|
|
|
Pabrangino verslo liudijimus
Nuo 2012 m. sausio 1 d. dalis Kretingos rajono gyventojų, kurie verčiasi veiklomis, kurioms reikalingi verslo liudijimai, už juos mokės nuo 20 iki 50 proc. brangiau. Sprendimą branginti dalį verslo liudijimų Savivaldybės taryba priėmė vakar įvykusiame tarybos posėdyje. Taryba patvirtino kainas, kurias nustatė speciali Savivaldybės komisija. Komisija veiklas, kuriomis užsiimti reikalingi verslo liudijimai, suskirstė į 3 grupes ir pagal šias grupes padidino liudijimų kainą. 50 proc. padidintos į pirmą grupę patenkančių veiklų verslo liudijimų kainos. Tai, komisijos įsitikinimu, populiariausios ir pelningiausios veiklos: prekybininkų, statybininkų, santechnikų, dailidžių, elektrikų, paminklų ir dirbinių iš gintaro gamintojų, baldžių. Į antrą grupę, kuriai verslo liudijimų metinis mokestis didinamas 20 proc., pateko vidutiniškai pelningos ir pagal išperkamų verslo liudijimų skaičių vidutiniškai populiarios veiklos: siuvimo, kvalifikacijos tobulinimo, vertimo, filmavimo, kirpėjų, apgyvendinimo, namų ūkio veiklos, patalpų nuomos. Trečiai grupei – mažiau pelningoms ir populiarioms veikloms, kaip antai avalynės, laikrodžių remonto, fotografavimo, papuošalų gamybos ir kitoms - paliko galioti dabartinį verslo liudijimo metinį mokestį. Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė tarybos nariams siūlė kainų nedidinti visų veiklų verslo liudijimams, teigdama, jog nuo 2012 metų birželio 1 d. patentų verslui išdavimo tvarka keisis iš esmės. „Daug veiklų bus išbraukta, todėl manyčiau, jog pusmečiui keisti kainas yra netikslinga, tai tik žmonių erzinimas“, - sakė jinai. J.Vaickienei pritarė ir tarybos narys Jonas Drungilas, paraginęs irgi neardyti nusistovėjusios verslo liudijimų išdavimo tvarkos. Tarybos nariai neatsižvelgė ir į Stepono Baltuonio siūlymą sumažinti verslo liudijimo kainą, kai žmogus jį perka ilgesniam laikui – pusmečiui, metams. „Manau, jog surinktume daugiau pinigų negu dabar, kai perka mėnesiui – kitam, ir mažiau būtų rizikuojančių dirbti be liudijimo“, - svarstė jis. Mokestis už verslo liudijimus patenka tiesiai į Savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas patvirtino, jog lyginant dešimties praėjusių ir šių metų mėnesių mokesčio įplaukas, jos sumažėjo 64 tūkst. Lt. G.Jonauskas pažymėjo, jog verslo liudijimai užsiimti veiklomis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje kainuoja pigiau negu Klaipėdos, Šilutės, kitose aplinkinėse savivaldybėse. Tarybos narys Vytautas Karaliūnas pastebėjo, jog pagal Vyriausybės planuojamą patentų verslui išdavimo tvarką 2012 metais verslo liudijimai brangs daugiau negu taryba juos pabrangino vakar. „Didiname patento kainą kirpėjoms, kitą dieną jos atitinkamai pakelia kirpimo kainas“, - tarybos narys Valerijonas Kubilius perspėjo, jog verslo liudijimų branginimas patuštins ne tik dirbančių pagal verslo liudijimus, bet ir jų paslaugas, gaminius vartojančių gyventojų pinigines. Tarybai reikia didesnio stalo Vakar Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai pirmąkart posėdžiavo sprendimų projektus vartydami ne išpampusiuose popieriniuose segtuvuose, o kompiuterių ekranuose. Didesnių nesklandumų nebuvo, išskyrus tai, kad ant kompiuteriais, mikrofonais ir balsavimo aparatais apkrauto stalo trūko vietos. Balsavimo aparatai vakar dar nebuvo prijungti, todėl užuot spaudę jų mygtukus, tarybos nariai po senovei balsuodami kilojo rankas. Kaip ateityje jie naudosis balsuoti skirtais aparatais – neaišku, kadangi šie aparatai dėl vietos stokos yra užgrūsti už kompiuterių. Savivaldybės reikmėms per ankšta yra ir buvusi banko posėdžių salė. Dėl šios priežasties posėdžiuose dalyvaujantys gyventojai, ypač kai gausiau jų susirenka, yra priversti stumdytis salės tarpdury ar netgi likti koridoriuje. Salėje lig šiolei nėra ventiliacijos. Praėjimą paliko Vakar Savivaldybės tarybos nariai pasigedo tarybos posėdyje dalyvauti pasišovusių Kretingos miesto Vytauto gatvės gyventojų. Dėl jų netgi buvo pakeista vakarykščio posėdžio dienotvarkė – į priekį iš galo perkeltas jiems rūpimas klausimas dėl Vytauto g. 18 sklypo detaliojo plano tvirtinimo. Tačiau prieš posėdį koridoriuje stoviniavę karingai nusiteikę žmonės nepasirodė nei paankstintai svarstant detalųjį šio sklypo planą, nei vėliau. Gyventojų interesus gynęs tarybos narys Antanas Puodys tvirtino, jog gyventojai reikalavo tarp Vytauto g. 18 ir 16 gyvenamųjų namų palikti 3,40 m praėjimą, o nepatenkinus šio reikalavimo - atnaujinti sklypo Vytauto g. 18 detaliojo plano rengimą, viešąjį svarstymą. Savivaldybės vyriausiasis architektas Robertas Kudrevičius tarybos narius patikino, jog pakartotinis plano viešas svarstymas yra nereikalingas, kadangi plane yra atsižvelgta į gyventojų pretenziją ir paliktas 1,70 m pločio praėjimas pėstiesiems. „Platesnio ten nereikia, nes pradės automobiliais važiuoti“, - teigė architektas, pažymėjęs, jog atkuriant senas istorines ribas ten praėjimo turėjo nebūti. A.Puodys, kuris vadovauja tarybos Kaimo reikalų komitetui, kartu su šio komiteto nariu Povilu Turauskiu situaciją dėl praėjimo buvo išsiaiškinę vietoje. „Praėjau su stora moteriške ir su dviračiu prasilenkiau, to praėjimo užtenka“, - sakė P.Turauskis apie 1,7 m praėjimą. Ta proga jis metė repliką A.Puodžiui, kad šis, vadovaudamas Kaimo reikalų komitetui, daugiau rūpinasi miesto, o ne kaimo reikalais. Taryba patvirtino sklypo Vytauto g. 18, Kretingoje detalųjį planą su 1,7 m pločio praėjimu tarp namų Nr. 18 ir Nr. 16. Perskirstė pinigus mokykloms Kretingos rajono savivaldybės 14 švietimo įstaigų trūksta mokinio krepšelio lėšų, reikalingų pedagogų atlyginimams. Vakar Savivaldybės politikai šią problemą išsprendė perskirstydami rajono mokyklų mokinio krepšelio pinigus taip, kad jų stokojančios įstaigos savo pedagogams galėtų išmokėti 68 proc. trūkstamo atlyginimo. „Blogai, kai vos ne 200 tūkst. Lt trūksta mokinio krepšelyje ir neteisinga, kai tie pinigai atimami iš mokyklų, kur mokytojai dirba su pilnais klasių komplektais. Reikia ryžtingiau pertvarkyti mokyklų tinklą, nevilkinti šio proceso“, - tarybos narys Vytautas Karaliūnas ragino greičiau pertvarkyti mokyklas, kurios dėl itin mažo mokinių skaičiaus neišsilaiko iš joms tenkančių mokinio krepšelio lėšų. Savivaldybė irgi peni bankus Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė dar trejiems metams atidėti keturių Savivaldybės paskolų DNB bankui grąžinimą ir įgaliojo Savivaldybės administracijos direktorę Jolitą Vaickienę pasirašyti su banku visus susitarimus dėl paskolų grąžinimo terminų atidėjimo. Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas tarybos nariams tvirtino, jog Savivaldybė kitąmet yra nepajėgi vykdyti įsipareigojimų DNB bankui grąžinant paskolas. „2012 metais ženkliai mažės Savivaldybės biudžetas, net 15 proc. mažės lėšos savarankiškoms funkcijoms finansuoti“, - aiškino vedėjas. Tarybos narys Konstantinas Skierus pasidomėjo, kiek Savivaldybė pagal šias 4 sutartis bankui sumokėjo palūkanų. G.Jonauskas duomenis apie sumokėtas palūkanas turėjo tik už laikotarpį nuo 2001 metų iki šių metų lapkričio mėnesio, o jų sumokėta apie 4 mln. Lt. Meras Juozas Mažeika žadėjo, jog duomenys už ankstesnį laikotarpį nuo 1998 metų, kai buvo paimtos paskolos, tarybos nariams bus pateikti gruodžio mėnesio posėdžiui. Meras teisinosi, jog iki 2001 metų paskolų apskaita buvo vedama rankiniu būdu, todėl reikia laiko šiems duomenims iš archyvų surinkti. Tai papiktino K.Skierų. „Mūsų finansų skyrius nežino, kiek sumokėta palūkanų, o mes svarstome paskolų grąžinimo pratęsimą. Kur mūsų akys ir protas? Bankai tik rankas trina, o mums belieka pasiimti terbą ir iškeliauti“, - kalbėjo jis. Povilas Turauskis pasigedo sprendimo pratęsti paskolų grąžinimo DNB bankui terminą atsakingo antikorupcinio įvertinimo. „Tas pratęsimas yra kaip naujos paskolos ėmimas. Kodėl DNB bankui suteikti šią galimybę, ne kitiems bankams?“ – teigė ir klausė politikas. Atsakydamas meras J.Mažeika patikino, jog paskolų grąžinimo pratęsimą įvertins Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija. Tarybos nariai Vladas Baltuonis, Povilas Turauskis ragino sukti galvas, kad išleisti skolinti pinigai Savivaldybei neštų ir naudą. „Štai Grūšlaukėje atnaujinome mokyklą, nutiesėme iš Darbėnų į Grūšlaukę asfaltą. Reikia galvoti, kaip į Grūšlaukę kokį verslą pritraukti, kad ateity būtų vaikų ir ta renovuota mokykla išliktų“, - teigė V.Baltuonis. Vytautas Karaliūnas, Steponas Baltuonis tvirtino, jog be paskolų nei privatus verslas, nei Savivaldybė neišsiverstų. V.Karaliūnas siūlė prisiminti, kaip prieš maždaug 8 metus trūko lėšų atlyginimams. „Nebūtume išgyvenę nesiskolindami. Dabar irgi – kitąmet 15 proc. mažina aplinkos lėšas ir dar 3 mln. Lt turėtume bankui grąžinti paskolų“, - aiškino politikas. J.Mažeika patikino, jog šių metų reikmėms Savivaldybė pinigų užteks. Tęsia Kretingos gatvių remontą Vakar meras Juozas Mažeika Savivaldybės tarybai pranešė, jog dėl LESTO nerangumo stringa šiuometiniai Klaipėdos gatvės remonto darbai. „LESTO nesutiko iškelti elektros stulpų. Teko kreiptis į Vyriausybę, kuri stulpams iškelti skyrė 760 tūkst. Lt. Norėjome, kad LESTO stulpus iškeltų šiemet, o jie pareiškė: jeigu reikia – iškelkite“, - skundėsi meras. Dėl nesklandumų su LESTO nepavyks panaudoti visų šiemet šios gatvės remontui skirtų pinigų. Apie 0,5 mln. Lt Kelių direkcija šiemet perkels į kitą objektą, o pavasarį grąžins Klaipėdos gatvei“, - aiškino J.Mažeika. Meras pažymėjo, jog bendrovė TEO savo ryšių kabelius tvarko, iškelia be išskirtinių sąlygų, reikalavimų. Už kelių ir gatvių priežiūrą rajone atsakingas administracijos direktorius Povilas Černeckis galvos skausmu pavadino Kretingos J.Basanavičiaus gatvės remonto užbaigimą. „Labai sudėtinga renovuoti gatvę per kalną. Ten šią savaitę baigs įrengti atramines sieneles. Buvo privežta žemės, kad galėtų įvažiuoti darbus atliekanti technika. Tas žemes išveš. Nuties lietaus kanalizaciją, įrengs drenažą ir dar šiemet rangovas pažadėjo pakloti asfaltą“, - kalbėjo P.Černeckis. J.Mažeika tarybos narius informavo, jog Savivaldybė pateikė Automobilių kelių direkcijai paraišką dėl tikslinių lėšų, reikalingų 2012 metams gatvių remontui. Paraiškoje prašoma lėšų Klaipėdos gatvės su Šventosios gatvės atkarpa (iki Šiaulių-Palangos plento) remontui, J.Jablonskio gatvės remonto tąsai, 900 tūkst. Lt - Tiekėjų gatvei, jos dangai, nukenčiančiai dėl čia nukreipto transporto srauto į Klaipėdą, atkurti. Tikslinių lėšų prašoma ir Kretingsodžio Rožių bei Saulėtekio gatvių remontui. J.Mažeika pažymėjo, jog tikslinės lėšos nesumažins kitąmet kaip ir kiekvienais metais Savivaldybės gatvėms ir keliams tvarkyti skiriamų Kelių fondo lėšų.
|
|
