Ir garbingiesiems kapinėse – jokio išskirtinumo

Kretingoje nėra tradicijos kapinėse skirti vietas išskirtiniams asmenims – vyrauja nuomonė, kad prieš mirtį visi yra lygūs.

Yra sakoma, kad mirties akivaizdoje – visi lygūs. Iškeliavusiojo pėdsakas žemėje belieka svarbus tik jo artimiesiems. Turbūt todėl nuėję aplankyti kapų, žvelgiame į didingus, kuklius, skausmu ir ilgesiu alsuojančius paminklus. Kai kurie jų – jei ne dažniau apverkiami, tai bent dažniau aplankomi. Jau tapę tarsi miesto ir miestiečių nuosavybe.

Apie Kretingos miesto istorijos dalimi tapusius kapus Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė gali pasakoti valandų valandas. Senosios kapinės yra tapusios tarsi susimąstymų muziejumi, kuriame ne viena dešimtis antkapių primena ne tik asmenybių, bet ir viso miesto gyvenimą.

„Turbūt visi kapinių lankytojai žino Jurgio Pabrėžos kapą ir grafų Tiškevičių koplyčią. Išsiskiria generolo Vlado Nagevičiaus kapas, kraštotyrininko Igno Jablonskio amžinojo poilsio vieta.

Vedžiodama turistus po kapines pasakoju apie stambių ūkininkų Karčevskių šeimą, atgulusią Kretingoje. Čia ilsisi garsusis tautodailininkas Anicetas Puškorius ir jo žmona Birutė, medžio drožėjas Steponas Žiubrys“, - vardino R.Luotienė.

Pasak jos, lankytojus visada domina vyskupo Motiejaus Valančiaus brolio Mykolo Valančevskio kapas, senieji vienuolių kapai, notaro Petro Kentros šeimos amžinojo poilsio vieta. Yra pasakojama, kad šio Kretingos aukštuomenės nario žmona buvusi pati gražiausia moteris mieste.

„Paminklas Kentrų šeimos kapui buvo nukaldintas kalėjime Bajoruose. Ši vieta kapinėse išskirtinė, traukia akį. Nors derėtų atkreipti dėmesį ir į niekuo nesiskiriančius antkapius netoli J.Pabrėžos kapo. Čia palaidoti pranciškonų vienuoliai. Jų kapai datuojami 1895 metais. Tai – vieni seniausių kapų. Nuo jų, galima sakyti, prasideda senųjų Kretingos kapinių istorija. Iš tiesų jos – ne pačios seniausios mieste. Maro kapinaitės anapus Akmenos upės buvo pirmosios, vėliau laidota bažnyčios šventoriuje. Kai šiame nebeliko vietos, vienuoliai pradėti laidoti dabartinių senųjų kapinių vietoje“, - sakė R.Luotienė.

Anot jos, natūraliai taip susiklostė, kad senosios kapinės tapo ta vieta, kur atguldavo žymiausi, labiausiai nusipelnę kretingiškiai.

„Senosios kapinės niekada neturėjo specialios vietos, skirtos tik nusipelniusiems asmenims. Tik sovietmečiu jau naujosiose kapinėse buvo lyg ir paskirta vieta, kur buvo laidojami rajono veikėjai. Nemanau, kad tokia tvarka būtų reikalinga šiais laikais. Mirtis visus mus sulygina“, - įsitikinusi R.Luotienė.

Tradicija miesto įžymybes laidoti atskirai nuo kitų neprigijo – šio papročio laikytasi tik sovietmečiu. Dabar gi apie tai rajono vadovai net nėra svarstę.

„Tarybiniais laikais politinius veikėjus stengtasi laidoti šalia vienas kito. Bet dabar vietos nebėra net paprastam žmogui palaidoti, nekalbant apie ištaigingą vietą nusipelniusiems asmenims. Mano nuomone, prieš mirtį visi yra lygūs. Kita vertus, turime pavyzdžių, kaip gražu ir iškilminga, kada garsius asmenis laidoja tam skirtoje vietoje – pavyzdžiui, kaip daroma Vilniuje“, - kalbėjo trejų Kretingos kapinių prižiūrėtojas Antanas Raudonis.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pripažino, kad klausimas apie atskirą vietą kapinėse nusipelniusiems asmenims niekada nėra svarstytas. „Geras klausimas, į kurį negaliu atsakyti, – tikrai nežinau, ar kada nors Kretingoje bus speciali vieta miesto garsenybėms ir nusipelniusiems piliečiams laidoti. Mano nuomone, kapuose visi turėtų būti lygūs, jokių išskirtinių vietų, bet šią mintį kada nors tikrai reikės apsvarstyti“, - teigė J.Mažeika.

Administracijos direktorė Jolita Vaickienė įsitikinusi, kad dėl vietos nusipelniusiems asmenims nuomonę turėtų pareikšti visuomenė. „Apie tokią vietą dabartinėse kapinėse nėra nė ko svarstyti. Tačiau naujosiose Petrikaičių kapinėse šią idėją būtų galima pritaikyti. Vilniuje yra Signatarų kalnelis, kažką panašaus galėtume įkurti ir Kretingoje“, - mano J.Vaickienė.

Ji patikino, kad naujųjų kapinių Petrikaičiuose statybos pamažu jau juda į priekį – praėjusią savaitę rangovai pažadėjo, kad šiemet sugebės panaudoti 1,5 mln. litų, skirtų kapinėms. Likusį milijoną rangovai panaudoti turėtų 2012 metais.

„Tikimės, kad naujas kapines galėsime atidaryti kitą rudenį. Dabar turime sumąstyti, ką daryti su dabartinėmis kapinėmis, kuriose mirusiems vietos beveik jau nebėra. Galbūt siaurinsime pėsčiųjų takus, ieškosime kitų galimybių“, - žadėjo J.Vaickienė.

A.Raudonis baiminasi, kad naujų kapinių atidarymas gali nusikelti ir į 2013 metus. Tačiau patikino: „Nė vienas iki šiol ant žemės paviršiaus paliktas nebuvo, nebus ir dabar".

• Rašyti komentarą (9)