|
|
|
Karą laimėjo gyventojai
Vakar Kretingos rajono taryba padėjo tašką pusantrų metų besitęsiančioje gyventojų ir verslininkų kovoje dėl 3,36 aro žemės sklypo Žemaičių gatvėje – dvylikos balsų persvara jį nuspręsta prijungti prie Žemaičių g. nr. 6 ir nr. 8 daugiabučių teritorijų.
Tai reiškia, kad verslininkams teks iškeldinti kioskus, kuriuose gėlėmis ir įvairiomis pramoninėmis prekėmis buvo prekiaujama beveik 15 metų. Dabar čia bus gyventojų valdos. Sutarties pratęsti neįmanoma Diskusijos dėl šio žemės sklypo užvirė, kai Žemaičių gatvėje esančių nr. 6 ir nr. 8 daugiabučių gyventojai Savivaldybės paprašė prie jų namų suformuoti žemės sklypus. Tuomet ir buvo pirštu parodyta į kioskus, kurie, atrodo, lig tol niekam ir netrukdydavę, nors žemės nuomos verslininkams sutartis pasibaigusi prieš keletą metų. „Apie 1997-1998 metus Savivaldybė verslininkams leido pasistatyti laikinus pastatus – kioskus Žemaičių gatvėje, vietas paskirstant pagal nusibraižytą schemą. Tai leido tuometiniai norminiai aktai,- istoriją, kaip Žemaičių gatvėje išdygo kioskai, priminė Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus. – Tąkart nuomos sutartis buvo sudaryta trejiems metams. Teisės aktai ją leido pratęsti tik vieną kartą ir ne ilgesniam terminui, negu buvo nurodyta sutartyje. Tai ir buvo padaryta. Tačiau pasibaigus sutarties pratęsimo terminui, dar kartą sutarties pratęsti nebebuvo galima pagal tuos pačius teisės aktus.“ Šiandien Savivaldybė vėl pasirašyti žemės sklypo nuomos sutartį su verslininkais galimybių irgi neturi. Šaukėsi užtarimo Taip nuomininkais į Žemaičių gatvę atkeliavę kioskai joje tarsi įaugo, o niekieno lauk nevyti kioskų savininkai, kaip valstybinės žemės naudotojai, kasmet Savivaldybei sumokėdavo žemės mokestį. Nors verslininkai į Žemaičių gatvę atsikraustė tik kaip nuomininkai, tačiau jie iš šio sklypo savo noru neišsikraustė. Tad Savivaldybė būtų galėjusi kioskus iškeldinti tik per teismą – politikai taip aiškintis santykius su savo rajono žmonėmis nenorėjo. Dabar gi verslininkai, motyvuodami, kad įrengdami kioskus įdėjo daug investicijų, užtarimo ieško kreipdamiesi į įvairias valstybės institucijas, tarp jų – ir Nacionalinę žemės tarnybą. Būtent tai, kad dar nesulaukta atsakymų iš šių institucijų, ir buvo verslininkų argumentas vakarykščiame tarybos posėdyje prašant klausimą dėl žemės sklypo paskirties atidėti. Mūsų rajono verslininkų pozicijas ginti buvo atvykęs ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius. Tačiau rajono taryba, nusprendusi, kad pusantrų metų buvo pakankamas laiko tarpas reikiamiems atsakymams gauti ir dokumentams susirinkti, klausimo svarstymo neatidėjo. Siūlė įkurti viešąją erdvę Rajono politikams reikėjo apsispręsti dėl tokių alternatyvų: žemės sklype suformuoti viešąją erdvę – tokį variantą siūlė Savivaldybės administracija, numatyti komercinę žemės sklypo paskirtį arba jį atiduoti gyventojams. „Gal ne visi gyventojai pagalvoja, kad atidavus žemės sklypą, jiems kartu atiteks ir pareiga juo rūpintis – grėbti lapus, valyti sniegą ir t.t. Be to, gyventojams tektų mokėti ir žemės mokestį,- prieš tarybos posėdį „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė. – O suformavus viešąją erdvę, nebūtų gyventojų pykčių – jie turėtų žaliąją zoną, kurios priežiūra tektų Savivaldybei. Kita vertus, nebūtų užkirstas kelias, jei ateityje rajono politikai nuspręstų keisti žemės sklypo paskirtį.“ Būtent tai, kad išliktų galimybė ateityje viešąją erdvę paversti komerciniu žemės sklypu, ir buvo nepriimtina rajono tarybos daugumai. Nusprendę, kad gana manipuliuoti sklypo ateities klausimu, vakar jie priėmė gyventojų lauktą sprendimą – 3,36 aro žemės rengiant detalųjį planą prijungti prie jų daugiabučių sklypų. Verslininkai – be išeities Jei net ir patenkinus verslininkų lūkesčius rajono taryba žemės sklypą būtų formavusi suteikdama jam komercinę paskirtį, tai visiškai nereikštų, kad dabar esantys kioskai liktų kaip buvę. Savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto Roberto Kudzevičiaus nuomone, paviljonai neatitinka sklypo užstatymo reikalavimų, tad kioskams būtų suteikiama mažiau ploto, negu yra dabar. Dar aštresnė problema – į suformuotą komercinės paskirties sklypą visų pirma pretenduotų tie gyventojai, kurie pagal Žemės reformos įstatymą laukia eilėje, kad galėtų atkurti nuosavybės teises. Šiuo metu eilėje yra 140 žmonių, o kad kas nors iš jų nenorėtų atkurti nuosavybės teisių šalia Rotušės aikštės esančioje prestižinėje vietoje – vargiai įmanoma. O privatus asmuo pats spręstų, ar įsileisti kioskus į nuosavą žemę, ir jei taip – už kokią kainą. Net ir šitiems pretendentams atsisakius pretenzijų į tuos 3,36 aro, komercinės paskirties žemės sklypo nuomai Savivaldybė privalėtų skelbti konkursą, kurį, neaišku, kas laimėtų.
|
|
