Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vaikiškose akyse – motinystė ir gedulas

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2011-09-16
Septyniolikmetei Sandrai Kankevičiūtei likimas nepagailėjo išbandymų: mylimo vyro žūtis ir du mažamečiai vaikai, kuriems išlaikyti ji pragyvenimo šaltinio neturi.

Meilė anksti aplankė Sandrą Kankevičiūtę, gyvenančią Plokščių kaime. Anksti meilė ją ir paliko: dabar septyniolikmetė glėbyje sūpuoja du mažutėlius, o širdyje nešioja veriantį gedulo skausmą staiga netekus mylimo vyro.

„Viena išsiverkiu. Palengvėja šiek tiek ir toliau gyvenu“,- ašaras braukdama prisipažino S.Kankevičiūtė. Nors ji turi draugių, kurioms galėtų pasiguosti, tačiau kuri dar pilnametystės nesulaukusi mergina ją galėtų iki galo suprasti? Lyg bedugnės gylis jas skiria nevienoda patirtis.

Nesulaukė sūnaus gimimo

„Jis išėjo ir tuo pačiu sugrįžo. Jis gyvena antrą gyvenimą – per vaikus“,- apie žuvusį vyrą Šarūną Garjonį sakė S.Kankevičiūtė, žvelgdama į savo naujagimį Arną, ramiai miegantį lovoje, ir ką tik vienerių metų gimtadienį atšventusią dukterį Auksę, lyg gyvsidabris nenustygstančią vietoje.

Mergaitės pilni visi namai, o jos ryškiai mėlynos akys, atrodo, gerte geria pasaulį. „Ji visa į Šarūną. Atsimenu, kad vos gimusi nerami buvo. Panašu, kad Arnas bus kitokio būdo, jam tiek dėmesio nereikia, nors iš išvaizdos abu vaikai – panašūs į savo tėvą“,- pasakojo S.Kankevičiūtė, sūnaus susilaukusi rugpjūčio 31 dieną.

Sūnaus gimimo nespėjo sulaukti jo ir Auksės tėvas – Š. Garjonis, miręs liepos 6 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tą patį mėnesį Š.Garjonis būtų šventęs 20-ąjį gimtadienį.

Netikėta žūtis

Š.Garjonio mirtis artimiesiems buvo netikėta – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Du mėnesiai – per trumpas laikas, kad S.Kankevičiūtė galėtų ramiai kalbėti apie tai, kas nutiko, o teisėsaugininkams – kad priimtų sprendimą Š. Garjonio byloje.

Liepos 3-osios vakarą Š.Garjonis leido netoliese gyvenančių kaimynų draugijoje. Nelaimė įvyko, kai Š.Garjonis užsiropštė ant automobilio stogo, o šiam važiuojant – nusirito ant žemės ir smarkiai susitrenkė galvą ir kaklą. Jo gyvybė dar ruseno greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš Plokščių kaimo atvežus į Kretingos, o iš jos – į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Tačiau ankstų liepos 6-osios rytą Š.Garjonis dėl patirtų sužalojimų mirė.

Šiuo metu įtarimai dėl Š.Garjonio mirties nepareikšti niekam – pirminiais duomenimis, vyras pats užsiropštė ant automobilio stogo ir juokaudamas kaimo žmonių akivaizdoje bandė ant jo atsistoti. Š.Garjonio ant stogo esą nepastebėjo automobilio viduje buvęs kaimynas, kuris tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, automobilio vairą patikėjęs savo vienuolikmečiui posūniui.

Nori suteikti tėvo pavardę

Šia versija nenori patikėti S.Kankevičiūtė. „Neatėjo į Šarūno laidotuves, neatsiprašė manęs, nors gyvena už kelių namų. O kai mano mama juos sutinka gatvėje – suka į šoną akis. Ko bijoti, jei esi nekaltas? Ne be kitų pagalbos Šarūnas žuvo“,- kad kartu vakarą leidę draugai prisidėjo prie Šarūno mirties, neabejoja S.Kankevičiūtė.

Merginai nesuprantama ir tai, kodėl iš karto po įvykio sužeistą Š.Garjonį jo draugai atvežė į jos namus, bet patys nekvietė greitosios medicinos pagalbos.

S.Kankevičiūtė ketina nenuleisti rankų, jei ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, neradus kitų žmonių kaltės dėl Š.Garjonio žūties. Jaunos našlės manymu, turėtų būti atlyginta žala be tėvo likusiems dviem vaikams.

S.Kankevičiūtės dabar laukia ne tik pareiga savo dviem vaikams būti motina ir tėvu, bet ir teisinės procedūros: mergina sieks, kad nelaukiant 18-ojo gimtadienio jai būtų suteiktos pilnamečių teisės ir pareigos, nes tik tuomet ji galės pretenduoti į pašalpas. S.Kankevičiūtei svarbu ir tai, kad sūnui Arnui būtų suteikta tėvo – Garjonio pavardė, kurią turi ir jo duktė Auksė.

Sunkiai pragyvena

Žvelgdama praeitin S. Kankevičiūtė mano – galbūt žinia, kad po širdimi nešioja paskutinę mylimo vyro dovaną, jai ir padėjo nepalūžti per laidotuves ir pagimdyti sveiką berniuką. Susilaukti sūnaus ir jį pavadinti Arno vardu buvo Š.Garjonio svajonė, kurią S.Kankevičiūtė išpildė po jo mirties.

„Kai gimė Auksė, man buvo daug lengviau, nes Šarūnas padėjo. Tai jam teko vos gimusią Auksę prižiūrėti, nes aš atsidūriau Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėje. Aplankyti šeimą bent savaitgaliui galėjau tik praėjus mėnesiui, o grįžti namo – po dviejų mėnesių“,- pasakojo S.Kankevičiūtė.

Dabar S.Kankevičiūtei, kuri šiemet pradėjo lankyti XI klasę Saugusiųjų mokymo centre, prižiūrėti du vaikus padeda jos motina Gražina Kankevičienė. Kadangi S.Kankevičiūtė kol kas tegauna 97 Lt pašalpą, ją iš skurdo traukia tėvai, nors patys neturi darbo ir gyvena iš socialinių išmokų bei to, ką užsiaugina ūkyje.

G.Kankevičienė teigė, kad susumavus jos ir vyro gaunamas pašalpas susidaranti 2 tūkst. Lt suma, tačiau iš jos reikia išgyventi visai šeimai, kurioje šeši vaikai: 18 metų Gintaras, 17 metų Sandra, 16 metų Egidijus, 14 metų Giedrius, 10 metų Tomas ir 8 metų Gintarė.

S.Kankevičiūtė pasakojo, kad gimus Auksei, jai draugai padovanojo kitų mergaičių išaugtus rūbus, kitus nebereikalingus vaikiškus daiktus. Tačiau dabar viena vaikus auginti likusi S.Kankevičiūtė pasiguodė negalinti aprūpinti mažojo Arno – neturi vaikiškos lovos jam, rūbų, kitų daiktų. Tad jauna motina būtų dėkinga, jei kas nors galėtų padovanoti nebereikalingų vaikiškų daiktų.

Motinos širdis

S.Kankevičiūtė sakė vis dar ieškanti, bet taip ir nerandanti atsakymo, kodėl jai teko tokie likimo išbandymai. Šių metų liepos 20 dieną būtų suėję dveji metai, kai prasidėjo S.Kankevičiūtės ir Š.Garjonio meilės istorija.

Mergina šypsosi prisiminusi, kaip per savo draugą Š.Garjonis gavo jos telefono numerį ir koks atkaklus buvo prašydamas susitikimo. Pirmą kartą S.Kankevičiūtė ir Š.Garjonis vienas kitą išvydo per jo aštuoniolikto gimtadienio šventę, o po dviejų savaičių jiedu tapo pora.

Š.Garjonis savo mylimąją lankydavo savaitgaliais, o pas ją atsikraustė gyventi, kai ši pasijuto nėščia. „Jau didelis pilvas buvo, gal penktas-šeštas mėnuo, kai supratau, kad esu nėščia. Iš pradžių išsigandau, bet paskui Šarūnas nuramino sakydamas, kad užauginsime vaiką. Neprileidau minties, kad būtų galima kam nors kitam atiduoti Auksę ar dabar Arną,- kalbėjo S.Kankevičiūtė. – Tada motinos širdies neturėčiau.“

Norintys pagelbėti Sandrai Kankevičiūtei, auginančiai du mažamečius vaikus, prašome skambinti į „Pajūrio naujienų“ redakciją tel. 77993.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas