|
|
|
Vandalai apvogė muziejų
Chuliganų ir vagių anksčiau jau niokotas Kretingos muziejus nukentėjo dar sykį - pirmą kartą buvo pavogti senoviniai eksponatai. Nors muziejui padarytas tik 230 litų nuostolis, jo vadovai sako, kad daug didesnė yra moralinė žala.
Vagys 24 senovinius daiktus pavogė iš paminklinio ūkvedžio namo, esančio už renovuoto malūno. Ten dalis fonduose saugomų daiktų buvo perkelta pradėjus remontuoti muziejų. Pastate signalizacija nebuvo įrengta, medinės durys vagių nesulaikė. „Į ūkvedžio namą vagys įsilaužė vieną spalio savaitgalį, o inventorizaciją pavyko atlikti tik per kelias savaites, - paaiškino Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. - Išlaužtas duris darbuotojai pastebėjo atsitiktinai, eidami į darbą. Iškvietę policiją įėjome į patalpas – ten pamatėme išmėtytus daiktus, sulaužytas eksponatų detales. Sudarėme specialią komisiją, kuri turėjo nustatyti, kokie tiksliai dingo daiktai, kokia padaryta žala. Komisijos darbą apsunkino tai, kad ūkvedžio name nėra elektros, vandens“. Ji patvirtino, kad vandalų akiratin pastatas pateko nebe pirmą kartą, vagys yra kėsinęsi į muziejaus staliaus dirbtuves, tačiau iki šiol iš muziejaus nebuvo dingęs nė vienas eksponatas. „Ūkvedžio namas yra rizikos zonoje – šalia jo nuolat būriuojasi jaunimas, praeina asocialūs asmenys. Po savaitgalių dažnai tenka vis iš naujo užkalti pastato langus ar duris, dabar nuolat kenčia remontuojamas tiltas per tvenkinį. Nespėjome jo atnaujinti, o jau laužomos detalės, niokojamas jau atliktas darbas“, - sakė V.Kanapkienė. Ji mato tik vieną išeitį šioje situacijoje: jei pastato neįmanoma renovuoti, šalia jo bent jau turėtų būti įrengtos stebėjimo kameros. „Renovuotuose muziejaus pastatuose yra įrengta signalizacija, juos stebi videokameros. Apleisti dvaro pastatai nebus palikti ramybėje tol, kol nebus prevencijos. Palaikome ryšius su policija, tačiau videokameroms lėšų trūksta, galbūt reikėtų samdyti apsaugą“, - svarstė V.Kanapkienė. Ji įtaria, kad į ūkvedžio namą greičiausiai įsibrovė ne profesionalai – kažkas šį darbą atliko vedamas smalsumo arba ieškant metalo. „Daug kas galėjo matyti, kaip iš ratinės daiktus pervežame į ūkvedžio namą – eksponatus vežėme karučiais, darbo metu. Galbūt kažkas ir nužiūrėjo, kad galima išnešti metalinių daiktų. Gali būti, kad vagys tikėjosi rasti itin vertingų daiktų – tačiau jų nesaugomame pastate nesandėliavome. Į pastatą tikriausiai įsibrovė metalą parduodantys asmenys – dingo įvairūs kaltai, kiti metaliniai daiktai. Ieškodami grobio įsibrovėliai, matyt, netyčia sudaužė molines puodynes“, - pasakojo V.Kanapkienė. Vyriausioji muziejaus fondų saugotoja Dalia Padriezienė patvirtino, kad iš ūkvedžio namo dingo dėžė su 19 metalinių įrankių – kaltų, kirvukų. Vagys išsinešė du senovinius žibintus, sudaužė tris puodynes. Visi dingę daiktai – etnografiniai eksponatai. Moteris taip pat mano, jog į ūkvedžio namą įsibrovė lengvo grobio ieškoję asocialūs asmenys. Jei į pastatą būtų patekę profesionalai, jie būtų atkreipę dėmesį į puošnias kraitines skrynias, kitus vertingus daiktus. „Kai tik į namą suvežėme etnografinius eksponatus, taip ir pradėjo langus lupinėti, duris laužyti. Nespėjome užkalinėti. Galų gale vagys pasiekė savo tikslą ir mes neišvengėme policijos“, - kalbėjo D.Padriezienė. Ji džiaugėsi, kad iš muziejaus nedingo archeologiniai daiktai. Jų vertė – gerokai didesnė. D.Padriezienė kartu su kitais komisijos nariais įvertino, jog dingusių eksponatų vertė – apytiksliai 230 litų. Dingę daiktai turėjo analogus. Vis dėlto, sakė fondų saugotoja, pavogti daiktai, kurie greičiausiai atsidurs metalo lauže, turėjo didelę moralinę vertę. „Dingę daiktai ne tokie ir seni – pokario, penktojo XX amžiaus dešimtmečio. Tačiau kiekvienas eksponatas buvo rastas ekspedicijų metu, turi savo istoriją, vertę. Dabar klestintis kaimo turizmas iš kaimų yra iškapstęs kone visus muziejaus vertus daiktus, išsirengęs į ekspediciją taip paprastai senovinio daikto jau nebesurasi. Todėl pavogtus daiktus reikėtų labiau vertinti istoriniu požiūriu“, - įsitikinusi D.Padriezienė.
|
|
