Kaimo žmonės mokosi verslumo

Gerovės eknomikos instituto direktorė ir steigėja 37 metų Gita Kondrotaitė teigia, kad šiandieninė jos misija – mokyti kaimo gyventojus. Mokyti verslo, padrąsinti, kad kaimo žmonės atsikratytų savo baimių ir susivoktų, jog jie yra pajėgūs susikurti sau tokį užsiėmimą, kuris dar padėtų ir išgyventi.

Gerovės ekonomikos instituto direktorė ir įkūrėja, akredituota verslo konsultantė Gita Kondrotaitė įsitikinusi, jog kaimo žmonės yra pajėgūs sukurti savo verslą ir iš jo gyventi.

Teko pralaužti nepasitikėjimą

Kretingos rajone G.Kondrotaitė konsultuoja bendruomenes: jai jau teko susipažinti ir pažinti, ką veikia bei kokių tikslų siekia Lazdininkų, Laukžemės, Darbėnų, „Trijų tvenkinių“, Erlėnų, Imbarės, Juodupėnų, Salantų, Laivių, Kurmaičių, Kartenos bendruomenės.

„Per konsultacijas bendruomenių atstovai sužino, kaip rengti projektus Europos Sąjungos paramai gauti, tuo pačiu tuos projektus kartu ir rengiame. Turiu pripažinti, kad bendruomenių atstovai puikiai išmano finansinius dalykus, tačiau silpnoji jų vieta – mokesčių politika. Bendruomenės taip pat turi įvairių gerų idėjų, tačiau toms idėjoms įgyvendinti iki galo dar trūksta motyvacijos“, - konsultacijų esmę apibūdino G.Kondrotaitė.

Konstultuoti kaimo bendruomenes Gerovės ekonomikos instituto, įkurto beveik prieš 3 metus, direktorė bei savininkė pradėjo, laimėjusi viešą Vietos veiklos grupių konkursą.

„Esu sukūrusi mokymo programas kaimo gyventojams. Jų gyvenimas man yra artimas, nes pati esu kilusi iš kaimo. Idėja, kad galiu konsultuoti, dirbti su kaimo žmonėmis, kilo, pradėjus bendradarbiauti vyriausybiniame projekte „Keičiu veiklą“, kurio esmė – mokyti žmones, kaip kaime galima kurti savo verslą“, - apie natūraliai kilusią idėją kalbėjo G.Kondrotaitė.

Ji pripažino, jog iš pradžių buvę sunku bendrauti su mūsų rajono žmonėmis – tikrais žemaičiais, kurie parodė tam tikrą nepasitikėjimą jauna konsultante. G.Kondrotaitės nuomone, tas nepasitikėjimas yra atsiradęs neatsitiktinai: žmonės ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje, yra nusivylę tomis mokymo įstaigomis, kurios neatsakingai, formaliai žiūri į kaimo gyventoją.

„O žmonėms reikia bendravimo. Reikia, kad juos kas ir išklausytų, ir išgirstų. Dirbu negailėdama laiko – tai ir pralaužė žmonių nepasitikėjimą manimi. Be to, žmonės labai greitai suprato, kad nesiekiu valdžios ir nerenku politinių taškų prieš būsimus rinkimus“, - teigė G.Kondrotaitė.

Padeda įveikti baimes ir skatina motyvaciją

Apibendrindama savo darbo su bendruomenėmis patirtį, G.Kondrotaitė pripažino, jog visos šalies bendruomenių problemos tos pačios: žmonėms trūksta motyvacijos, jie turi per daug baimių pradėti kažką naujo.

„Visų mūsų mokymų esmė – pakeisti žmonių požiūrį iš negatyvaus į pozityvų. Kartu dirbdami ir einame to pozityvaus mąstymo link, mokomės nekonfliktuoti. Tenka pripažinti, kad Lietuvos kaimuose labai daug konfliktuojama, o to reikėtų išvengti“, - kalbėjo G.Kondrotaitė.

Jos nuomone, kaimo žmonės sulaukia dar per mažai paramos ir dėmesio iš valstybinių institucijų – tai taip pat turi įtakos kaimo gyventojų baimėms. Nors paskutiniu metu, pastebi konsultantė, pastebimas teigiamas požiūris į kaimo gyventoją ir jo gyvenimo kokybės gerinimą.

Tačiau kad ir kaip sunku būtų kaimo žmonėms persilaužti, G.Kondrotaitė įžvelgia, jog daugybė žmonių yra potancialūs amatininkai, gebantys dirbti, kurti, būti rinkos dalyviais ir galintys išgyventi iš savo darbo.

„Tačiau yra problema – visa Lietuva nežino, kaip reikėtų puoselėti, populiarinti amatus, kaip iš to gauti naudos. Bendraudama su Kretingos rajono kaimo bendruomenėmis, stengiuosi ištirti jų verslumo poreikį: bandau įžvelgti, kiek kiekviena bendruomenė pajėgi įkurti bendrą verslą ir iš to gyventi. Šio projekto strategiją pristatysiu spalio pabaigoje, kai surengsime baigiamąjį susitikimą su Kretingos rajono bendruomenėmis. Tada kartu visi ir aptarsime silpnąsias bei stipriąsias bendruomenių puses“, - artimiausius planus pristatė G.Kondrotaitė.

Ji pateikė po vieną silpnosios ir stipriosios pusės pavyzdį: kaip silpnąją pusę G.Kondrotaitė įvardintų bendruomenių nesusikalbėjimą su savivaldos institucijomis, be to, bendruomenės bijo mokesčių politikos, nemato galimybių įsiskverbti į rinką, o štai stiprioji pusė būtų bendruomenių idėjos, kuriomis jos gyvena ir tiki – pavyzdžiui, įkurti kepyklėlę, gaminti sūrius ir pan.

Reikia asocijuotų struktūrų

G.Kondrotaitė tiki, kad mūsų rajone atsiras 4–5 tradicinių amatų kiemeliai, kad Kretingos rajono bendruomenės nori turėti jaukius bendruomenės namus bei populiarinti vietoje sukurtus tautinio paveldo produktus. Konsultantės tikslas – Kretingos rajono kaimo bendruomenes padaryti pavyzdinėmis, kad iš jų galėtų mokytis ir kitų šalies bendruomenių atstovai.

„Mūsų šalies problema – kad rajonuose nėra asocijuotų sturktūrų, kurios iš tiesų rūpintųsi kaimo žmonių reikalais. Manau, kad šio darbo imsis ne per seniausiai įkurta Lietuvos žemės ūkio politikos plėtros asociacija, aš pati neseniai įkūriau naują asociaciją „Saulėtaka“. Būdama šios asociacijos valdybos pirmininke noriu pasirūpinti tuo, kad kaimo žmogus turėtų kur parduoti savo produktus. Ieškau galimybių, kaip tą padaryti ne tik Kretingoje, Klaipėdos regione, bet ir visoje Lietuvoje“, - kaip konkrečiai galėtų padėti mūsų rajono žmonėms kalbėjo G.Kondrotaitė.

Ji taip pat yra viena iš Lietuvos tautinio paveldo produktų gamintojų ir kūrėjų asociacijos steigėja, o jos vadovaujamas institutas – pirmasis, sukūręs mokymo programas amatininkams.

Gerovės ekonomikos institutas buvo įkurtas beveik prieš 3 metus. Jame dirba 3 žmonės, institutui talkina per 30 lektorių iš įvairių universitetų. Esminė instituto užduotis – mokymai valstybės tarnautojams, kaimo gyventojams, verslo atstovams, jų kvalifikacijos tobulinimas.

• Rašyti komentarą (3)