|
|
|
Pavasarinė sausra – pavojus miškams
Sinoptikų teigimu, staiga atšilus orams, Lietuvoje prasidėjo pavasarinė sausra. Ir nors miškuose žemė dar tebėra įmirkusi po sniego gausos, laukuose ir pušynuose žolė jau išsausėjo, ir pajūrio miškams kyla gaisrų pavojus. Ugnis laižė Joskaudų mišką Pirmasis gaisras Kretingos miškų urėdijos plotuose šiemet kilo pirmąją Velykų dieną Darbėnų girininkijai priklausančiame privačiame Joskaudų miške. „Degė žolė, ugnis katastrofišku greičiu artėjo prie miško. Ugnį pastebėję žmonės pranešė girininkui Viliui Perkamui, - jis pirmasis atvykęs pradėjo gesinti gaisrą, - pasakojo Kretingos miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Danutė Songailaitė, patikindama, jog eiguliai visuomet vežiojasi ugnies užplakiklį, kastuvą, kirvį, kibirą, kad galėtų pasemti pelkės vandens. – Ugnį užgesino suskubę atvykti ugniagesiai: išdegė vos keli kvadratiniai metrai miško“. Šio gaisro židinys, anot D.Songailaitės, buvo pramogautojų palikta šašlykinė su neužgesintomis žarijomis. Papūtus vėjui, įsižiebė ugnis, kuri ėmė plisti vėjo kryptimi miško link. Pagal statistiką, Lietuvoje 40 proc. miško gaisrų ir įsiplieskia nuo numestos nuorūkos ar degtuko. Pernai dėl šios priežasties Lenkimų girininkijoje išdegė 70 arų miško jaunuolyno. Sudega akimirksniu, atsistato dešimtmečiais „Daugiau negu 25 proc. gaisrų arba kas ketvirtas gaisras miške įsiplieskia nuo pavasarį uždegtos pernykštės žolės. Todėl miškininkai darsyk perspėja visuomenę, kad pavasario sausra, kaip ir vidurvasario, miškams yra labai pavojingas metas. Dar yra daug ir ūkininkų aplaidumo: iš rudens nesutvarkę savo žemės plotų, pavasarį jie degina pernykštę, kuri trukdo šienauti naujai užžėlusią žolę, - kalbėjo D.Songailaitė. – Deginti žolę ar šiaudus yra išvis uždrausta, nes tuose plotuose sudega visa, kas gyva: pirmieji šalpusnio žiedai ir kiti augalai, paukščių, ypač vieversių, lizdai ir sudėti kiaušiniai ar jau išperėti jaunikliai, nesuskaičiuojama galybė vabzdžių, driežų, ežių bei kitų gyvių. Prireikia ne vienerių metų, kol atsistato sunaikintoji miško fauna bei flora“. Todėl D.Songailaitė ragina žmones, pamačius deginant žolę, pranešti ugniagesiams arba miškininkams. O ugniai persimetus į mišką ir neturint po ranka jokio įrankio, nusilaužti lapuočių šakų ir jomis plakti ugnį. Jeigu nustatyta, kad asmuo pažeidė priešgaisrines taisykles – degino žolę miške ar žemės ūkio plotuose, užkūrė laužą neleistinoje vietoje, degino šiukšles, mėtė neužgesintus degtukus, nuorūkas arčiau kaip 50 metrų iki miško ribos, pylė degalus miške į benzino baką – jam numatyta bauda nuo 50 iki 100 Lt, o pareigūnui – nuo 150 iki 300 Lt. Jeigu asmuo sukelia miške gaisrą, jis baudžiamas nuo 500 iki 1 tūkst. Lt, o pareigūnas – nuo 1 iki 2 tūkst. Lt bauda. Tačiau nutverti gaisrą sukėlusius asmenis ir nubausti juos yra gana sudėtinga, nes įrodyti aplaidumą ar piktavališkumą nėra paprasta. „Atsakyti turėtų ūkininkas, kurio laukuose nuo padegtos žolės kyla dūmai, tačiau nuo atsakomybės šie dažniausiai irgi išsisuka“, - pašnekovė patikino, jog per pastaruosius metus realiai nebuvo nubaustas nė vienas pažeidėjas. Gaisrus stebi moderni sistema Lietuvoje iki šiol gaisrų stebėsena buvo patikėta žmogaus akiai: kiekvienoje urėdijoje būdavo įrengta po keletą stebėjimo bokštų, kuriuose nuo pavasario ligi rudens budėdavo žmonės. Šį pavasarį Kretingos miškų urėdija pirmoji šalyje įdiegė modernią atžeminę automatinę priešgaisrinio stebėjimo sistemą. Kretingos miškų urėdijos mechaninėse dirbtuvėse yra sumontuotas centrinis duomenų priėmimo ir apdorojimo pultas, o trijuose mobiliojo ryšio bokštuose, stovinčiuose Darbėnuose, Šašaičiuose ir Klaipėdos Dituvos soduose, įrengtos stebėjimo kameros. Šios kameros, esant geroms oro sąlygoms, gaisrą gali užfiksuoti 40 km spinduliu. Atpažinusi dūmus, sistema centriniam pultui siunčia aliarmo signalą ir tiksliai praneša gaisro židinio koordinates. „Turime ir savo gaisrinės automobilį bei priešgaisrinę gelbėjimo komandą, kurią sudaro 4 asmenys. O esant rimtai bėdai, atskuba rezervinė komanda: gaisrą gesina visi, kas gali. Gaisrui gesinti yra pritaikoma ir technika: 2 motosiurbliai, prikabinama vandens cisterna, traktoriai, plūgai, akėčios bei kiti įrankiai“, - akcentavo miško apsaugos inžinierė. Skirdama daug dėmesio ir pastangų gaisrų prevencijai, Kretingos miškų urėdija, valdanti per 36 tūkst. ha miškų, pernai dėl gaisrų patyrė minimalius nuostolius: per 2 kartus kilusius gaisrus išdegė 0,82 ha miško paklotės.
|
|
