Mokyklų tinklo pertvarkai galo nematyti

Šių metų gruodžio mėnesio Kretingos rajono pedagogų atlyginimams nebeužtenka iš valstybės biudžeto skiriamų mokinio krepšelio lėšų. Dėl kasmet apie 6-8 proc. rajone mažėjančio mokinių skaičiaus ir jiems ugdyti gaunamų pinigų rengiamas tolesnis – iki 2015 metų – rajono mokyklų tinklo pertvarkos planas.

Dalia Martišauskienė teigė, jog turėti optimalų mokyklų tinklą Savivaldybę įpareigoja Švietimo įstatymas.

Kasmet prarandame po vieną kaimo pagrindinę mokyklą

Šį antradienį Savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai jų parengtą Kretingos rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano projekto pirminį variantą pateikė Savivaldybės tarybos nariams, seniūnijų seniūnams ir Savivaldybės administracijos direktorės Jolitos Vaickienės vadovaujamai darbo grupei, kuri projektą nagrinės ir tobulins prieš jį pateikiant tvirtinti Savivaldybės tarybai.

Pristatydamos pirminį projekto variantą, Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė ir jos pavaduotoja Laimutė Dieliautaitė pateikė nedžiugią statistiką. Jų tvirtinimu, gimstamumas Kretingos rajone mažėjo nuo 1993 iki pat 2005 metų. Nors nuo 2005 metų gimstamumas šiek tiek auga, viltį, kad ateityje padaugės vaikų mokyklose, atima nemažėjantis emigracijos mastas. Štai 2010 metais rajone gimė 506 vaikai, iš jų, pagal turimus duomenis, jau 43 gyvena užsienyje. O tikras išvykusiųjų skaičius, kuris būna didesnis už oficialius duomenis, paaiškėja, kai vaikai ateina į mokyklą.

Mokinių skaičius mokyklose nepaliauja mažėti iki šiol, kasmet jų sumažėja maždaug 6-8 proc. Šių metų rugsėjo 1-ąją į mokyklas mokinių susirinko 353 mažiau negu 2010-aisiais. Kiekvienais mokslo metais rajone sumažėja vidutiniškai 10-12 klasių, palyginimui – kasmet prarandame vieną, apie 300 vaikų turinčią kaimo pagrindinę mokyklą. Mažėjant mokinių, mažėja klasių komplektų užpildymas, mažėja švietimui rajone skiriami pinigai. 2012 metams mokinio krepšelį Kretingos rajono savivaldybei numatyta mažinti 1,2 mln. Lt. Apie lėšų stygių pedagogų atlyginimams užsiminęs meras Juozas Mažeika pažymėjo, jog ir iš šių metų 30,3 mln. Lt krepšelio bus atimti 352 tūkst. Lt, kuriuos teks grąžinti į valstybės biudžetą dėl 353 mokinių sumažėjimo. Didžioji krepšelio dalis tenka mokytojų atlyginimams. Mokytojų rajone, taip, kaip mokinių, nemažėja. Šiuo metu rajono švietimo sistemoje dirba 890 pedagogų.

Vyriausybė yra nustačiusi mokinių skaičių klasėse pagal mokyklos tipą, vietovę, vykdomą mokymo programą. Pagal šią tvarką sudarytų klasių komplektų skaičių rajono mokyklose yra apie 150 tuščių vietų. Jų daugiausiai yra kaimų mokyklose. Tuščios vietos brangiai kainuoja išlaikyti. To pavyzdys – Kalniškių pagrindinio ugdymo mokykla, kur 1 mokinio išlaikymas kainuoja 11,64 tūkst. Lt, kai vidutiniškai rajone - 4-5 tūkst. Lt.

Tuščios vietos mokyklose finansuojamos perskirstant krepšelio lėšas, tiksliau – atimant iš tų mokyklų, kur klasių komplektai yra pilni. Mokytojas, dirbantis su 4 ar su 25 mokiniais klasėje, gauna tą patį atlyginimą. „Jei netvarkysime mokyklų tinklo, 2012 metais neturėsime iš ko mokėti atlyginimus“, - perspėjo Švietimo skyriaus vedėja D.Martišauskienė, pabrėžusi, jog tinklo pertvarkos tikslas yra užtikrinti švietimo prieinamumą už savivaldybėms protingą, prieinamą kainą. Savivaldybė, kaip švietimo įstaigų rajone steigėja, galėtų ryžtis iš savo biudžeto išlaikyti tuščias vietas, tačiau žinant, kad Savivaldybės biudžeto lėšų trūksta mokyklų aplinkos reikmėms, tai būtų daroma kažkieno sąskaita, iš kažko atimant. „Viena yra žvelgti politiškai ir išsaugoti visas mažas kaimų mokyklėles, kita – susitvarkyti taip, kad išgyventume“, - sakė J.Mažeika.

Planuojami mokyklų tinklo pokyčiai

Apie konkrečias rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo užmačias kalbėjomės su Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskiene.

- Ar vykdant pertvarką kaimai neliks be mokyklos ne vien kaip mokymo įstaigos, bet visos bendruomenės kultūros židinio?

- Esame užsibrėžę nenaikinti kaimų mokyklų mažiesiems, pirmų-ketvirtų klasių mokiniams, kad jiems mokykla būtų kuo arčiau namų. Turime siekį, kad reorganizuotos mokyklos išliktų ir kaip kaimų šviesuliai, daugiafunkciniai centrai. Norėtume, kad tie, kurie dėl panaikintų vyresnių klasių vyks mokytis į kitas rajono mokyklas, po pamokų į savo kaimo mokyklą grįžtų neformaliam ugdymui: meno, sporto būrelius. Padedami čia esančių mokytojų ruoštų pamokas. Mokykloje įsteigus daugiafunkcinį centrą, čia užsiėmimų rastų ir suaugusieji.

Priklausomai nuo mokyklos tipo, mokinių klasėse turi būti ne mažiau 20, o daugumoje kaimo mokyklų - nuo 12 iki 15 vaikų. Ten, kur klasėje trūksta vieno-kito mokinio, tokios klasės į kitą mokyklą nevežiosi ir tuščias vietas teks finansuoti. Tačiau yra mokyklų, kurios visiškai nebeatitinka nūdienos reikalavimų ir kurias reikia pertvarkyti.

- Kurioms mokykloms reorganizacija, o galbūt netgi likvidavimas yra neišvengiami?

- Galutinį žodį dėl rajono mokyklų tinklo optimizavimo tars rajono politikai. Pagal Švietimo skyriaus atliktą tinklo stebėseną, prognozes, kaimuose pertvarkyti reikia Kalniškių, Piliakalnio pagrindines mokyklas, Kartenos vidurinė mokyklą.

Kalniškių pagrindinės mokyklos pirmose-aštuntose klasėse mokosi 25 mokiniai, dirba 12 mokytojų. Keturis dalykus dėsto mokytojai ne specia-listai. Dviejose jungtinėse V-VI ir VII-VIII klasėse mokosi 5 ir 4 mokiniai. Mieste tokį pat atlyginimą, kaip šioje, mokytojas gauna dirbdamas su 30 vaikų. Iš mokyklai priklausančių krepšelio lėšų mokykla neišsilaiko, ją dotuojame iš kitoms mokykloms skirtų lėšų. Išlaidos vienam mokiniui Kalniškiuose siekia 11,64 tūkst. Lt, kai Salantų, Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje – nuo 4 iki 5 tūkst. Lt. 2012 mokslo metais Kalniškių pagrindinę mokyklą reikėtų pertvarkyti į pradinę, o V-VIII klasių mokinius vežioti į mokyklą Kartenoje ir bandyti iš Švietimo ir mokslo ministerijos gauti geltonąjį autobusiuką mokiniams vežioti.

Piliakalnio pagrindinėje mokykloje mokinių irgi nuolat mažėja. Kitąmet mokykla planuoja turėti 43 mokinius. Šiemet I-IV klasės mokykloje yra jungtinės, kitąmet ir V-VIII bus jungtinės. Mokykla, turinti jungtines klases, negali būti savarankiška. Tad nuo ateinančio rugsėjo Piliakalnio mokykla turėtų būti reorganizuota į Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrių. Vaikai mokytųsi ten pat, dirbtų tie patys mokytojai, tik mokykla prarastų savarankiškumą.

Kartenos vidurinėje mokykloje siūlome nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nebeformuoti vienuoliktos klasės ir nuo 2013-ųjų rugsėjo mokyklą pertvarkyti į daugiafunkcinį centrą, vykdantį bendrojo ugdymo programą. Iki 2015 metų mokykla galėtų likti vidurine, jeigu kasmet vienuoliktoje klasėje turėtų ne mažiau kaip 14 mokinių, tačiau kitąmet jų planuojama tik 12.

Vydmantų vidurinė mokykla pagal turimą mokinių skaičių iki 2015-ųjų turėtų išsaugoti vidurinės mokyklos statusą. Šiai mokyklai yra tikimybė nuo 2015-ųjų nevirsti pagrindine, o tapti technologijų pakraipos (suteiktų mokiniams kirpėjo ir pan. žinių bei įgūdžių) gimnazija. Tačiau tam, kad būtų akredituota gimnazijai, ji turi turėti po dvi vienuoliktas ir dvyliktas klases, kuriose mokytųsi 80 mokinių.

- Kretingoje trūksta vietų vaikams lopšelinukams ir darželinukams. Ar mokyklų tinklo pertvarkos projekte sprendžiama ir ši problema?

- Šiais metais įdiegus centralizuotą duomenų apie laukiančių vietos lopšelyje ar darželyje sistemą, turime tikslius skaičius: Kretingoje į lopšelius nepateko 77, į darželius – 39 vaikai. Kitąmet pagal dabartinius duomenis atitinkamai nepateks 103 ir 61. Todėl siūlome 28 vaikams iš Bajorų rajono ieškoti patalpų ir įsteigti vieną lopšelio grupę Socialinių paslaugų centre. Dvi lopšelio grupes galėsime įsteigti „Žilvityje“, iš čia mokinius iškrausčius į dabartinę mokyklą-darželį „Žibutė“, kuri pertvarkoma į pagrindinę mokyklą. Tačiau 3 naujų grupių atsiradimas vietų poreikio vis tiek nepatenkins. Todėl Kretingos mokyklą-darželį „Pasaka“ vaikystės pedagogikos centrą reikėtų pertvarkyti į lopšelį-darželį, kur veiktų 2 lopšelio ir 4 darželio grupės ir jį lankytų 110 ikimokyklinukų. Galimi du pertvarkymo variantai: mokytojai su mokiniais iš „Pasakos“ ateinantį rugsėjį iš karto pereina į Marijono Daujoto, kuri tampa pagrindine, mokyklos renovuotą korpusą arba į šią mokyklą pereitų palaipsniui, per 3 metus, nebeformuojant „Pasakoje“ pirmų klasių. “Pasaka” yra išskirtinė, meno kryptimi mokinius ugdanti pradinė mokykla, pasiekusi gražių laimėjimų. Dėl “Pasakos” reorganizacijos labai skauda, tačiau šiandieną ši reorganizacija yra neišvengiama.

Renovavus Kretingos vaikų ugdymo centrą planuojame jį pritaikyti bendrojo ugdymo pradinių klasių mokiniams, iškeliant juos iš Jurgio Pabrėžos gimnazijos patalpų, ikimokyklinukams, vaikams ir jaunimui iki 21 metų su negale. Siūlome šią mokyklą pavadinti Marijos Tiškevičiūtės, pirmo lietuviško darželio įkūrėjos, vardu.

Rajone, kaip ir visoje šalyje, yra galimybė steigti privačias mokyklas, vaikų darželius-lopšelius. Tą gali daryti ir bendruomenės. Privačios mokyklos irgi gaus joms priklausančias mokinio krepšelio lėšas. Lig šiolei niekas tokios privačios ugdymo įstaigos steigimo galimybėmis, bent Švietimo skyriuje, nesidomėjo.

• Rašyti komentarą (8)