Kaimų sukaktis paženklino specialiu leidiniu

Šiemet keturi Salantų krašto kaimai – Erlėnai, Laiviai, Reketė ir Nasrėnai – atšventė 500 metų jubiliejų. Šia proga Kretingos muziejus išleido specialų šiems kaimams skirtą leidinį.

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas pristatė leidinį, skirtą seniausiems Salantų krašto kaimams.

Istoriko Juliaus Kanarsko parengtas leidinys tapo baigiamuoju jubiliejams skirtų renginių ciklo akcentu.

„Garbingą sukaktį švenčiančių kaimų bendruomenės turėjo ne vienerias iškilmes, šventinių renginių. Pastatyti jubiliejiniai koplytstulpiai, surengtos vakaronės. Tačiau pirmą kartą apie šiuos kaimus į vieną leidinį buvo surinkta istorinė medžiaga. Nors knyga nedidelė, joje parašyta visa svarbiausia informacija, sudėtos charakteringiausios nuotraukos“, - sakė Salantų kultūros centro vadovė Stasė Preibienė.

Reketės kaimo gyventoja Aušra Dvarionienė pasakojo, kad nors kaime gyvena labai daug senų žmonių, dalis istorinių faktų jau pamiršti, daugelis istorinių vingių – nebežinomi.

„Švęsdami jubiliejų savo jėgomis kiek galėjome surinkome istorinę medžiagą apie kaimą, parengėme stendus. Tačiau profesionalų pagalba šioje srityje buvo tikrai reikalinga. Kaimai sensta, senus pasakojimus prisimenantys žmonės išeina, todėl istoriją reikėjo susisteminti, įamžinti“, - įsitikinusi Imbarės bendruomenės pirmininkė A.Dvarionienė.

Leidinį parengęs J.Kanarskas pasakojo, kad Erlėnai, Laiviai, Nasrėnai ir Reketė pirmą kartą paminėti buvo dokumentuose, patvirtinančiuose Žemaičių seniūnų Kęsgailų teisę į pajūrio žemaičių žemes. Pagal tradiciją pirmasis vietovės vardo paminėjimas yra laikomas gyvenvietės įkūrimu.

Erlėnų kaimas įsikūręs 3 km atstumu nuo Salantų. Šio kaimo pavadinimas kilo iš upėvardžio Erla. Pirmieji kaimo naujakuriai buvę žemdirbiai. XV amžiuje Erlėnuose įsikūrusiems žmonėms teko sunki dalia – įdirbti akmeningą žemę. Dar yra išlikę senieji žemdirbystės laukai, kuriuos ženklina akmenų krūsnys.

O štai pirmieji Laivių gyventojai buvę kuršiai, vėliau asimiliuoti žemaičių. Vokiečių ordinui perdavus dalį pajūrio kuršių žemių Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, susiformavo Laivių kaimas. Jo pavadinimas kildinamas nuo asmenvardžio Laivys. Neva tai buvęs pirmasis šių žemių naujakurys. Tačiau vietiniai gyventojai pasakoja, kad senovėje pro kaimą tekėjęs Salantas buvęs didžiulė upė, kuria plaukioję laivai apsistodavo po ąžuolu šalia piliakalnio įrengtoje prieplaukoje. Ją imta vadinti Laiviais, nuo ko ir kilęs kaimo pavadinimas.

Pasak J.Kanarsko, Nasrėnų pavadinimas kilęs nuo žodžio nasrai.

„Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį, kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęstą pasalą – tarsi į žemaičių nasrus“, - pasakojo J.Kanarskas.

Nasrėnai Lietuvoje garsūs tuo, kad šiame kaime gimė vyskupas Motiejus Valančius.

Reketės kaimo vardo kilmė, anot J.Kanarsko, nėra aiški. Lietuvių kalbos žodyne rekete vadinamas žvaigždės pavidalo ramių vandenų dumblis, o rekečiu – labai šakotas medis, iš šakoto medžio padarytas stulpas puodynėms mauti. Reketėje yra gimusi knygnešių rėmėja Kotryna Mikalauskaitė, lietuvių kalbininkas Antanas Salys.

• Rašyti komentarą (3)