|
Salantų dienos centras iškilmingai atvėrė duris
Trečiadienį Salantų miestas buvo apimtas neįprasto šurmulio: prie Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinio, trenkiant smagiai muzikai, rinkosi pasipuošę ir gėlėmis nešini kviestiniai svečiai, pirmieji šio centro lankytojai bei jų tėvai – tądien įvyko iškilmingas šios, proto, psichikos ir fizinę negalią turintiems žmonėms skirtos, įstaigos atidarymas.
Svečius pasitiko ir naująjį centrą aprodė Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė bei Salantų padalinio vyriausioji socialinė darbuotoja Rūta Kniukštaitė. Tačiau prieš įžengiant pro naujojo centro duris Kretingos rajono meras Juozas Mažeika ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė įteikė šių namų lankytojams simbolinį raktą ir pasidžiaugė, jog ta diena – ypatinga visiems, nes ne kasdien atidaroma už ES lėšas atnaujinta ir pritaikyta įstaiga, kurioje likimo draugų surastų neįgalūs žmonės, o salantiškiai - naujų darbo vietų. „Pagaliau - ir tuščiai stovėjęs pastatas įgauna gyvybę, o jame įsikūrę žmonės galės realizuoti save ir gyventi visavertį gyvenimą“, - akcentavo meras, linkėdamas šių namų lankytojams bei darbuotojams santarvės, kūrybinės ugnies ir skleisti tą gerumo aurą po Salantų miestą. Šis palinkėjimas buvo palydėtas netikėtai suskambusio Salantų bažnyčios varpo. Salantų dienos centrui vadovaujanti R.Kniukštaitė paprašė brolį pranciškoną Evaldą pašventinti tuos namus, kad baltas angelas–dangaus pasiuntinys saugotų ir globotų juos. „Jeigu dar šiandien žmonės neįsivaizduoja miesto gyvenimo be bažnyčios, senelių namų ir ligonių, tai parodo be galo gerą jų valią. Šių žmonių dėka neįgalieji gali integruotis į visuomenę, ir, tikėtina, jog ši vieta aplinkui skleis šilumą ir gerumą“, - palaimindamas namus, jų gyventojus bei darbuotojus, kalbėjo brolis Evaldas. Ašaros spindėjo ir į sveikintojų būrį įsimaišiusios Bronislavos Vaičienės, neįgalių žmonių bendrijos „Kretingos viltis“ pirmininkės, akyse. Ji viena pirmųjų Kretingoje 1996 m. pradėjo minti takus, kad specialioje mokykloje ugdyti neįgalūs jų vaikai, sulaukę pilnametystės, galėtų realizuoti save suaugusiems skirtoje įstaigoje. „Džiaugiasi neatsidžiaugia širdis: šiandien Kretingos rajone jau turime dvejus neįgaliems žmonėms skirtus namus“, - sakė B.Vaičienė. Ar Salantams reikalingas neįgalių žmonių centras?
|