Tręšti dirvą mėšlu jau uždrausta

Atidūs kurmaitiškiai pastebėjo: nors „Vievio paukštynas“ Kurmaičiuose jau uždarytas, įmonės mėšlo talpykla dar tebeeksploatuojama. Gyventojai redakcijai pranešė, kad iš laukuose šalia kaimo esančios mėšlidės jau kurį laiką vežamas jos turinys.

Nors „Vievio paukštynas“ Kurmaičiuose uždarytas, iš jo mėšlo talpyklos dar buvo vežamos srutos.

Šia veikla susidomėjusiems laikraščio skaitytojams parūpo, kam iš tiesų priklauso mėšlidė ir, svarbiausia, ar jos turiniu galima tręšti laukus.

Kretingos seniūnas Antanas Gedminas teigė apie tai, kad vežamas mėšlas, informuotas nebuvo. Tačiau seniūnas patvirtino, kad mėšlo talpykla yra privačioje teritorijoje.

„Nežinau, kas yra mėšlidės savininkai. Kadangi fekalijų duobė yra privačioje teritorijoje, jos šeimininkas mėšlidės turinį gali išvežti. Tikro mėšlo toje duobėje jau nebėra, nes jau kurį laiką ji nebuvo naudojama. Taigi mėšlas yra praskiestas lietaus, bet, matyt, kažkam ir tokios trąšos pakanka. Kiek žinau, mėšlu tręšti dirvą galima“, - sakė A.Gedminas.

Kurmaičių bendruomenės pirmininkas Vytautas Viščiūnas apie veiklą mėšlidėje taip pat teigė nebuvęs informuotas. Sužinojęs, kad yra vežamos fekalijos, V.Viščiūnas nedelsdamas nuvyko į įvykio vietą. Jo manymu, duobė buvo valoma – iš jos traktoriais vežamas ten užsilikęs mėšlas. Tačiau bendruomenės pirmininkas taip pat negalėjo pasakyti, kam priklausanti buvusi „Vievio paukštyno“ mėšlidė. „Net kai ir veikė paukštynas, mėšlidė buvo įrengta privataus žmogaus žemėje, ne paukštyno teritorijoje. Kieno tai teritorija – nežinau“, - kalbėjo V.Viščiūnas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis specialistas Saulius Alonderis patikino, kad gali būti, jog asmuo, kuris iš mėšlidės veža jos turinį, įstatymams nenusižengia.

„Teisės aktai reglamentuoja, nuo kada iki kada dirvą galima tręšti mėšlu. Tačiau šią sritį rajone prižiūri ir kontroliuoja gamtosaugininkai“, - teigė S.Alonderis.

Kretingos gamtos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Edmundas Mikaločius paaiškino, kad nežiūrint to, kam priklauso mėšlidė, ūkininkas, tręšdamas laukus mėšlu, nenusižengė reglamentui.

„Kadangi mėšlas buvo vežamas lapkričio pradžioje, jokio kriminalo čia nėra. Jei dirvą būtų tręšę po lapkričio 15 dienos, tada – taip, tai yra draudžiama. Į dirvą įterpti mėšlo draudžiama nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 dienos“, - sakė E.Mikaločius.

Pasak jo, įstatymai tręšti dirvą mėšlu nuo lapkričio vidurio draudžia dėl to, kad prasideda šalnos. Į pašalusią ar jau įšalusią dirvą mėšlas nebeįsigeria ir lieka paviršiuje. Lietus ir sniegas šią trąšą nuplauna į vandens telkinius, ji patenka į gruntinius vandenis – tarša neišvengiama.

„Mėšlas, srutos yra natūrali trąša, kurioje yra daug augalams naudingų medžiagų. Tačiau patekusi į vandens telkinius ši trąša gali pridaryti žalos. Todėl ūkininkai privalo atsižvelgti į visas įstatymo numatytas taisykles. Mėšlas turi susigerti į dirvą, jis yra pilamas į apariamą dirvą. Mėšlas nėra kenksmingas, todėl tinka ir maistiniams augalams tręšti“, - kalbėjo E.Mikaločius.

Jis įspėjo, kad ūkininkai, prieš veždami srutas ar mėšlą į savo laukus, turi atsižvelgti į netoliese mėšlidės ar laukų gyvenančius žmones. Mėšlą galima vežti tik tada, jei vėjas nepučia į gyvenvietės pusę, šventinėmis ir nedarbo dienomis šią trąšą pro gyvenvietes vežti išvis draudžiama.

• Rašyti komentarą (0)