|
|
|
Kretingoje dar trūksta iniciatyvos padėti beglobiams gyvūnams
Kol žmonės ginčijasi ir ieško būdų, kaip sumažinti beglobių gyvūnų skaičių, jų vis daugėja. Vieni mano, kad gyvūnų sterilizacija gali padėti išspręsti šią problemą, kiti - kad svarbiau yra išauklėti patį žmogų ir išugdyti jame atsakomybės jausmą. Ši problema aktuali visame pasaulyje. Matydama, kad ji egzistuoja ir Lietuvoje, Austrijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona Gudron Koller inicijavo Tarptautinės gyvūnų draugijos „Vier Pfoten“ („ Keturios letenėlės“) projektą, kurio vykdymą asmeniškai ji ir kuruoja. Todėl jos kvietimu į Lietuvą atvyko rumunų veterinarijos gydytojų komanda, pasirengusi sterilizuoti beglobius gyvūnus. Pinigus šiai akcijai suaukojo Austrijos gyvūnų mylėtojai. Į Vilnių atvykusi veterinarijos gydytojų komanda, pasirašiusi sutartį su savivaldyve, ėmėsi darbo. Per dieną komanda gali sterilizuoti 50 gyvūnų. Balandžio viduryje Vilniuje buvo surengtas „Vier Pfoten“ atstovų seminaras, kuriame jie pasidalino patirtimi su Lietuvos veterinarijos gydytojais, susidomėjusiais projektu. Pasak šio projekto koordinatorės savanorės Laimos Laurinavičienės, Klaipėdoje taip pat lankėsi veterinarijos gydytojų grupė, kuri pasidalino žiniomis bei įgūdžiais apie humaniškesnį gyvūnų gaudymą, naujausias sterilizacijai taikomas technologijas. Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat sudarė bendradarbiavimo sutartį su „Vier Pfoten“. Veterinarijos gydytojų komanda uostamiestyje per dvi dienas sterilizavo 78 gyvūnus. L.Laurinavičienė pastebėjo, kad kai kuriems gyvūnams buvo atlikta ne tik sterilizacija, bet ir išoperuoti piktybiniai augliai. Atlikus sterilizaciją gyvūnai dar parą palaikomi veterinarų priežiūroje, o išoperavus auglius – ilgiau. Sterilizacija atliekama naudojant labai mažą pjūvį, kuris greitai užgyja. Gyvūnai tuo pačiu ir paskiepijami. Vėliau sterilizuoti gyvūnai būtinai grąžinami į ankstesnes gyvenimo vietas, kur dažnai atsiranda juos šeriančių žmonių. Tokie gyvūnai svetimų į savo teritoriją nebeįsileidžia. Tikimasi, jeigu išvykus „Vier Pfoten“ komandai projektą tęstų Lietuvos veterinarai, būtų pasiekta gerų rezultatų. Esą statistika rodo, kad sterilizacija yra vienintelis būdas reguliuoti beglobių gyvūnų populiaciją – per penkerių metų laikotarpį taikant šį metodą beglobių gyvūnų skaičius priartėja prie nulio, tam skiriant tokias pat lėšas kaip ir jų žudymui. Pasak L.Laurinavičienės, Rumunijoje trijuose miestuose, kur buvo atliekama sterilizacija, nebeliko beglobių gyvūnų problemos: per penkerius metus gyvūnų savaime nebelieka. - Beglobių gyvūnų sterilizacija - humaniškesnis būdas negu jų žudymas, - teigė pašnekovė. Jos nuomone, didžiulės lėšos, skirtos gyvūnų naikinimui, nekontroliuojamos, o ir pats elgesys su gyvūnais būna labai žiaurus. Lietuvoje per 2010 metus metus nužudyta 104 t gyvūnų. Gegužės mėnesio pradžioje Klaipėdoje vėl turėtų apsilankyti veterinarijos gydytojų komanda. Austrai turi mobilias klinikas ir gali atvykti į atokesnes Klaipėdos rajono vietoves. Norint, kad ir į kitus rajonus atvyktų sterilizuoti gyvūnų, rajono Savivaldybė turėtų sudaryti sutartį ir įsipareigoti apgyvendinti gydytojus, pasirūpinti jų maitinimu ir skirti lėšų. Pinigai nėra labai dideli – 70 gyvūnų sterilizacijai reikia apie 320 litų. Šios lėšos skirtos sterilizacijos reikmėms įsigyti. Pasak pašnekovės, atvykę veterinarijos gydytojai nėra reiklūs nei nakvynei, nei maistui. Taip pat reikia pasirūpinti patalpa, kur gyvūnus būtų galima priglausti iki sterilizacijos ir po jos. Už sterilizaciją žmogui mokėti nereikėtų. Veterinarijos gydytojų komandos lankosi Afrikos šalyse, Indijoje ir kt. Dauguma užsienyje besirūpinančiųjų gyvūnų globa – įžymūs ir autoritetingi žmonės. L.Laurinavičienės nuomone, gerokai didesnės sumos mokamos už gyvūnų gaudymą ir sunaikinimą. Klaipėdos savivaldybė už šias paslaugas sumoka apie 130 tūkst. Lt per metus, Kretingos - 35 tūkst. Lt. Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys sakė, kad kretingiškiai veterinarijos gydytojai seminare dėl gyvūnų sterilizacijos nedalyvavo. Jo nuomone, sterilizacija - tik vienas iš būdų, kad kuo mažiau būtų beglobių gyvūnų. Anot jo, pirmiausia reikia auklėti žmones. Žmogus turi jausti atsakomybę už gyvūną. To reikėtų pradėti vaikus mokyti dar mokykloje. Kol kačiukai ar šuniukai maži, žmonės jais džiaugiasi, tačiau būna, kad vėliau juos išmeta ir jie tampa beglobiais.
|
|
