|
|
|
Kol pirštais bado vieni kitus – pinigai plaukia pro šalį
Penktadienį susitikimą su Vietos veiklos grupės (VVG) darbuotojomis surengęs rajono meras Juozas Mažeika šioms grūmojo – jei jos ir toliau dirbsiančios taip pasyviai, VVG paslaugų bus atsisakyta, o koordinuoti milijoninius projektus imsis pati Savivaldybė. Ne pirmą kartą „ant kilimėlio“ iškviesta Kretingos VVG vadovė Lina Stanienė atrėmė, kad meras įgaliojimų tokiems užmojams įgyvendinti neturi, o Savivaldybės specialistai turėtų būti iniciatyvesni. „Mes išsilaikome ne iš biudžeto, o programos „Leader“ lėšų. Ir atskaitingi esame ne Savivaldybei, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai. VVG veikia 51 šalies rajone ir jos kaip darinio išardyti neįmanoma. Jei išvarytų mus, darbuotojus, į šią vietą ateitų kiti žmonės, bet VVG veiktų toliau“,- Savivaldybės įsigilinimo į visoje šalyje vykdomo projekto esmę pasigedo L.Stanienė. Nepateikta nė viena paraiška Mero susirūpinimą VVG veikla sukėlė faktas, kad iki balandžio 21 dienos nepateikta nė viena vietos projektų paraiška strategijai „Gyvenimo kokybės gerinimas Kretingos rajono kaimo vietovėse“ įgyvendinti. Nors susitvarkyti viešąsias erdves, mašinų stovėjimo aikštes norą pareiškė Kūlupėnų, Grūšlaukės, Jokūbavo, Vydmantų, Salantų ir Darbėnų bendruomenės. Kiekvienam šių projektų numatyta maksimali paramos suma – 600 tūkst. Lt, o bendra visų projektų vertė negali viršyti 2 mln. 200 tūkst. Lt. Senosios Įpilties piliakalniui sutvarkyti yra galimybė gauti 100 tūkst. Lt. Aiškinantis, kodėl užstrigo projektai, paaiškėjo, kad jie yra parengti, tačiau jų paraiškoms pateikti pritrūko tik bendradarbiavimo su Savivaldybe sutarties, kuri yra būtina. Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Virginija Šoblinskienė sakė apie šią sutartį sužinojusi tik prieš kelias dienas ir joje pasigendanti punkto, kaip per projektus sukurtas turtas bus vėliau valdomas. „Juk pasibaigus projektui, jį reikės įregistruoti“,- atkreipė dėmesį V.Šoblinskienė. Pratęsė terminą Nors projektai užstrigo, Kretingos VVG vadovė L.Stanienė tame nemato bėdos – kvietimas paraiškoms teikti pratęstas iki gegužės 20 dienos. „Yra galimybė ir vėl pratęsti,- paklausta, kas bus, jei ir šįkart nebus pateikta paraiškų, atsakė L.Stanienė. - Esant poreikiui, taip daro ir kiti rajonai. Tai yra normali praktika.“ Anot L.Stanienės, jau iš anksto buvo numanoma, kad trims vandens sistemų gerinimo projektams, kurių bendra vertė – iki 1 mln. 100 tūkst. Lt ir kuriuos norima įgyvendinti Pryšmančiuose, Budriuose bei Kalniškiuose, prireiks daugiau laiko. Mat šių projektų pareiškėja yra Savivaldybė, todėl privaloma, kad viešieji konkursai būtų organizuojami atvirai, todėl šiems formalumams atlikti gali nepakakti net ir pratęsto termino. Atsakingų nėra? Prie vieno diskusijos stalo susėdus VVG darbuotojams, Savivaldybės administracijos specialistams ir kaimo bendruomenių pirmininkams, paaiškėjo, kad atsakomybės už visos bendros veiklos koordinavimą prisiimti nėra kam. „Mes esame tik fondų valdytojai: rengiame dokumentaciją, kviečiame teikti projektų paraiškas, tikriname, ar jos atitinka visus reikalavimus, konsultuojame kaimo bendruomenes, rengiame joms mokymus. Projektų pareiškėjai yra bendruomenės, o jų partneris yra Savivaldybė, taigi jie turi bendrauti tarpusavyje, tartis dėl bendradarbiavimo sutarties“,- teigė L.Stanienė, pasigendanti iniciatyvesnio ir draugiškesnio Savivaldybės darbuotojų vaidmens. Anot L.Stanienės, pavyzdinė bendradarbiavimo sutartis jau buvo patvirtinta dar šių metų vasario 14 dieną, kartu su Specialiosiomis taisyklėmis pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas, ir prieinamos internete. Problemas sužino paskutinę dieną Administracijos direktorė Jolita Vaickienė įsitikinusi, kad Savivaldybės specialistai ir taip užimti kasdieniu darbu, todėl nebespėtų rūpintis dar ir VVG projektais. Kretingos VVG dirba keturios darbuotojos – projekto vadovė Lina Stanienė, vadybininkės – Alma Voveraitienė ir Rūta Martišauskaitė, buhalterė – Žiba Grišmanauskienė. „Nesuprantu VVG prasmės – už ką jų darbuotojai gauna solidžias algas, jei visą darbą turėtų atlikti Savivaldybės specialistai. Reikalauti atsakomybės iš bendruomenių pirmininkų negalime, nes jie yra visuomenininkai, jiems reikia dėkoti, kad imasi šių projektų,- J.Vaickienei pritarė meras J.Mažeika. – Apie visas kliūtis, kurios, pasirodo, yra susijusios su Savivaldybe, išgirstame paskutinę dieną ir tada, kai patys inicijuojame susitikimą. Nors projektų paraiškos nepateiktos, VVG darbuotojos ramiai sėdi, o mes – irgi ramiai, nes apie jokias problemas mums nepraneša“. Užsitęsė dėl teisės aktų kaitos Iš viso pagal „Leader“ programą iš ES struktūrinių fondų mūsų rajone galėtų būti finansuoti projektai, skirti kaimo atnaujinimui ir plėtrai, o ateityje – ir paslaugoms kaimo gyventojams teikti bei verslui kurti ir plėtoti. Visiems šiems projektams įgyvendinti mūsų rajone galėtų būti skirta 8 mln. 200 tūkst. Lt, iš kurių 863 tūkst. skirta administravimo išlaidoms: atlyginimams, transportui ir t.t. Paklausta, kodėl kituose rajonuose projektai jau dabar sėkmingai įgyvendinami, o mūsų – vis dar „miega“, L.Stanienė teigė, kad dėl besikeičiančių teisės aktų ir įstatymų teko nuolat kaitalioti ir VVG teikiamas taisykles. „Nauji teisės aktai buvo inicijuoti VVG, todėl norėjome jų sulaukti, kad mūsų projektai būtų finansuojami palankesne tvarka“,- sakė L.Stanienė, nepanorusi atskleisti, kokio dydžio atlyginimus gauna ji ir jos vadovaujami žmonės. „Pajūrio naujienų“ žiniomis, L.Stanienė „į rankas“ gauna apie 2 tūkst. 800 Lt atlyginimą, o vadybininkės ir buhalterė – apie 2 tūkst. 280 Lt.
|
|
