Ekologija prasideda nuo mažų dalykų

Suaugusiųjų švietimo organizacija Kūlupėnų bendruomenei pristatė projektą „Ekoredakcija“. Šio sumanymo autoriai siekia, kad bendruomenėse būtų kuo daugiau kalbama ekologijos temomis, kurios vėliau virstų konkrečiais darbais.

Tomas Tomilinas (kairėje) kūlupėniškius supažindino su projektu „Ekoredakcija“.

„Visoje Lietuvoje bendruomenėms pristatome švietimo programas, kurių tikslas - skatinti žmones aktyviai bendrauti ir atrasti būdų ekologijos plėtrai kaimuose, gyvenvietėse, miestuose. Supažindiname bendruomenes su ekologinių ūkių sistema, kalbamės, kaip rūšiuoti atliekas“, - sakė projekto vadovas Tomas Tomilinas.

Jis Kūlupėnų bendruomenę paskatino spręsti ekologines problemas, kurti naujas darbo vietas, keisti seniūniją ekologine linkme.

„Šio projekto tikslas yra padėti bendruomenei suprasti, kad norėdama išspręsti tam tikras problemas, imtis naujovių, ji turi reguliariai susitikti ir kuo daugiau kalbėtis. Seminaruose suteikiame informacijos, nurodome šaltinius, kad žmonės patys, nelaukdami iš valdžios nuleisto projekto, imtųsi veiklos. Visų ekologinių sumanymų esmė yra dalintis žiniomis ir skatinti keisti įpročius. Kiekvienas turi pradėti nuo savęs“, - įsitikinęs T.Tomilinas.

Seminare savo patirtimi dalijęsis ūkininkas Algirdas Švanys įsitikinęs, kad pradėti gyventi ekologiškai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.

Pirmas žingsnis į ekologišką gyvenimą, A.Švanio nuomone, yra vietinės produkcijos pasirinkimas.

„Jeigu galima maisto produktų nusipirkti iš vietinių ūkininkų ar gamintojų, kam ją pirkti parduotuvėje. Perkant vietinę produkciją valgome sveikesnį maistą ir palaikome vietinius ūkius, įmones“,- įsitikinęs ekologiško ūkio savininkas A.Švanys.

Jis rekomenduotų ką įmanoma užsiauginti patiems – daržoves, vaisius, mėsą.

„Jei patys pasiauginsime dalį produktų, ir tai jau bus gerai. Kartais atrodo, kad vienas žmogus nieko pakeisti negali. Tačiau jei bendruomenė - sąmoninga ir kalbasi apie ekologiją, pokyčiai gali būti didžiuliai. Pavyzdžiui, toks paprastas dalykas: kam važiuoti į darbą vienam pačiam, jei į automobilį galima priimti kaimyną arba pačiam susirasti, kas pavėžėtų. Netolimus atstumus galima įveikti jei ne pėsčiomis, tai dviračiu“, - kalbėjo A.Švanys.

T.Tomilinas pasakojo, kad puoselėjant ekologišką aplinką daug ką pakeistų dalykai, apie kuriuos net nesusimąstome.

„Aš iš Vilniaus atvažiavau traukiniu. Išlipęs miesto centre per gan trumpą laiką įlipau į mikroautobusą, važiavusį į Kūlupėnus. Atrodytų, kas čia ypatingo. Bet tai – taip pat ekologija. Jei viešojo transporto maršrutai yra suderinti taip, kad žmogus gali juo patogiai naudotis, nevairuodamas automobilio, tai jau prisideda prie aplinkosaugos“, - mano T.Tomilinas.

Kūlupėniškiams jis taip pat pasiūlė įsirengti bendras saulės baterijas. Pasak T.Tomilino, įsirengti individualias saulės energijos baterijas yra brangus malonumas. Daug realiau įsirengti bendrą bateriją, kurios gaminamą energiją būtų galima panaudoti taip pat bendroms reikmėms.

„Dar labiau gilinantis į ekologiją ir gamtosaugą, galime kalbėti apie šiaudinius ekologiškus namus, rūbus ir panašiai. Tačiau bendruomenei iš pradžių užtenka pasikalbėti, ką jie kiekvienas gali konkrečiai padaryti“, - sakė T.Tomilinas.

• Rašyti komentarą (0)