|
|
|
Neatlikti „namų darbai“ grasina ugnimi
Prasidėjus kūrenimo sezonui, kaip yla iš maišo išlenda gyventojų neatlikti „namų darbai“ – šį rudenį Kretingos rajone dėl degančių suodžių kamine ugniagesiai buvo iškviesti jau penkiskart.
„Dažniausiai suodžiai kamine užsidega, kai pakyla stipresnis vėjas – 15-17 metrų per sekundę. Tada kamine susidaro didesnė trauka ir suodžiai taip įkaista, kad užsidega,- paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis. – Kad kamine užsidegė suodžiai, neįmanoma nepastebėti – iš kamino verčiasi juodi dūmai su žiežirbomis, jaučiamas stiprus kvapas, o namo viduje girdisi stiprus ūžimas, kuris primena garsą, kokį skleidžia lietlempė svilinant kiaulę“. Užsidegus suodžiams temperatūra kamine būna tokia didelė, kad dėl jos susiraito kamino įdėklas, sugadinamas kaminas, atšoka tinkas, apdaila, ima kaisti aplink kaminą esančios medinės konstrukcijos. „Yra tekę aplink kaminą įkaitusias medines grindis, lubas ardyti, ir tas vietas aušinti vandeniu,- pasakojo R.Nagreckis. – Ugniagesiai negali į kaminą pilti vandens ir taip užgesinti degančių suodžių, nes dėl didelio temperatūros skirtumo kaminas tiesiog susproginėtų. Todėl tokiais atvejais ugniagesiai uždaro angas, taip sumažindami trauką kamine, ir stebi, ar kamine nėra įtrūkimų, per kuriuos ugnis išplistų į namus. Ugniagesiai būtinai budi, nes pro kaminą lekiančios žiežirbos gali įskrieti į kokią skylę stoge, nusileisti ant kitų pastatų, mašinų ir juos uždegti.“ Anot R.Nagreckio, priešgaisrinės saugos taisyklės gyventojus įpareigoja kaminus išsivalyti prieš šildymo sezoną ir per jį – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tačiau kiekvienas šeimininkas turėtų stebėti savo namų kaminą, nes šie suodžiais užanka skirtingai – priklausomai nuo krosnies tipo, malkų drėgnumo ir t.t. „Pasitikrinti galima paėmus veidrodėlį ir jį laikant 45 laipsnių kampu pažiūrėti, ar dienos metu iš apačios pro kaminą matyti dangus. Jei skylė bėra tušinuko dydžio, tai kaminas labai užsikišęs“,- patarė R.Nagreckis.
|
|
