūkstančių lankytojų būrio sulaukęs Kretingos muziejus didžiuojasi rėmėjais: verslininkai iš Kretingos rajono, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno per pastaruosius dvejus metus muziejui paaukojo daugiau kaip 42 tūkstančius litų, kiti pavieniai geradariai bei organizacijos muziejų praturtino šimtais jų dovanotų eksponatų.

Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, pagerbdama nūdienos muziejaus mecenatus, nepamiršo ir jų pirmtakų.

Palydint senuosius metus Kretingos muziejus savo mecenatams surengė padėkos vakarą „Metai ir žmonės“. Jau antrąkart metų pabaigoje organizuojamos šventės dalyviams Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė priminė, jog 1935 metais įkurtas Kretingos muziejus išaugo irgi iš geradarių iniciatyvos. Pirmuosius eksponatus tuomet į muziejų sunešė kunigas Konstantinas Kuprius-Kuprevičius, pedagogas Juozas Žilvitis. Mosėdyje gyvenęs liaudies meistras Petras Kalendra padovanojo Vytauto Didžiojo biustą, šventųjų skulptūras, ūkininkas Juozas Drungilas iš Baublių 1937 metais muziejui perdavė XVII a. antros pusės Lenkijos, Prūsijos ir Švedijos valstybių sidabrinių monetų lobį. Unikalią kolekciją gintaro papuošalų bei kitų dirbinių 1936 metais Kretingos muziejui atidavė Palangos grafienė Antanina Tiškevičienė. Deja, ši Paryžiuje brangiai įvertinta kolekcija vėliau buvo paskolinta Kauno Vytauto Didžiojo muziejui, o 1963 metais perduota Palangos Gintaro muziejui.

- Džiaugiuosi, kad praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje užgimusi mūsų muziejaus mecenatystės tradicija yra tęsiama. Skaičiuojame per 100 žmonių, kurie yra padovanoję muziejui ikonografijos, spaudinių, istorinės buities, dailės, etnografijos eksponatų, medžių, dekoratyvinių krūmų ir augalų, gėlių, kurie papildė muziejaus fondus, praturtino Dvaro parką ir Žiemos sodą. Jie yra nepaprastai svarbūs ir reikšmingi, siekiant giliau pažinti savo krašto istoriją, kultūros paveldą, regiono gamtą, - kalbėjo Vida Kanapkienė.

Įdomios medžiagos apie Kretingos dvaro sodybos užstatymą, joje buvusius pastatus ir dirbusius žmones, o taip pat apie vienuolius pranciškonus yra architekto Edmundo Giedrimo dovanotose fotografijose.

Apie tarpukario Kretingą, jos žmones, pirmąjį maršrutinį autobusą, kursavusį iš Kretingos į Palangą, pasakoja Birutės Aniulytės, apie Pranciškonų gimnazijos gimnazistus – palangiškio Algirdo Andrijausko, apie tarpukario Kretingos skautus - etnomuzikologės Laimos Burkšaitienės, apie Darbėnus ir apylinkės žmones – darbėniškio visuomenininko Stanislovo Burbos dovanotos nuotraukos.

Darbėniškis a. a. Jonas Petrauskas perdavė muziejui Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Darbėnų iniciatyvinės grupės archyvą, bylojantį apie darbėniškių sąjūdiečių veiklą Atgimimo metais.

Nemažai vertingos ikonografinės medžiagos apie Skuodo ir Kretingos miškų urėdijų veiklą, šių vietovių visuomeninį-kultūrinį gyvenimą tarpukariu muziejus gavo iš kraštovaizdžio architektės Irenos Daujotaitės. Tai jos tėvo, Skuodo ir Kretingos miškų urėdo, Kretingos muziejaus komiteto nario Marijono Daujoto darytos ir asmeniniuose albumuose išsaugotos nuotraukos.

Los Andžele gyvenanti Angelė Bliudžiuvienė atsiuntė muziejui savo tėvo, miškininko Telesforo Grikinio, dirbusio Antrojo pasaulinio karo metais Kretingos miškų urėdu, fotografiją, urėdo antpetį, miškininko ženklelį ir kalendorių. Kretingiškė fotografė, kolekcininkė Rita Nagienė padovanojo tarpukario laikotarpio dokumentų ir fotografijų, o ilgametis Kretingos muziejaus fotografas, buvęs tremtinys Antanas Lūža – nuotraukų rinkinį, bylojantį apie Kartenos valsčiaus Kupšių kaimą ir jo gyventojų Lūžų šeimą, eksponatus apie tremtį.

Spaudinių, fotografijų, dokumentų ir autorinių grafikos piešinių rinkinį muziejui perdavė dailininkas, buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Šakinis.

Bibliografinę retenybę – pačių paruoštas monografijas apie Rojų, Stanevičių, Bagdanavičių ir Renner šeimų istorijas - muziejui dovanojo salantiškiai Adolfas Stanevičius ir Aldona Jankūnienė.

Komplektuojant muziejaus ikonografijos ir dokumentikos rinkinius nemažai prisidėjo kretingiškiai kolekcininkai Mykolas Gižas ir Jonas Vaitkus, pateikę eksponatų Kretingos krašto istorijos tematika.

Itin vertingą 110 vienetų patefonų, radijo imtuvų, plokštelių kolekciją muziejui padovanojo šviesaus atminimo muzikantas, kultūros ir visuomenės veikėjas, kolekcionierius Jonas Macijauskas, kraštiečiai Janina Miltenytė, Juozas Pocius, Robertas Bertašius, buvęs Lietuvos krašto apsaugos savanoris, Lietuvos aukščiausiosios tarybos gynėjas. VĮ Kretingos miškų urėdijos urėdas, rajono Garbės pilietis Antanas Algimantas Baranauskas padovanojo muziejui fotografijų rinkinį, leidinius ir istorinės buities eksponatų apie Kretingos miškų urėdiją.

Albertas Gužauskas, ilgametis „Laisvės“ fabriko direktorius, padovanojo muziejui albumą-metraštį „Vilnonių audinių fabrikas „Laisvė“. Pasitelkęs savo buvusius kolegas savanorius Bronių Krištaponį, Gražiną Ataitę, Stanislavą Ruokienę, Bronislovą Strakšą, jis toliau renka medžiagą apie buvusią garsiąją mūsų pramonės įmonę.

Jau daugelį metų muziejus rengia etnografines ekspozicijas rajone ir žmonės, gyvenantys Padvarių, Lazdininkų, Kumpikų, Žutautų, Budrių, Jokūbavo, Senosios Įpilties ir kt. bei Kretingos mieste, dovanojo muziejui neįkainojamą vertę turinčius eksponatus. Štai Danguolė Butkuvienė, gyvenanti Padvarių kaime, ir Adolfina Riepšienė, gyvenanti Žynelių kaime, Darbėnų sen., dovanojo vertingas nuotraukas (XX a.pr.), kurios panaudotos rengiant ekspoziciją „Saulės ratu“. Vytautas Vaičekauskis iš Kumpikų kaimo, Darbėnų sen., padovanojo 16 savo išdrožtų skulptūrų: „Švč. Mergelė Marija“, „Šv. Kazimieras“, „Šv. Antanas“, „Rūpintojėlis“, „Angelas“, „Pjovėjas“, Grėbėja“ ir kt. Steponas Kaveckis iš Žutautų kaimo, Žalgirio sen., padovanojo masyvią žalvarinę triūbą (XX a.vid.), kuria pats grojo kolūkio pučiamųjų orkestre ir įvairiose šventėse. Kretingiškiai Laima ir Steponas Grigaičiai padovanojo 100-metes medines tekinimo stakles, Laimos mamos ir močiutės austus audinius. Adomas Stoncelis, Kazimieras Paburskis perdavė savo kūrybos (poezijos) rinkinius, Juozas Baužys – rašinius apie Darbėnų seniūnijos kaimus, gamtos bei senosios architektūros paminklus.

Žmonės pasidalijo prisiminimais apie gimtus kaimus, mokyklas, kalendorinius vestuvių, laidotuvių papročius, užrašyta legendų, liaudies medicinos patarimų ir kt. Danutė Pučkorienė ir Palmyra Pučkoriūtė iš Salantų padovanojo muziejui megztų pirštinių ir riešinių kolekciją.

Muziejaus dailės fondą eksponatais praturtino 22 rajono tautodailininkai, padovanoję muziejui per 150 vienetų dailės eksponatų - skulptūrų, paveikslų. Tautodailininkas, rajono Garbės pilietis Jurgis Račkauskas padovanojo muziejui per 30 akvarelės darbų. Roma Kazakevičiūtė, tapytoja, naiviojo meno atstovo Antano Drungilo giminaitė, muziejui padovanojo 20 jo sukurtų meno šedevrų.

Kretingiškiai padovanojo augalų Žiemos sodo botanikos ekspozicijai: Onutė Stončienė – kaktusų ir orchidėjų kolekcijas, Julija Šopagienė – difenbachiją, Jadvyga Kniežienė – kaktusų, Kazimiera Juškevičienė iš Palangos – 20 metų lauro medį, Virginija Levičkienė iš Šiaulių – 7 m. penkiakamienę juką ir kt.

Šventės „Metai ir žmonės“ dalyviams muziejus surengė aktorės Virginijos Kochanskytės, Klaipėdos muzikinio teatro solistų Loretos Ramelienės, Mindaugo Rojaus ir pianistės Loretos Piaseckienės koncertą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas