Mokykla, į kurią grįžtama lyg į namus

S.Lukauskas, kaip ir kiti 90-metį švenčiančios Rūdaičių mokyklos darbuotojai, įsitikinęs, jog beveik šimtmetį puoselėtas dėmesys mokiniui, mokytojui, namų aplinkai padėjo mokyklai ištverti visus perversmus, reformas ir žlugimo pranašystes.

(Iš kairės) Dalė Steponavičienė, Stasys Lukauskas ir Rima Narkienė pasidalijo prisiminimais apie 90-metį švenčiančią Rūdaičių mokyklą.

„Pirmoji Rūdaičių mokykla nuo 1921 metų veikė sename name, kurį po Pirmojo pasaulinio karo rūdaitiškiai nusipirko iš grafų Tiškevičių. Nors šio pastato jau nebėra, rūdaitiškiams ir visiems rajono gyventojams jis labiau žinomas kaip kavinė „Varna“. Šiame name buvo vadinamasis kardūnas – pasienio punktas. Jame per karą apsistodavo kareiviai. Ten, kur dabar kavinė „Bajorų gūžta“, veikė arklidės. Tai žinau tik iš pasakojimų, o buvusios kareivinės man yra visų pirma mano mokykla“, - pasakojo S.Lukauskas.

Jis prisiminė ne tik baugųjį koridorių: mokyklos antrame aukšte buvęs didžiulis kaminas, jame rūkydavo mėsą. Pirmame aukšte - malkomis kūrenama klasė, kurioje S.Lukauskui teko mokytis su žurnalistu Rimvydu Valatka, čia apie pasaulį, mokslo gudrybes pasakojo mokytojai Valerija Norkienė, Aniceta Skersytė, Alytė Balsevičienė, direktorė Emilija Giedraitienė.

Tais laikais, kai suoluose reikėdavo sėdėti gražiai sudėjus rankas, o mokytojai būdavo gerbiami taip, kad net ne pamokų metu ant laiptų turėklų sėdėdavę mokiniai stryktelėdavo tiesūs prieš praeinantį pedagogą, S.Lukauskas negalėjo pagalvoti, kad sugrįš į savo pirmąją mokyklą ne kaip mokinys.

„Niekada neplanavau dirbti savo mokykloje. Tačiau 1989 metais sugrįžau čia kaip muzikos mokytojas. Buvo geras jausmas – atgijo visi prisiminimai, prabėgę metai. Jaučiausi lyg parvykęs namo. Ir dabar atėjęs į darbą jaučiuosi lyg namuose. Mokykloje mokėsi mano tėvai, tetos, giminaičiai“, - sakė muzikos mokytoju mokykloje iki pat šiol dirbantis S.Lukauskas.

Pradinių klasių mokytoja Dalė Steponavičienė savo, savo tėvų ir vaikų mokyklą taip pat vadina namais, į kuriuos visada traukia sugrįžti.

„Kelios giminės kartos mokslo žinių sėmėsi toje pačioje mokykloje. Visada žinojau, kad noriu čia sugrįžti ir dirbti mokytoja. Kuo ypatinga ši mokykla? Čia visada virė ir tebeverda gyvenimas, mokykla judri, gyvybinga, todėl vienas malonumas joje dirbti“, - įsitikinusi D.Steponavičienė. Pasak jos, mokyklos istorija – labai sena ir gili, kiekvienas joje besimokantis ar dirbantis gali didžiuotis mokyklos praeitimi.

„Mokykloje dirbo knygnešė Kristina Šilauskaitė, Sausio 13 draugijos narė Jadvyga Bieliauskienė. Kiekvienas žmogus šioje mokykloje paliko ryškų pėdsaką“, - kalbėjo D.Steponavičienė.

Iki 1920 metų Rūdaičiuose mokyklos nebuvo. Vaikus ugdė daraktoriai, pas ūkininkus trobose vesdavę pamokas. 1920 metais daraktorių mokykla jau turėjo nuolatinę vietą – pas ūkininką Adomą Labotakį, vėliau – Praną Norvilą. Pirmasis šios mokyklos mokytojas buvęs Stasys Burba iš Jurbarko. 1921 metais mokykla iš ūkininko namų perkelta į „kardūną“. Nuo tada pradėti skaičiuoti Rūdaičių mokyklos metai.

Tuo metu mokykla turėjo 52 vadovėlius beturčių vaikams, pusšimtį knygų mokytojams ir dar 90 knygų biblioteką.

Dabartinė mokyklos direktorė Rima Narkienė pasakojo, kad buvo įkurtas tėvų komitetas, tačiau ugdymo klausimų jis dažniausiai nespręsdavo. Tėvai kalbėdavo apie ūkinius reikalus, kaip aprūpinti mokytojus mokymo priemonėmis.

„Labai įdomios informacijos suteikia tų laikų dienynai. Juose – jokių pažymių ir labai daug n raidžių. Jos įrodo, kad tuomet lankomumas buvo labai prastas, vaikai turėdavo daug darbo ūkyje, ganydavo karves. Todėl mokslo metai prasidėdavo tik spalio mėnesį“, - kalbėjo R.Narkienė.

Nuo 1921 iki 1949 metų Rūdaičių mokykla buvo pradinė. 1950 metais ji perorganizuota į septynmetę – jos direktoriumi tapo Česlovas Girčys. Iš „kardūno“ mokykla tais pačiais metais perkeliama į naują pastatą. 1962-aisiais pradėjo veikti aštuonmetė mokykla, o 1968 metais atidarytas naujasis mokyklos pastatas, tebeveikiantis iki šiol.

Dar vėliau mokyklos statusas ne kartą keitėsi: 1989 metais ji buvo reorganizuota į devynmetę, 1995 - tapo pagrindine, dar po ketverių metų buvo įsteigta dešimta klasė. Prabėgus dešimtmečiui mokykla po europinės renovacijos buvo reorganizuota į Marijono Daujoto vidurinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyrių. 2006 metais buvo įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė, po trejų metų – lopšelis. Šiemet skyriuje pradėjo veikti priešmokyklinio ugdymo grupė.

„Reformos eina ir praeina. O mes judame į priekį ir džiaugiamės galėdami pasakyti – mes esame. Ne egzistuojame, bet iš tiesų gyvename. Dirbame vaikui ir neleidžiame sau atsipalaiduoti – darbo netrūksta. Gyvename įdomiai, turime gausybę renginių, sumanymų, planų. Mokyklos durys atviros kiekvienam – didžiuojuosi gerais vaikais, darbuotojais, aktyviais tėvais. Kasdien sulaukiame pasiūlymų padėti, prisidėti. Mūsų darbo esmė – kad dirbame tuo pačiu principu, kuriuo dirbo mokytojai prieš 90 metų: mokykloje svarbiausia yra dėmesys žmogui – ir mažam, ir dideliam“, - sakė R. Narkienė.

• Rašyti komentarą (3)