|
|
|
Pelnas užderėjo ne visose įmonėse
Beveik visos Kretingos rajono savivaldybės įmonės 2010 metus baigė pelningai. 95 tūkst. Lt nuostolį patyrė tik uždaroji akcinė bendrovė “Kretingos vandenys”. Praėjusią savaitę rajono Savivaldybės taryba svarstė ir tvirtino Savivaldybės įmonių vadovų 2010 metų veiklos ataskaitas. “Kretingos vandenų” direktorės Irinos Vigelienės pasirašyta ataskaita liko nepatvirtinta. Tarybos nariai ataskaitą atidėjo pripažinę, jog vadovo veiklos rezultatų svarstyme turi dalyvauti ir pats vadovas. I.Vigelienė tarybos posėdžio dieną buvo neplanuotose atostogose, “Pajūrio naujienų” žiniomis – išvykusi į Baltarusiją pas sergančią motiną. Uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos tinklai praėjusių metų veiklos rezultatas yra 847 tūkst. Lt pelnas. Tame skaičiuje pelnas už parduotą šilumą sudaro 355,8 tūkst. Lt, kurį įmonė uždirbo tiekdama šilumą Kretingos miesto gyventojams, įmonėms bei įstaigoms, kadangi šilumos gamyba kaimų katilinėse buvo nuostolinga. Čia įmonė patyrė 121,3 tūkst. Lt nuostolį. Didžiąją metinio pelno dalį – 483,6 tūkst. Lt - įmonė gavo pardavusi apyvartinius taršos leidimus, sutaupytus nenaudojant gamtinių dujų katilinėje Nr. 2. Iš šių leidimų pardavimo Kretingos šilumos tinklai planuoja gauti apie 0,5 mln. Lt pajamų ir šiemet. Pelninga įmonei buvo netipinė veikla – kontrabandinio tabako deginimas, už kurį gavo 64,1 tūkst. Lt pelno. Kretingos šilumos tinklai nuostolių patiria dėl pasenusių, nesandarių tinklų. Itin prastos būklės yra lauko šiluminiai tinklai, kuriais šiluma pasiekia Kretingos ligoninę. Nuostoliai šiuose tinkluose beveik du kartus viršija normatyvinius. Šiai problemai spręsti įmonės specialistai siūlo du variantus: vieną - nutiesti naujus 300 metrų tinklus nuo stadiono iki ligoninės kertant Žemaičių alėją, tai kainuotų apie 350 tūkst. Lt; kitą – nuo katilinės Nr. 6 (esančios Kretingos dvaro teritorijoje ir neveikiančios) rekonstruoti 115 m lauko šiluminės trasos atkarpą, kurios vertė būtų apie 70 tūkst. Lt. Nors trasos į ligoninę problema įsisenėjusi, galutinio sprendimo ir veiksmų nuostoliams joje sumažinti nėra. Kretingos šilumos tinklų gaminamos ir parduodamos šilumos kaina šių metų balandžio 1 d. buvo 21,72 ct/kWh, kai Klaipėdos, Plungės, Skuodo ir Palangos centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai už šilumą mokėjo atitinkamai 22,53, 24,36, 25,58 ir 28,07 ct/kWh. Kretingos šilumos tinklų šilumos vartotojų mokumas pernai buvo 79 proc., panašus kaip ir 2009 metais. Už praėjusį šildymo sezoną vartotojai – gyventojai ir įmonės bei įstaigos – Kretingos šilumos tinklams yra skolingi apie 700 tūkst. Lt. “Tai nei daug, nei mažai”, - apie vartotojų skolą sakė įmonės direktorius Jonas Barzdys. “Pajūrio naujienas” direktorius patikino, jog iki šių metų pabaigos Kretingos šilumos tinklų tiekiama šiluma brangti neturėtų. “Tačiau kuras brangsta, gamtinės dujos praėjusiais metais pabrango 8,68 proc., medienos atliekos – 17,4 proc. Pagal kuro brangimo tendencijas galime spręsti, kad jo kainos palaipsniui grįžta į 2008 metus, kai technologinio kuro kainos buvo aukščiausios. Dėl šių tendencijų nebus galimybių ateinančiais metais išlaikyti mažą šiluminės energijos kainą”, - tarybai pateiktoje ataskaitoje J.Barzdys šilumos brangimą numato 2012 metais. Šilumai gaminti bendrovė daugiausia (87,06 proc.) naudoja biokurą. Gamtinės dujos kuro struktūroje sudaro tik 7,52 proc., akmens anglis – 4,96 proc. Uždaroji akcinė bendrovė Kretingos autobusų parkas pernai gavo 67,8 tūkst. Lt pelną. Jį uždirbo iš užsakomųjų reisų – 7,3 tūkst. Lt, iš vienintelio tolimojo susisiekimo maršruto Kretinga-Akmenė - 9,5 tūkst. Lt, ir 50 tūkst. Lt - iš kitos veiklos (stoties aikštelių nuomos, mašinų laikymo įmonės teritorijoje, metalo laužo pardavimo). Bendrovei pelningi yra maršrutai Kretinga-Klaipėda ir Kretinga-Palanga, iš jų gauta apie 1,5 mln. Lt pajamų. Savivaldybė turi užtikrinti gyventojų susisiekimo galimybę, todėl Kretingos autobusų parkas, kaip Savivaldybės įmonė, yra priverstas aptarnauti ir nuostolingus kaimų maršrutus. Įmonė planuoja rugpjūčio mėnesį, įvertinusi moksleivių srautus, prašyti Savivaldybės administracijos spręsti dėl kaimo maršrutų reisų tikslingumo. Todėl tikėtina, kad kai kurių nuostolingiausių reisų į atokias rajono vietas gali ir nelikti. Per 2010 metus įmonė nurašė paskutinius senus 4 “Ikarus” markės autobusus, kurie kurą ryte rijo – po 34 litrus 100 km. Vietoj jų nusipirko 3 naudotus, tačiau šiuolaikiškus autobusus, kurie yra ne tik ekonomiškesni – 100 km sunaudoja 18-24 litrus dyzelino, bet ir patogesni. Nuo 1998 metų iš turėtų 37 autobusų bendrovė jau 28 pakeitė. Šiemet bendrovė planuoja atsikratyti dar 5 nusidėvėjusių ir nebetinkančių eksploatuoti autobusų. Kretingos autobusų parko vadovo ataskaitą už 2010 metus pateikęs buvęs įmonės direktorius, dabartinis mero pavaduotojas Vytautas Ročys teigia, jog bendrovės investicijų plėtrą stabdė ne kas kitas, o pati įmonės savininkė – rajono Savivaldybė, kuri įmonei praėjusiais metais už lengvatinių keleivių vežimą liko skolinga 752 tūkst. Lt. Savivaldybės įmonė “Kretingos komunalininkas” uždirbo 4 mln. 461,4 tūkst. Lt pajamų ir gavo 221 tūkst. Lt pelno. Iš pagrindinės veiklos – komunalinių atliekų rajono teritorijoje tvarkymo - įmonės pajamos pernai buvo 52,9 proc. Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą praėjusių metų gruodžio 31 d. mokėjo 17 tūkst. 120 šeimų (kuriose buvo 46 tūkst. 75 gyventojai) ir 436 juridiniai asmenys. Rinkliavos mokėtojams pernai buvo priskaityta 3 mln. 357,98 Lt mokesčių. Praėjusiais metais įmonė surinko ir išvežė 15 tūkst. 580 tonų komunalinių atliekų. “Kretingos komunalininko” direktorių Gediminą Žilį už sniego valymą praėjusią itin gilią žiemą pagyrė tarybos narys, buvęs šios įmonės vadovas, dabar vadovaujantis Palangos komunalinių paslaugų įmonei Konstantinas Skierus. “Kretinga nuo sniego iš aplinkinių miestų buvo valoma geriausiai. Penkių balų sistemoje G.Žilys už šį atliktą darbą pelnė keturis su pliusu”, - teigė tarybos narys. Paslaugų kokybei gerinti “Kretingos komunalininkas” šiemet planuoja šiukšlių vežimui ir tvarkymui įsigyti dvi atliekų išvežimo mašinas, įvairios talpos (0,24-33 kub.m) atliekų konteinerių. Tam, kad mažiau atliekų tektų gabenti į regioninį Dumpių sąvartyną ir mažėtų jų gabenimo išlaidos, įmonė skatins atliekų rūšiavimą, gyventojus aprūpins antrinėms žaliavoms skirtais konteineriais, kompostavimo dėžėmis. Miesto tvarkymui planuoja įsigyti gatvių (šaligatvių) šlavimo mašiną, sniego valytuvą, traktorių su įranga žolei pjauti, kitos smulkios technikos. Tarybos nariui Steponui Baltuoniui pasiūlius, artimiausiu metu Savivaldybės taryba spręs dėl G.Žilio skyrimo Savivaldybės atstovu į Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą (KRATC). Šiuo metu KRATC Kretingos savivaldybei atstovauja Savivaldybės tarybos narys K.Skierus. Tarybos nariai pritarė S.Baltuonio minčiai, jog G.Žilys informaciją apie KRATC veiklą, planus turi gauti ir valdyti pats, o ne per tarpininkus. “Įmonės direktorius nežino, ką KRATC sprendžia dėl stambiųjų atliekų aikštelių rajone, dėl žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo Ankštakių sąvartyne. Tai rajonui nėra naudinga”, - tvirtino S.Baltuonis, pabrėžęs, jog siūlydamas G.Žilį jis nemenkina K.Skieraus kompetencijos šiuose reikaluose. Kretingos rajono savivaldybės įmonių 2010 metų veiklos rezultatas: pelnas UAB Kretingos šilumos tinklai – 483,6 tūkst. Lt IĮ “Kretingos komunalininkas” – 221 tūkst. Lt UAB Kretingos autobusų parkas – 67,8 tūkst. Lt UAB Kretingos turgus - 16,7 tūkst. Lt IĮ “Knyga” - 67 tūkst. Lt nuostolis UAB “Kretingos vandenys” - 95 tūkst. Lt
|
|
