|
|
|
ES parama – lyg akmuo po kaklu
Kretingos rajono savivaldybė sėdi ant tiksinčios finansinės bombos: jeigu iki 2012 m. sausio 1 d. „Kretingos vandenys“ prie Kretingos miesto vandens ir nuotekų tinklų neprijungs per 1 tūkst. naujų abonentų, Europos Sąjungai (ES) turės grąžinti apie 28 mln. Lt Kretingos miesto vandens ūkio plėtrai gautos paramos. Tektų atiduoti trečdalį biudžeto Kretingos miesto vandens ir nuotekų ūkio plėtrai per 2006-2009 metų laikotarpį išleista 45 mln. 600 tūkst. Lt, iš kurių apie 90 proc. yra ES paramos lėšos, gautos iš ES Sanglaudos fondo. Skirdama šiam tikslui paramą ES siekė, kad kuo daugiau rajono gyventojų, įmonių bei organizacijų naudotųsi centralizuotais vandens ir nuotekų tinklais, neterštų nuotekomis aplinkos ir turėtų kokybišką geriamąjį vandenį. Nuo planuojamo būsimų vartotojų skaičiaus priklausė ES paramos dydis: kuo daugiau vartotojų, tuo daugiau ir pinigų. Gavusi 45 mln. 600 tūkst. Lt Kretingos miesto vandentiekio, nuotekų tinklams tiesti, vandens kokybės gerinimo įrenginiams (nufluorinimo, nugeležinimo) pastatyti, nuotekų valyklai Bajoruose rekonstruoti Savivaldybės įmonė „Kretingos vandenys“ įsipareigojo, kad 2012 metų sausio 1 d. turės naujų vartotojų: 5 tūkst. 414 gyventojų, kurie naudosis naujai paklotais nuotekų ir 4 tūkst. 670 - vandentiekio tinklais. Įmonės pateiktais duomenimis, šių metų spalio 1 d. vykdant projektinę užduotį prie nuotekų tinklų buvo prijungta 1 tūkst. 350, o prie vandentiekio – 1 tūkst. 390 gyventojų. „Iki Naujųjų pradžios likus vos dviem mėnesiams, prijungti 4 tūkst. 64 gyventojus prie nuotekų ir 3 tūkst. 280 prie vandentiekio tinklų, tai yra apie 1 tūkstantį naujų abonentų – neįmanoma“, - pripažįsta vos mėnesį „Kretingos vandenims“ vadovaujantis Gediminas Valinevičius. Įmonė „Kretingos vandenys“, kurios praėjusių metų apyvarta siekė 5 mln. 454 tūkst. Lt ir metus baigė nuostolingai, ES grąžinti apie 28 mln. Lt yra nepajėgi. Todėl projektinių įsipareigojimų netesybų našta gula ant Savivaldybės, kuri valdo šios įmonės akcijų paketą, biudžeto. 28 mln. Lt – tai maždaug trečdalis dabartinio Savivaldybės biudžeto arba visų Savivaldybės biudžetinių įstaigų (ir švietimo) darbuotojų atlyginimų fondas (šiemet apie 32 mln. Lt). Vartotojų gaudynės - Po žeme paklotų vandentiekio, nuotekų vamzdžių nebeiškasite ir Europai negrąžinsite, ką darysite, jeigu ES teks grąžinti 28 mln. Lt? - klausėme Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos. - Jau nusprendėme, ką darysime, ir dirbame. „Kretingos vandenys“ sudarė komandą, kuri inventorizuos – išsiaiškins visus, neprisijungusius prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Ragins prisijungti, teiks prisijungimo lengvatas lanksčiai – individualiai atsižvelgdami ir į gyventojų mokumą. Prisijungti skatinsime ir su gamtosaugininkų pagalba, kurie tikrins, kur išleidžiamos nuotekos, jų išvežimo važtaraščius. Taip darė gerą rezultatą pasiekusi Utenos savivaldybė, - teigė meras. Problemai spręsti Savivaldybė iš Savivaldybės administracijos, „Kretingos vandenų“ specialistų, seniūnijų seniūnų, aplinkosaugininkų sudarė darbo grupę. „Mes esame įpareigoti kuo sparčiau ir palankesnėmis kainomis bei kitomis sąlygomis vykdyti prijungimo prie tinklų darbus, seniūnai - šviesti gyventojus dėl prisijungimo prie centralizuotų tinklų naudos, aplinkosaugininkai – kontroliuoti, kaip tvarkomos nuotekos“, - sakė „Kretingos vandenų“ direktorius G.Valinevičius. Jis pažymėjo, jog „Kretingos vandenys“ potencialiems vartotojams parengė anketas ir šią savaitę įmonės darbuotojai su anketomis pradėjo belstis į gyventojų namus. „Aplankysime visus. Turime surinkti išsamią informaciją, kodėl žmonės nesijungia prie tinklų: per brangu, ar neturi komunikacijų namo viduje, kur deda nuotekas ir kita“, - teigė direktorius. Parengė lengvatų paketą “Darome viską, ką galime, kad tik paspartintume prisijungimus prie mūsų tinklų“, - tvirtino G.Valinevičius. Prisijungimui prie tinklų projekto kainai „Kretingos vandenys“ teikia 50 proc. nuolaidą, nepaisant, ar prijungimo darbus vykdo pati įmonė, ar gyventojo pasirinktas kitas rangovas. Jei darbus vykdo „Kretingos vandenys“, į jų kainą neįskaičiuojamos mechanizmų (ekskavatoriaus, kitų) sąnaudos. Šiuo metu prijungimo darbus vykdo trys „Kretingos vandenų“ brigados ir formuojama ketvirta brigada. ”Trūkstame technikos, todėl nedelsdami pirksime ekskavatorių. Virstame statybine organizacija, nors tai papildoma veikla, bet kitos išeities neturime“, - kalbėjo G.Valinevičius. Kai planavo, žmonių neklausė Naujas „Kretingos vandenų“ vadovas G.Valinevičius pripažįsta, kad anketinę potencialių vartotojų apklausą reikėjo atlikti ne šiandieną, o dar tuomet, kai buvo rengiama Kretingos vandens ir nuotekų ūkio plėtros plano studija, tačiau tuometinių įmonės vadovų dėl grėsmės netekti 28 mln. Lt nekaltina. „Tuomet projektus administravo Savivaldybė, Savivaldybės specialistai kontroliavo jų rengimą. Visus pirkimus vykdė (rangovus projektams vykdyti parinko, - aut. past.) Aplinkos valdymo projektų agentūra (AVPA)“, - pastebėjo direktorius. Anot jo, rengiant studijas, nebuvo įvertintas gyventojų mokumas, kiek namų neturi vidaus patogumų – tualeto ir kt. G.Valinevičiaus tvirtinimu, Kretingos rajono savivaldybė šalyje nėra vienintelė, kuriai dėl ES finansuojamų vandentvarkos projektų sąlygų nevykdymo gali būti pritaikyta finansinė projektų korekcija. Yra savivaldybių, kur vartotojų prijungimo planas įvykdytas 20, 30 proc. G.Valinevičius teigė, jog Savivaldybė ir jų įmonės turi vilties, kad finansinės sankcijos už projektų užduočių nevykdymą bus sušvelnintos. „Siekiame, kad atsižvelgtų į šią keblią padėtį nulėmusias objektyvias priežastis – neplanuotą ekonominę krizę, jos paskatintą emigraciją, dėl ko sumažėjo statybų, gyventojų ir tuo pačiu - galimų vandens tiekimo, nuotekų šalinimo paslaugų vartotojų“, - sakė jis. Jo įsitikinimu, 28 mln. Lt yra maksimali suma grąžinimui, kuri turėtų būti sumažinta atmetus valymo įrengimų rekonstrukcijos, vandens kokybės gerinimo įrengimų statybos vertę. Patogumams neturi pinigų Pas Klaipėdos gatvės gyventoją Malviną Baltmiškienę jau lankėsi „Kretingos vandenų“ agitatoriai. Nuosavame name be vandentiekio ir kanalizacijos gyvenanti 85-erių moteris su devintą dešimtį baigiančiu vyru sakė neturinti nei jėgų, nei pinigų vandentiekiui ir kanalizacijai įsivesti. „Prieš kokį porą metų gal dar ir būtume surizikavę, dabar nežadame. Sūnus mirė, dukra toli. Iš namų nebeišeiname, ką slaugė beparneša, gerai yra“, - guodėsi senolė, pripažindama, jog tualeto viduje jiems labai reikėtų. Kitas, pavardės skelbti nenorėjęs darbingo amžiaus kretingiškis tikino, jog apie vandentiekį ir kanalizaciją tėvų paliktame name galįs tik pasvajoti. Jo, dirbančio biudžetinėje įstaigoje, algos turi užtekti keturių asmenų šeimai. „Taip galą su galu sunkiai suduriame. Paskolos vandentiekio įsivedimui nepasiimsiu, bankas neduos, jei ir duotų, kaip grąžinsiu. O paskui irgi turėtume prie čiaupo brangius vandens lašus skaičiuoti“, - dėstė vyras. Su ES parama atnaujintas vandens ūkis Salantuose ir Vydmantuose, kur pagal projektinius įsipareigojimus kitąmet naujų vartotojų irgi turi pagausėti: 600 gyventojų, kurie naudosis vandentiekio ir nuotekų tinklais Salantuose, Vydmantuose – 250, kurie naudosis nuotekų ir 300 – vandens tiekimo tinklais. 2011 metais pradedami vykdyti taip pat ES finansuojami vandentvarkos projektai Darbėnuose, Kartenoje, Kūlupėnuose ir dalyje Padvarių (buvusio veislininkystės ūkio teritorijoje). Vieno abonento prijungimas prie „Kretingos vandenų“ vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų vidutiniškai kainuoja nuo 1 iki 1,5 tūkst. Lt. „Kretingos vandenys“ šiuo metu turi 10 tūkst. 790 vartotojų abonentų (skaičiuojant vieną abonentą sudaro trys žmonės).
|
|
