Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Bendruomenei priklausyti neužtenka, jai reikia dirbti

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2011-11-15

Budriškių šventės visada primena giminės susitikimą: į kultūros namus prie bendro stalo susirenka ne tik kaimo gyventojai, bet ir iš visos Lietuvos namo sugrįžę budriškiai. Budrių ir Nausodžio bendruomenės pirmininkas Arvydas Stuopelis įsitikinęs, kad tradicinė rudens šventė yra tik simbolinis bendruomeniškumo įrodymas. Tikrąją kaimo bendrystę atskleidžia kasdieniai darbai ir rūpesčiai.

Stiprią bendruomenę sukūrę budriškiai jaučiasi lyg viena didelė šeima.

Kaimo bendruomenė neturi veikti kaip biurokratinis mechanizmas. Todėl džiaugiuosi, kad Budriuose bendruomeniškumas nėra butaforinis, jis – tikras. Juokaudamas sakau, kad šventėse tikrąją bendruomenę galima pamatyti po keleto valandų – kai visi apsipratę vieni su kitais tarsi viena šeima šoka, bendrauja, dalijasi įspūdžiais. Tačiau maloniausia, žiūrint į šiuos atsipalaidavusius žmones, suvokti, kad kaimo bendruomenė egzistuoja ne tik per šventes. Bendruomenė iš tiesų egzistuoja tada, kai bendruomeniškumą matai kasdienybėje: budriškiai vieni kitiems padeda per bulviakasį, nereikia drovėtis pasikviesti kaimyno vežti šieną ir panašiai. Kur tik galėdami, budriškiai padeda vieni kitiems“, - kalbėjo A. Stuopelis.

Jam pritarė ir Nausodyje gyvenantis ūkininkas Vaidas Puidokas. Pasak nausodiškio, priklausyti bendruomenei neužtenka – joje reikia dirbti.

„Jei tik būtum bendruomenės nariu, niekas nevyktų ir nieko nepasiektume. Esame įpratę, kad viskas būtų paduota tarsi ant lėkštės. Bet juk jei visi taip galvotų, kas tada turėtų dirbti. Todėl tikrasis bendruomeniškumas kaime ir pasireiškia tuo, kad kiekvienas kažką duoda savo kaimui ir stengiasi kuo sugebėdamas prisidėti prie jo klestėjimo. Šventė yra tik proga pabūti kartu, o dirbti bendruomenės labui reikia kasdien“, - sakė V.Puidokas.

A.Stuopelis pastebėjo, kad dėl žmonių sąmoningumo, jog bendruomenė – ne tik šventės, kaimas nuo 2004 metų, kuomet buvo įkurta bendruomenė, gerokai pasikeitė. Žmonės neraginami tvarkosi sodybas, nelaukdami atlygio puoselėja kaimo aplinką.

„Reikėjo pamatyti kaimo stadioną – koks jis buvo apžėlęs ir apleistas. Žmonės jį taip sutvarkė, kad gražu žiūrėti, nė vienas neprašė atlygio, nesvarstė, ar jam bus tas stadionas reikalingas – darė tai dėl visos bendruomenės. Gavome krepšinio stovus, bus jaunimui kur kamuolį mėtyti, kitais metais tikimės įsirengti futbolo aikštelę. Bendruomenės prioritetas yra jaunimas, norime kuo daugiau jį įtraukti į bendruomenės veiklą, skatinti užimtumą“, - teigė A. Stuopelis.

Budrių kultūros filialo vedėja Janina Lukauskienė, kalbėdama apie kaimo bendruomenę, pastebėjo, kad ši nuo seno yra įpratusi kovoti už savo gerovę ir bendrystę.

„Taip jau susiklostė, kad Budriuose labai mažai atvykėlių, didžioji dalis gyventojų – čia gimę ir augę. Matyt, tai ir nulėmė, kad budriškiai yra labai vieningi – susitinka ir pasišneka ne tik per šventes, bet ir kasdieniniuose darbuose. Nesame susvetimėję – galbūt todėl ir mūsų šventės tokios nuoširdžios, o žmonių akys, atvykėlių nuomone, visada šviečia gerumu. Smagiausia, kad tas mūsų bendruomeniškumas jau seniai išėjęs už kaimo ribų – vasarą, taip pat - per šventes kaime sutiksi ne vieną, kuris iš toliausiai sugrįžta į savo gimtąjį kaimą, kad pabūtų ir padėtų saviškiams“, - pasakojo J.Lukauskienė.

Bendroje kultūros namų ir bendruomenės šventėje buvo pristatyti du bendruomenės laimėti projektai. Pirmąjį šventės dalyviai išvydo ant sienos: projekto „Tvarkinga sodyba – graži Lietuva“ vykdytojai fotografavo gražiausias Budrių ir Nausodžio kaimų sodybų vietas. Projekto autorės Rima Stuopelienė, Asta Baltmiškienė, Vanda Jonkuvienė, Vilija Puidokienė ir Stasė Anužienė ne vieną dieną skyrė tam, kad atrastų ir įamžintų tas sodybų vietas, kurios galėtų kiekvienam tapti pavyzdžiu.

„Taip pat laimėjome projektą „Bendruomenės aktyvinimas ir materialinės bazės stiprinimas“. Gavome 20 tūkst. litų, už kuriuos bendruomenės reikmėms nupirkome kompiuterį, projektorių, daugiafunkcinį įrenginį su faksu, spausdintuvu ir kopijuokliu, klavišinį instrumentą, kėdžių, stalus. Bendruomenės patalpoms taip pat užsakėme šarvuotas duris bei apsaugines langų žaliuzes“, - vardino bendruomenės pirmininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas