|
|
|
Karteniškiai pasirengę išsaugoti vidurinę mokyklą
Kartenos vidurinėje mokykloje mokyklos didektorės Jūratės Račkauskaitės kvietimu lankėsi Kretingos švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė, kuri mokinių tėvus informavo apie rajone vykstančią rajono mokyklų tinklo pertvarką. Anksčiau ar vėliau vidurinės mokyklos nebeliks Mokyklų tinklo pertvarka vykdoma visoje Lietuvoje, ir tai susiję su mokinių skaičiaus sumažėjimu. Šiemet į rajono mokyklas susirinko 352 mokiniais mažiau negu 2010 metais. Tai rodo, kad kasmet prarandama po vieną apie 300 vaikų turinčią mokyklą. Anksčiau kasmet mokinių sumažėdavo apie 200 – 240. Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir lėšos ugdymo planui įgyvendinti. Kiekvienas mokinys, ateidamas į mokyklą, atsineša ir mokinio krepšelį, kurio pagrindinė dalis tenka mokytojų atlyginimui. Šie mokslo metai jau atskleidė tai, kad, išskyrus 3 – 4 mokyklas, kiti rajono mokytojai viso atlyginimo nebegaus. Yra valstybės nustatyta tvarka, kiek mokinių turi mokytis klasėje. Rajono mokyklų klasėse yra apie 150 tuščių vietų. Tuščios vietos finansuojamos perskirstant krepšelio lėšas – paimant iš tų mokyklų, kur komplektai yra pilni. Jau dabar žinoma, kad kitais metais į krepšelį atkeliaus 1,5 mln.Lt mažiau. Kartenos mokykla, kaip vidurinės mokyklos tipas, gali egzistuoti iki 2015 metų. Bet vienuoliktoje klasėje turi būti ne mažiau kaip 15 mokinių. Tačiau esą, ką daryti, jei rugsėjo mėnesį į mokyklą ateis tik 14 mokinių. Tada mokyklos nebus. Pasak D.Martišauskienės, Savivaldybės lygmeniu yra sudaryta darbo grupė, kuri ir priims sprendimą dėl Kartenos mokyklos. Todėl atsakomybė teks rajono politikams. Kartenos mokykla buvo iš dalies remontuota prieš dešimt metų. Todėl Savivaldybėje pradėta ieškoti, pagal kokį projektą būtų galima mokyklą suremontuoti iki galo. Paaiškėjo, kad vienintelis kelias, nereikalaujantis steigti naujų etatų ir neprijungiant bibliotekos, yra daugiafunkcinio centro įsteigimas, kur šalia mokymo ir ugdymo paslaugų būtų teikiamos kultūrinės, socialinės ir kt. paslaugos. Būtinai turėtų atsirasti ir vaikų darželis. Tačiau visa tai gali būti tik pradinėje ar pagrindinėje mokykloje. Nusprendus steigti daugiafunkcinį centrą, iš Europos Sąjungos lėšų mokyklai sutvarkyti būtų skirta 1,7 mln. Lt. Dar pusė milijono litų yra likę vykdant kitus projektus iš ES lėšų. Tad iš viso remontui būtų skirta 2,2 mln. Lt. Šiuo atveju iki sausio 1 dienos rajono Savivaldybė turėtų parengti ir pateikti techninį projektą, o darbai prasidėtų balandžio – gegužės mėnesį ir tęstųsi ne visus metus. Po to mokykla taptų pagrindine. Nesutikus steigti daugiafunkcinio centro, 2,2 mln. Lt atiteks kitai mokyklai, o Kartenos mokykla tik dvejus metus išlaikytų vidurinės statusą ir liktų nerenovuota. Susitikime su karteniškiais dalyvavo ir trys rajono tarybos nariai: Švietimo komiteto narė Jūratė Laučiūtė, Ekonomikos ir finansų komiteto narys Saulius Šopaga bei Kontrolės komiteto narys Vytautas Lukauskas. Mokinių tėvai informaciją apie daugiafunkcinio centro steigimą sutiko be entuziazmo. J.Laučiūtė sakė, kad norėtųsi išgirsti argumentus, kodėl nenorima steigti daugiafunkcinio centro. Tik juos išgirdus galima priimti sprendimą. Kartais, anot politikės, žmonės prisiklauso gandų ir turi nepagrįstų baimių. Ji priminė, kad atsisakius siūlomo projekto, lėšų mokyklos renovacijai nebus skirta. Nenori daugiafunkcinio centro S.Šopagos nuomone, vienas iš pranašumų vaikams mokytis Kartenos vidurinėje mokykloje – saugumas. Jie šioje mokykloje jaučiasi saugūs, sulaukia didesnio dėmesio iš mokytojų. Gimnazijose mokosi didelės vaikų grupės ir mokytojai negali dirbti taip, kaip dirbama su mažiau mokinių. „Nepaisant mūsų visų pasiūlymų, tik patys tėvai mato, kas jų vaikui geriau“,- teigė S.Šopaga. Sofija Daukantienė, kurios vaikai mokosi IX ir VII klasėse, klausė: jeigu jos ir kitų šeimų vaikai išvyks mokytis į Kretingą, kam tada renovuoti tuščią mokyklą ir steigti daugiafunkcinį centrą, nes nebebus kas naudojasi tomis paslaugomis. Už tai, kad mokykla išliktų savarankiška, pasisakė ir mokytoja Daiva Norvaišienė. Kai kurie susitikime dalyvavę karteniškiai teigė, kad vaikus būtų galima atsivežti iš kitur ir stebėjosi, kodėl Kalniškiuose vis dar veikia mokykla. Mokyklos direktorės J. Račkauskaitės nuomone, geriausia būtų, jei mokykla liktų vidurine ir būtų renovuota. V.Lukauskas, priminęs, kad jis nors ir yra tarybos narys, išrinktas karteniškių, nenori jų agituoti nei užvieną, nei už kitą sprendimą: žmonės patys turi teisę rinktis. Tačiau balsuodamas rajono Savivaldybės taryboje, jis išreikš karteniškių nuomonę. Jis taip pat teigė, kad vidurinė mokykla gali išlikti tik porą metų, bet gyvenimas eina į priekį, ir neaišku, kas gali pasikeisti per tuos dvejus metus. Tačiau galutinis karteniškių apsisprendimas dėl mokyklos jį turėtų pasiekti raštu. Karteniškiai V.Lukauskui įteikė prašymą, patvirtintą apie 90 parašų, jog jie nenori, kad biblioteka būtų perkelta į mokyklos patalpas. Vyresnio amžiaus žmonės baiminasi, kad jiems į biblioteką mokykloje tektų eiti gerokai toliau. „Dabar biblioteka yra labai patogioje vietoje - pačiame miestelio centre. Į biblioteką žmonės užsuka eidami į parduotuvę, bažnyčią, o vaikai čia laiką leidžia laukdami autobuso. Be to, mokykla – triukšminga vieta, o atėjus į biblioteką norisi ramybės“, – teigė karteniškiai.
|
|
