Trys moterys – prieš tris sukčius

Bronė Truikienė telefoninių sukčių laukė su peiliu – įsibauginusi moteris nežinojo, ko galima iš jų tikėtis.

Kretingos rajono gyventojų drąsa ir ryžtas pasitarnavo policijos pareigūnams: jie sučiupo tris telefoninius sukčius, kurie iš žmonių bandė išvilioti kelis tūkstančius litų.

Raguviškių gyventojos Janinos Atienės, salantiškės Stanislavos Maksvytienės ir Laiviuose gyvenančios Bronės Truikienės gyvenimai praėjusią savaitę priminė detektyvinį filmą. Moterims prireikė ne tik drąsos, bet ir blaivaus proto nelaimės akivaizdoje, sumanumo ir net aktorinių sugebėjimų.

„Tik šių moterų dėka policijos pareigūnams pavyko sulaikyti tris asmenis, kurie apgaulės būdu norėjo išvilioti tūkstančius litų. Sukčiai, kaip įprasta, bandė prisidengti nelaime: paskambinę savo aukoms pasakojo, kad jų artimieji pateko bėdon, yra sužeisti, sužalojo ir kitus. Tam esą reikalingi pinigai, kuriuos nedelsiant reikią perduoti. Tokiose situacijose žmonės paprastai pasimeta ir neretai pinigus atiduoda. Tačiau šios moterys pasitelkė visą savo ryžtą. Joms prireikė labai daug vidinių jėgų – juk su nusikaltėliais kalbėtis teko po kelias valandas, reikėjo išgyventi įtampą laukiant atvykstančių pareigūnų, nežinią, ar operacija tikrai pavyks“, - pasakojo Kretingos policijos komisariato Kriminalinio skyriaus tyrėja Jurgita Pakutkienė.

Pasak jos, tik moterų pilietiškumas ir operatyvumas padėjo pareigūnams surengti sėkmingą pasalą ir suimti sukčius.

„Vis dar negaliu atsigauti po įvykio, vis dar baugu ir nesitiki, kad tai įvyko. Vaikus visą gyvenimą mokiau teisingumo. Todėl supratusi, jog man meluoja telefonu paskambinęs asmuo, pasiryžau siekti teisybės“, - verkdama prisiminė 71-erių buvusi pedagogė J.Atienė.

Ji stebėjosi atsitiktinumais, kurie padeda nusikaltėliams. J.Atienės sūnus dieną išvažiavo remontuoti automobilio. Netrukus moteris sulaukė skambučio – pareigūnu Romu Dambrausku prisistatęs vyras pasakė, jog sūnus yra sužeistas, be to, vairuodamas dar partrenkė mažametę. Norint užglaistyti šį įvykį, reikia 8 tūkst. litų.

„Pareigūnas net davė pasikalbėti su sūnumi. Klausausi - ir iš tiesų sūnus prašo pinigėlių. Ir būtent tada, kai pasakė žodį pinigėliai, supratau: tai – apgaulė. Iš karto pradėjau galvoti, ką daryti. Vyras tuo metu paskambino sūnui – šis buvo gyvas ir sveikas. Iškvietėme policiją.

Kol laukėme pareigūnų, visą laiką kalbėjausi su sukčiumi – rašiau jo diktuojamą raštą, vardinau pinigų kupiūrų numerius. Pasirodo, raštas buvo reikalingas tam, kad nukreiptų mano mintis. Pasakiau, kad teturiu 4 tūkstančius. Apgavikas pasakė, kad atsiųs nukentėjusios mergaitės giminaitį paimti pinigų“, - pasakojo J.Atienė.

Po kelių valandų pokalbio telefonu, kai namuose nusikaltėlio jau laukė policininkai, pasirodė taksi automobilis. Iš jo išlipęs Klaipėdos rajono gyventojas drąsiai įėjo vidun.

„Kol prisiviliojau jį į namus, vaidinau, ir kad verkiu, ir kad man rūpi – bijojau, kad jis nesupanikuotų. Net žadėjau sakyti, kad turiu tik 1 tūkst. litų, bet pabijojau, kad su tokia suma prisivilioti sukčiaus nepavyks. Kai jį suėmė, tas jaunas 26-erių vyras atrodė visiškai ramus“, - prisiminė J.Atienė.

Stanislavą Maksvytienę (kairėje) pasveikino Kriminalinio skyriaus tyrėja Jurgita Pakutkienė. Ji pagerbė ir kitas policijai padėjusias moteris.

Salantiškę 77-erių S. Maksvytienę sukčiai prie telefono išlaikė penkias valandas. Tiek laiko moteris sugebėjo vaidinti tikinčią apgavikų pasakomis. Iš karto supratusi, kad pagalbos skambutis melagingas, salantiškė akimirksniu sumojo, kaip nepaleidžiant nusikaltėlio iškviesti policiją.

„Skambučio sulaukiau vos grįžusi iš turgaus. Balsas iš ragelio man pasakė, kad sužeistas anūkas. Apie tokius atvejus daug skaičiau, mačiau per televiziją, tad nepatikėjau. Tačiau neišsidaviau. Nors sukčius visą laiką norėjo su manimi kalbėtis, pasakojau jam, kad turiu nubėgti parnešti malkų, pakurti krosnį – neva tai darydama, iškviečiau pareigūnus“, - sakė S.Maksvytienė.

Ji prisiminė, kad į vietą atvykęs sukčius lyg ir išsigando kieme stovinčių mašinų, netoliese pamatė net policijos automobilį. Bet vis tiek rizikavo.

„Jau būdamas šalia namų sukčius man paskambino ir pasakė, kad netoliese lyg ir matęs policininkus. Įtikinau jį, kad tai neįmanoma, kad Salantuose policijos nėra. Ir jis įėjo. Policininkai iš jo beregint atėmė telefoną. Tačiau sučiuptasis elgėsi ramiai. Kitą dieną sulaukiau kito skambučio. Suimtas jaunuolis greičiausiai buvo tik pasiuntinukas – skambino jo samdytojai ir pasakė, esą vakarykštis skambutis buvęs nesusipratimas“, - teigė S.Maksvytienė.

Laiviuose gyvenanti 61-erių B.Truikienė sukčių apgaulę pastebėjo ne iš karto. Prireikė nemažai laiko, kol moteris suprato, jog neįmanoma, kad Vokietijoje dirbantis jos sūnus guli miesto ligoninėje, o pinigų atvažiuos jo draugas. Tačiau iš ragelio sklindančio balso B.Truikienė niekaip negalėjo supainioti su savo sūnaus balsu.

„Prieš dieną kalbėjausi su savo vaiku. Todėl šiek tiek nustebau, kai kitą dieną jis vėl paskambino. Apie bėdą pasakė ne iš karto. Pamažu tik ištraukiau, kad guli ligoninėje, kad padaręs avariją sužalojo kitą žmogų. Paklausiau, kurioj gi ligoninėj. Sako – miesto. Tai gerai, atsakiau, tuoj atvešiu pinigus. Tačiau sūnus užginčijo – esą pinigų atvažiuos jo draugas. Tik tada pradėjau dėlioti viską į savo vietas. Supratau, kad turiu nedelsdama prisikviesti policiją. Vienoje rankoje telefonas su sukčiumi kitame laido gale, kita drebančia ranka rašau vyrui raštelį – skambink policijai, mus reketuoja. Šis atrašo – mesk ragelį, ne tu pirma, ne tu paskutinė. Širdis daužėsi kaip išprotėjusi. Bet prisiminiau dar mokykloje puoselėtus aktorinius sugebėjimus – pasakiusi, kad einu ieškoti pinigų, paskambinau policijai. Pilna baimės laukiau atvykstančių pareigūnų. Šie atvyko, bet aš šitaip niekuo nebepasitikėjau, kad vyrui sakiau – matai, sukčiai šiais laikais ir uniformas turi. Dėl viso pikto šalia pasidėjau peilį. Ačiū Dievui, jo neprireikė. Pareigūnai sėkmingai suėmė pinigų atvykusį jaunuolį“, - pasakojo B.Truikienė.

Nepaisant patirto streso, moteris šioje situacijoje labiausiai gailėjo pinigų atsiimti atsiųsto vyruko.

„Juk ne patys jie taip sugalvoja. Kur jų tėvai, ir kur pasisuka jų gyvenimai, kad yra priversti taip užsidirbti pragyvenimui. Gaila ir tų senų žmonių, kuriuos apgavikams pavyksta suvedžioti. Kiek smerkimo mūsų visuomenėje – tuoj apkvailins, kad buvai toks naivus ir atidavei pinigus. Bet juk pati įsitikinau – gali būti kiek nori apsiskaitęs ir informuotas, sukčiai randa kažkokį priėjimą ir jais patiki“, - kalbėjo B.Truikienė.

Sukčius sugauti padėjusias moteris pasveikinusi tyrėja J.Pakutkienė įspėjo būti labai atidiems ir prisiminti – sulaukus įtartino skambučio pirmiausia reikia susisiekti su policijos pareigūnais.

„Sukčiai iš anksto paprastai nežino, ar jų aukų namiškiai namie, kas ką veikia. Jie įprastai tik bando, provokuoja, o žmonės neretai patys išsiduoda, pasako artimųjų vardus. Sukčiams tada lengviau palaikyti įtikinamą pokalbį. Niekada nereikia pasitikėti neva pagalbos prašančiais skambučiais. Kad ir kokie įtikinami jie atrodytų, apie juos pirmiausia turi sužinoti pareigūnai“, - sakė J.Pakutkienė.

• Rašyti komentarą (19)