Istorinis bokštas tiktų muziejui

Važiuojant pro Kretingos miesto Bajorų rajoną akį visuomet patraukia šalia geležinkelio stūksantis bokštas – tarp kitų namų iškilęs statinys atrodo vienišas, tarsi saugantis kažkokias paslaptis. Kretingiškis Kęstutis Venclauskas sako, kad didelių paslapčių bokštas neturi, tačiau atverti jo istorijos duris buvę įdomu.

Kęstutis Venclauskas pasakojo, kad bokštas daugelį metų nebuvo niekam naudojamas.

K.Venclauskas pasakojo, kad bokšto duris atvėręs ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme. Daugelį metų bokšto viduje niekas nepabuvojo – aklinai užkaltos durys saugojo vaikus nuo pavojų, o kartu užmarštin palaidojo ir statinio istoriją.

„Tik visai neseniai atlupau užkaltas duris. Dvelktelėjo seno pastato kvapu ir kažkokiu paslaptingumu. Pagalvojau, kad visai įdomu būtų prisiminti, kam gi bokštas buvo skirtas“, - sakė keletą dešimtmečių šalia bokšto gyvenantis K.Venclauskas.

Pasak kretingiškio, daugeliui žmonių bokštas atrodo tarsi iš pasakų, į miesto vaizdą įdėtas lyg iš atviruko. Tačiau šio pastato paskirtis – ne tokia romantiška. „Teko girdėti, kad bokštas buvo pastatytas danų 1909 metais. Taigi pastatas skaičiuoja jau šimtuosius metus. Dažnai tenka išgirsti pasvarstymų, kad bokštas buvęs skirtas vandentiekiui. Taip nebuvo, nors iš tiesų pastato paskirtis susijusi su vandeniu“, - teigė K.Venclauskas.

Vyras pasakojo, kad bokštas buvęs vandens rezervuaras. Jame rinkdavo lietaus vandenį. Tačiau buityje šis vanduo naudojamas nebuvo. Darbininkai prie bokšto privarydavo garvežius, į kuriuos nuo bokšto viršaus lataku būdavo pilamas vanduo.

„Traukiniai prieš šimtą metų buvo varomi garvežiais. Jiems energiją gamindavo užvirinto vandens garai. Vandens reikėdavo daug, todėl Bajoruose ir buvo reikalingas vandens bokštas“, - sakė K.Venclauskas.

Jis spėja, kad vandens rezervuaro pajėgumas tuomet turėjęs būti nemažas – į Bajorus garvežiai atvažiuodavo apsisukti.

„Tuo metu, kai buvo pastatytas vandens bokštas, prekės traukiniais atvažiuodavo į Bajorus, kur garvežiai būdavo papildomi vandeniu. Vandenį į bokštą pakeldavo iš Akmenos upės. Istorikai ieškojo vamzdžių, kuriais galbūt vanduo buvo tiekiamas ir gyventojams, tačiau tokių nerado. Bokštas pastatytas labai gudriai – kad nebūtų prarastas nė lašas vandens, bokšto „kepurėje“ įrengti tarsi latakai, kuriuose ir kaupdavosi krituliai“, - pasakojo K.Venclauskas.

Jis prisiminė ant bokšto viršūnės besisukusią senovinę vėtrungę – tačiau šioji, niekam nepastebėjus, kažkada atsidūrė vagių rankose.

„Sunykus geležinkelio stočiai ir jos reikšmei, o ir patobulėjus technikai, vandens bokštas nebebuvo reikalingas. Paliko toks kaip ir be naudos – tik žmonės kažkada čia laikė šieną, nereikalingus daiktus. Daug vėliau, norėdamas apsaugoti vaikus, kad nesusižeistų, o bokštą - nuo ilgapirščių, užkaliau duris. Taip daugelį metų bokštas prastovėjo vienišas ir nenaudojamas“, - kalbėjo K.Venclauskas.

Anot kretingiškio, ne tik bokštas, bet ir visa teritorija aplink jį turėtų būti įdomi visiems, besidomintiems istorija. Netoli savo namų vyras yra aptikęs vokiečių ir rusų apkasus, vos pakasus žemę galima atrasti senovinių daiktų.

„Šalia bokšto stovintis namas – irgi įdomus. Raudonų plytų pastatas buvo pagalbinis geležinkelio stoties pastatas. Jame buvo parduodami bilietai, rūsyje įrengtos grandinės prasikaltusiems piliečiams prirakinti. Name gyvendavo mašinistai, kiti geležinkelio darbuotojai“, - pasakojo K.Venclauskas.

Ilgametis Kretingos geležinkelio stoties viršininkas Vytautas Vaičionis sakė, kad tuo metu, kai buvo pastatytas bokštas, Bajorai priklausė Vokietijai. Tačiau į šią teritoriją būdavo leidžiama atvykti ir Kretingos garvežiams, kad šie galėtų apsisukti.

„Spėju, kad apsisukti atvažiavę garvežiai būdavo papildomi ir vandeniu. Sunku pasakyti, kada bokštas galėjo būti pastatytas. 1885 metais vokiečiai statė tiltą per Tenžę – jame net paliko tuščias ertmes, kad galėtų pasitraukdami susprogdinti. Tuo laikotarpiu, gal prabėgus keletui metų, galėjo atsirasti ir bokštas. Bajoruose stoties nebuvo, nes ėjo tik vienas geležinkelio kelias. Natūralu, kad bokštas bėgant laikui nebebuvo reikalingas. Traukinių judėjimas didėjo, garvežiai kelyje užsistovėti nebegalėdavo, be to, buvo pastatytas vandens bokštas Kretingoje“, - kalbėjo V.Vaičionis.

Jis gailisi, kad istorinę reikšmę turintis bokštas stovi be naudos. V.Vaičionis svarstė, kad senoviniame pastate būtų galima įrengti įdomią ir patrauklią kavinę arba muziejų.

• Rašyti komentarą (9)