Pažėrė priekaištų bendrijos pirmininkei

„Kai žmonių algos „didėja“, pensijos „auga“, bedarbių gretos gausėja, produktai „pinga“, mūsų mokesčiai už sodo sklypelį kyla kaip ant mielių. Kam skiriami tie pinigai? Kodėl mokestis toks didelis?“- ne vieną klausimą pažėrė sodininkų bendrijos „Draugystė“ narė, redakcijos prašiusi neviešinti pavardės.

„Pajūrio naujienų“ skaitytoja skundėsi negalinti su sodininkų bendrijos „Draugystė“ pirmininke Loreta Žukauskiene išsiaiškinti, kodėl tenka mokėti didelius mokesčius, o bendrijos keliai yra duobėti, palijus neišbrendami, kai kurie sodai taip apsemti, kad supuvęs derlius, o slyvas ir vyšnias teko nupjauti.

Šiuos priekaištus išgirdusi L.Žukauskienė neslėpė nuostabos: tokie klausimai, kaip nario mokesčio dydis ir jo panaudojimas, yra aptariami per visuotinius susirinkimus, kuriuose kiekvienas gali dalyvauti. Be to, į šiuos klausimus būtų išsamiai atsakyta ir juos raštu pateikus valdybai.

L.Žukauskienė tvirtino, kad nario mokestis jau kurį laiką nedidėjo: šiuo metu negyvenantys sode turi sumokėti 150 Lt nario mokesčio per metus, o nuolat gyvenantieji – 200 Lt per metus. Už vandenį laistymui šiltąjį sezoną kiekvienas narys turi sumokėti 20 Lt ir jam išnaudojamo vandens kiekis yra neribojamas.

„Šiek tiek mokestis pakilo tik tiems, kurie sodininkų bendrijoje nuolat gyvena, nes jie bendrijos infrastruktūra naudojasi daugiau,- kalbėjo L.Žukauskienė. – O tiems, kurie turi finansinių sunkumų, leidžiame nario mokestį sumokėti dalimis – iki lapkričio 15 dienos. Randame sprendimą.“

L.Žukauskienė teigė, kad iš nario mokesčio surinkti pinigai yra skiriami bendrijos ūkinei veiklai – keliams, vandentiekiui prižiūrėti ir pan. – ir darbuotojų atlyginimams.

„Atidavus pinigus mokesčiams ir išmokėjus atlyginimus, pinigų ne tiek daug ir belieka – keliasdešimt litų nuo vieno nario mokesčio. O juos bendrijos valdyba skirsto atsižvelgdama į susidarančias situacijas – elektros, vandentiekio gedimams šalinti, keliams greideriuoti. Laisvų pinigų tikrai nelieka“,- pasakojo L.Žukauskienė.

L.Žukauskienės teigimu, buhalterei, santechnikui ir elektrikui mokamas minimalaus dydžio atlyginimas, o ji pati gaunanti 810 Lt „į rankas“. Toks atlyginimų dydis buvo patvirtintas visuotiniame narių susirinkime dar tada, kai L.Žukauskienė nebuvo bendrijos pirmininke. Atremdama nusiskundimą, esą bendrijos keliai yra duobėti ir neperbrendami per lietų, L.Žukauskienė sakė: „Parodykit, kur Kretingos mieste nėra duobėtų gatvių, nors jas prižiūri Savivaldybė. O mes visais keliais rūpinamės iš savo lėšų. Bendrija neturi iš ko gatvių asfaltuoti, o greideris žvyruotas gatves greideriuoja kaskart atsiradus duobių – vienas greideriavimas kainuoja mažiausiai 200 Lt.“

L.Žukauskienė pripažino, kad jai ne naujiena ir kai kurių sodininkų pasipiktinimas dėl dalies semiamų sklypų. „Norėčiau paklausti, kada šie sodininkai savo sklypo drenažą valėsi? Kiekviename sklype sutvarkyti drenažą yra kiekvieno savininko rūpestis. Juk bendrijos melioracija daryta prieš 40 metų, ji negali veikti ir šiandien“,- kalbėjo L.Žukauskienė.

Galbūt, kalbėjo L.Žukauskienė, elektros tinklus pardavus bendrovei „Lesto“, visuotiniu narių pritarimu už gautus pinigus bus galima nutiesti drenažo šaką Vieversių gatve – nuo sankryžos su Genių gatve iki kanalo. „Tačiau savo sklype nusitiesti drenažą iki gatvės kiekvienas savininkas privalės pats“,- perspėjo L.Žukauskienė.

L.Žukauskienė teigė, kad kol kas bendrija pati administruoja ir mokesčius už elektros energiją, mat procesas, kuomet „Lesto“ išperka elektros tinklus, geriausiu atveju baigsis sausį.

Sodininkų bendrijos „Draugystė“ narė, kuri kreipėsi į redakciją, turėjo ir dar vieną priekaištą L.Žukauskienei – kodėl nedalyvaujantiems talkoje reikėjo primokėti 50 Lt, nesvarbu, kad kai kurie sodininkai yra neįgalieji ar garbaus amžiaus.

„Šis nutarimas priimtas visuotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime. Tie sodininkai, kurie pateikė neįgaliojo pažymėjimą, nuo mokesčio už talką buvo atleisti. O vyresnieji sodininkai, kurie patys dalyvauti talkoje negali, turi vaikus ir anūkus, kurie galėtų šiuo atveju jiems pagelbėti“,- kalbėjo L.Žukauskienė.

Kretingos rajono susivienijimo „Sodai“ pirmininko Česlovo Veiverio komentaras:

- Sodininkų bendrijų įstatyme pasakyta, kad bendrijos narys privalo mokėti nario mokestį ir atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ir tvarkymu, bendro naudojimo žemės priežiūrą, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatymuose nenumatyta kitaip. Bendro naudojimo žemė – tai keliai, tvenkiniai, kanalai ir drenažai, kuriuos bendrija turi prižiūrėti. Mokesčio dydis ir pajamų-išlaidų sąmata tvirtinami visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Taigi šioje pajamų-išlaidų sąmatoje ir yra nurodoma, kaip bus paskirstomi už nario mokestį surinkti pinigai, ir šios sąmatos bendrijos administracija privalo laikytis.

Mūsų rajono bendrijose dažniausiai samdomi pirmininkai, buhalteriai, santechnikai ir elektrikai. Kadangi šiuo metu mūsų rajono bendrijos elektros tinklus perduoda bendrovei „Lesto“, bendrijoms nebereikės samdyti elektrikų. Tuomet mažesnis darbo krūvis teks ir bendrijų pirmininkams, buhalteriams, tad kitais metais visuotiniuose narių susirinkimuose tvirtinant pajamų–išlaidų sąmatą, galima į tai atsižvelgti skiriant atlyginimus.

Išlaikyti vieną etatą, išmokant minimalų atlyginimą su mokesčiais „Sodrai“ iš viso kainuoja 12 tūkst. 576 Lt per metus.

Kiekvienoje bendrijoje nario mokestis yra skirtingas. Mažiausias jis – 10 Lt per mėnesį – yra sodininkų bendrijoje „Rubuliai“, nes ten minimalus atlyginimas yra mokamas tik pirmininkui, o kitos pareigos atliekamos visuomeniniais pagrindais.

• Rašyti komentarą (8)