- Yra žmonių, kurie padeda kitiems, daro gerus darbus. Visi vienodi būti negali, todėl sunku pasakyti, ar visuomenė yra subrendusi savanorystei. Televizija rodo savanorius, manau, ir Kretingoje tokių žmonių – nemažai. Savanoriauti – nebūtinai kažkam skirti savo laiką ir sugebėjimus. Savanorystė gali būti ir, pavyzdžiui, labdara.
Birutė Globienė:
- Dirbu socialinės darbuotojos padėjėja. Lankau senus, sergančius žmones, pacientus, turinčius psichinę negalią. Labai dažnai pas žmones pėsčiomis nueinu po 4 kilometrus. Dirbu daugiau, negu man priklausytų, tačiau apie atlygį negalvoju, reikia daryti gerus darbus. Manau, kad yra daug žmonių, kurie mąsto taip pat.
Meilė Alčauskienė:
- Manyčiau, subrendusi. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris savanoriškai padeda kitiems. Ypač Kretingoje savanoriauja vaikai, padeda bažnyčioje, kitose organizacijose. Kiekvienas iš mūsų savotiškai esame savanoris. Turiu daug artimų žmonių, kuriems reikia padėti, manau, ir kiti žmonės randa, kam suteikti paramą.
Algimantas Mačiukas:
- Dalis visuomenės yra subrendusi savanorystei. Juk kiekviename kaime bendruomenių pirmininkai, bendruomenės dirba be atlyginimo, rūpindamiesi ne tik savo, bet ir kitų gerove. Žinoma, rimtesnei savanorystei – beglobių vaikų priežiūrai, vienišų žmonių lankymui – dar reikia pribręsti.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
