|
|
|
Už šilumą mokėsime daugiau, vandens branginti nežada
Nuo 2012 metų sausio 1 dienos šilumą iš Kretingos šilumos tinklų gaunantys vartotojai už 1 kWh mokės 22,96 ct, t.y. 1,27 ct brangiau negu dabar. Sprendimą didinti šilumos kainą rajono Savivaldybės taryba priėmė vakar vykusiame eiliniame tarybos posėdyje. Iš 22 posėdyje dalyvavusių politikų prieš kainos didinimą balsavo tik trys, dar keturi susilaikė. Kretingoje šiluma turėtų pigti Populiariausio 2 kambarių apie 50 kv.m ploto buto apšildymas kitąmet pabrangs mėnesiui apie 30-40 Lt, tą suskaičiavo ir paskelbė tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis, susilaikęs tvirtinant padidintą šilumos kainą. Kretingos šilumos tinklai turi 21 katilinę. Įmonės direktorius Jonas Barzdys pripažino, kad iš jų didžiausios ir pagrindinės Kretingos miesto katilinės Melioratorių gatvėje gaminama šiluma jos vartotojams kainuotų apie 17-18 ct už 1 kWh. Jis patvirtino, kad dauguma katilinių, esančių kaimuose, yra nuostolingos. „Kaimo katilinės daugiausia šildo Savivaldybės įstaigas – mokyklas, bibliotekas, kitas. Išvada - Kretingos gyventojai, mokėdami už šilumą didesnę kainą, moka už Savivaldybę. Gal investuokite į tas mažas katilines, kad jos nebūtų nuostolingos“, - kreipdamasis į J.Barzdį kalbėjo tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Alvydas Jonaitis. Jam pritardamas Almantas Skruibys pasiūlė Savivaldybės administracijai imtis rengti planą kaimų šilumos ūkiui sutvarkyti. Plane numatyti ir šildomų pastatų apšiltinimą, kitas šilumą taupančias priemones. Pastebėjęs, jog tarybos nariai nieko naujo nepasakė, meras J.Mažeika pareiškė, jog šiems jų siūlymams vykdyti reikia pinigų, kurių nėra. J.Barzdys tvirtino, jog įmonė investuoja ir į kaimų katilines siekdama didinti jų efektyvumą ir, kad nepaisant visų pastangų, kaimų katilinių šiluma niekada nebus tokia pigi kaip Kretingos. Įmonė jau dirba nuostolingai Posėdyje buvo priminta, jog Valstybinė energetikos ir kainų komisija didinti Kretingos šilumos tinklų gaminamos šilumos kainą, atsižvelgdama į kainą lemiančius veiksnius (kuro brangimą, kitus), buvo nurodžiusi prieš praėjusį šildymo sezoną. Rajono valdžia šį nurodymą praleido pro ausis. Tačiau šįsyk, mero J.Mažeikos teigimu, komisija Vilniuje Kretingos šilumos tinklų šilumos kainą padidintų vienašališkai ir be Savivaldybės tarybos pritarimo, nes taikydama dabartinę šilumos kainą vartotojams įmonė jau dirba nuostolingai. J.Barzdys patvirtino, jog šių metų 9 mėnesių įmonės veiklos rezultatas yra 1 mln. 19 tūkst. Lt nuostolis. Siūlė patiems gamintis kurą Didžiąją šilumos gamybos sąnaudų dalį sudaro pabrangęs ir brangti nepaliaujantis kuras: dujos, medienos atliekos. Tarybos narys Vladas Baltuonis stebėjosi ir klausė, kodėl Kretingos šilumos tinklai yra priversti pagrindinį kurą – medienos drožlių granules - pirkti iš monopolininkų, kurie vis kelia kuro kainą. „Pilnos pakelės, grioviai krūmų, miškų kirtimuose pilna šakų, kurias kirtėjai ten ir palieka supūti. Buvau Danijoje ir domėjausi tais dalykais, jie visa tai ir šiaudus sunaudoja šilumai gaminti. O mes tik perkame ir pinigus iš Lietuvos leidžiame už dujas, mazutą, kitą kurą. Kretingos šilumos tinklai turėtų suburti brigadą ir kurą – medienos „čipsus“ - ruoštis patys“, - kalbėjo politikas. Apie susiklosčiusią mūsų valstybei nenaudingą šilumos ūkio situaciją prakalbo ir meras. „Dalyvavau konferencijoje Vilniuje šilumos klausimais. Mokslininkai tikino, jog Lietuva turi tiek kuro šilumai gaminti, kad jo pirkti nereikėtų. Vyriausybė jau įpareigojo miškų urėdijas kurui ruošti medžių šakas“, - aiškino J.Mažeika. Jį papildė Kartenos girininkijos girininku dirbantis tarybos narys Vytautas Lukauskas, pažymėjęs, jog užduotį - paruošti apie 5 tūkst. kub.m šakų - jau gavo ir Kretingos miškų urėdija, ir kad miškininkai paruoštas šakas iš miško ištemps prie privažiavimo kelių. Galimybę Kretingos šilumos tinklams ruoštis kurą iš medienos atliekų J.Barzdys atmetė. „Tai būtų grįžimas atgal, o jūs šauktumėte, kodėl didėja išlaidos, nes tai ilgas ir nuostolingas darbas“, - sakė direktorius. Jis pažymėjo, jog per metus įmonei reikia dešimčių tūkst. kub.m medienos „čipsų“, kuriems pagaminti įmonė turėtų pirkti apie 300 tūkst. Lt kainuojantį mobilų smulkintuvą, 90-100 kub.m tūrio kėbulus turinčius sunkvežimius kurui transportuoti. Išklausęs J.Barzdį, tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Algimantas Šoblinskas ragino įmonės vadovus, specialistus palaikyti glaudžius ryšius su Miškų urėdija ir galvoti, kaip panaudoti medienos atliekas iš miškų, sukti galvas dėl geoterminės energijos su ES finansine parama panaudojimo šilumai gaminti. Vandens branginti nežada Šiemet baigiasi trejų metų „Kretingos vandenų“ įmonės tiekiamo vandens kainų galiojimas. Vakar tarybos nariai suderino „Kretingos vandenų“ pateiktą bendrovės 2011-2015 metų veiklos planą, pagal kurį per planuojamą laikotarpį numatoma 47 mln. Lt investicijų. Nuo investicijų apimties priklauso ir vandens bei nuotekų kainos. Meras J.Mažeika, kai kurie tarybos nariai naująjį „Kretingos vandenų“ vadovą Gediminą Valinevičių primygtinai reikalavo atsakyti, ar nuo Naujųjų metų nebrangs įmonės tiekiamas vanduo. „Investicijų planas buvo orientuotas į tą pačią, dabartinę vandens kainą. Žinoma, būsimą kainą derins Valstybinė energetikos kainų komisija, todėl vienas-kitas centas į vieną ar kitą pusę gali ir prisidėti, tačiau esminio kainos pokyčio būti neturėtų“, - ramino G.Valinevičius. Kiti klausimai Vakar įvykusiame posėdyje Savivaldybės taryba nusprendė pirkti tris butus Kretingoje: trijų kambarių 64,4 kv.m Kęstučio g. 2-47 - už 110 tūkst. Lt, dviejų kambarių 55,07 kv.m Savanorių g. 37-5 - už 108 tūkst. Lt, vieno kambario 29,81 kv.m Kęstučio g. 16-54 – už 77 tūkst. Lt. Butai skirti socialiai remtiniems asmenims. Kam iš daugiau kaip 200 laukiančiųjų eilėse paskirti nupirktus butus, spręs speciali komisija. Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktoriumi nuo šių metų spalio 28 d. tarybos nariai paskyrė konkursą šiai pareigybei užimti laimėjusį Julių Gindulį, kuris iki šiol mokyklos vadovu dirbo Gargždų rajono savivaldybėje. Naujasis mokyklos direktorius 1977 m. baigė tuometinę Kretingos pirmąją vidurinę mokyklą, vėliau - Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijęs istorijos mokytojo specialybę dirbti atvyko į Kartenos vidurinę mokyklą. Kretingos rajone išdirbęs 7 metus, išvyko į Gargždų rajoną, kuriame dirbo per 20 metų.
|
|
