|
|
|
Planus namams statyti toliau kepa lyg blynus
Naujoji Kretingos rajono valdžia – Savivaldybės taryba - nestabdo savo pirmtakų paleisto detaliųjų planų gyvenamiesiems namams statyti konvejerio. Vakarykščiame posėdyje buvo patvirtinti 93 sklypų planai vienbučiams bei dvibučiams namams statyti ir leista rengti 14,36 ha sklypo Želviuose detalųjį planą suformuojant dar 59 sklypus mažaaukščių namų statybai. Perspėjimų, kad detalieji planai neišbaigti, dėl ko jų savininkai ir Savivaldybė ateityje turės rimtų problemų, kad sklypų pasiūla rajone seniai viršija paklausą, tarybos dauguma vakar neišgirdo. Vakar tarybos sprendimais Vydmantuose 1,5 ha plote buvo suformuoti 8 sklypai vienbučiams ir dvibučiams namams statyti, gretimame Kiauleikių kaime 9,1441 ha – 51 sklypas ir 2,0918 ha – 33 sklypai. Tarybos narys Konstantinas Skierus primygtinai siūlė netvirtinti 1,5 ha sklypo Vydmantuose plano, teigdamas, jog plane nėra numatyta lietaus nuotekų tinklų statyba. “Vydmantų gruntas – molis, į molį lietaus vandens nenuleisi, todėl tvirtindami planą be lietaus vandens nuotekų užprogramuojame, kad žmonės tą vandenį leis į fekalinę kanalizaciją”, - aiškino jis. Jam pritarė kiti, kurie pabrėžė, jog planuojami be vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, elektros tinklų kelių ir gatvių sklypai gyvenamiesiems namams statyti yra neperspektyvūs, o žmonės rengdami juos merkia pinigus į balą. Daugelis žemės ūkio paskirties žemės savininkų savose žemėse planuoja ištisas gyvenvietes rengdami detaliuosius planus ir keisdami žemės paskirtį turėdami tikslą sklypus pelningai parduoti būsimiems naujakuriams. Tačiau pagal kai kurių tarybos narių prognozes, tiek vieniems, tiek kitiems gali tekti murkdytis kaip musei barščiuose. Tarybos narys Alvydas Jonaitis teigė, jog netrukus sklypeliais dirbamą žemę padaliję jos savininkai kreipsis į tarybą vėl, kad jų žemei sugrąžintų žemės ūkio paskirtį. Jam pritarė K.Skierus, kurio pastebėjimu, tai nutiks, kai užsieniečiai Lietuvoje galės laisvai pirkti žemę, o to ilgai laukti nereikės. Sklypų mažaaukščiams namams statyti perteklius rajone yra akivaizdus. K.Skieraus pateiktais duomenimis, per praėjusių ketverių metų kadenciją rajono Savivaldybės taryba, tvirtindama detaliuosius planus, suformavo apie 2200 sklypų vienbučių bei dvibučių namų statybai, pagal dabartinį poreikį jų užtektų 30-40 metų. “Rajone yra 17 tūkstančių namų valdų šiandieną. Per 5-10 metų namams statyti detaliaisiais planais suformuotų apie 200 sklypų gal ir bus panaudota, ne daugiau. Ir tai bus sklypai, esantys prie inžinerinių tinklų”, - aiškino K.Skierus. Povilas Turauskis piktinosi, kad rengiant ir tvirtinant neperspektyvius detaliuosius planus gyvenamiesiems namams statyti atimama duonai auginti žemė. “Kas prisiims atsakomybę už tai, kad dirbama žemė paverčiama piktžolynais?” – klausė jis. Valerijonas Kubilius siūlė kretingiškiams pasimokyti iš estų, kur formuojant teritorijas gyvenamiesiems namams pirmiausia suprojektuojami visi infrastruktūros objektai: gatvės, vandentiekis, nuotekų tinklai ir kita. “Pinigų infrastruktūrai pas mus nėra užtektinai. Pagal rajono Bendrąjį planą galima leisti projektuoti individualius – vietinius nuotekų valymo įrenginius. Todėl viskas taip ir vyksta, ir to negalime stabdyti”, - teisinosi Savivaldybės architektas Vidimantas Trimonis dėl neišbaigtų detaliųjų planų. K.Skierus irgi pripažino, kad tūkstančių neperspektyvių namams statyti sklypų rajone šiandieną nebūtų be ydingo rajono Bendrojo plano. “Kas ką norėjo, tas tą darė – geltonų zonų (plane geltonai pažymėtos teritorijos, kur galima gyvenamųjų namų plėtra, - aut. past.) kur norėjo, ten prispalvino”, - teigė politikas ir čia pat pabrėžė, jog Bendrasis planas atpirkimo ožiu neturi ir negali būti. “Yra Savivaldybėje specialistai, architektas. Jis turi stabdyti šį ydingą detaliųjų rengimo ir tvirtinimo procesą, siūlyti mums, politikams, išeitis, kaip tą padaryti. Pasiųskime architektą į Gargždus, - jei pats neišmano, tegul iš kaimynų pasimoko. Ten tokio broko planų prieš dvejus-trejus metus taryba nebetvirtino”,- kalbėjo K.Skierus. V.Trimonio, kuris dirba laikinai (vietoj vaiko auginimo atostogose esančios Redos Kasnauskės), darbu nepatenkintas ir meras Juozas Mažeika, ką leido suprasti pareikšdamas: “Laukiame, kada sugrįš nuolatinė architektė”. Tarybos valdančiajai daugumai K.Skierus vakar metė kaltinimą dėl svarstant detaliuosius planus taikomų dvigubų standartų. Ankstesniame posėdyje dauguma atmetė užsakovo Antano Puidoko sklypo Kretingsodyje detalųjį planą, gindama papildomų servitutų prisijungti prie inžinerinių tinklų reikalavusio kaimyno Viliaus Adomaičio interesus. Pagalbos ranką bendradarbiui V.Adomaičiui tąsyk ištiesė ir tarybos narys Darius Petreikis. K.Skieraus tvirtinimu, tai buvo vienas iš geriausiai parengtų planų, kuriuos yra patvirtinusi taryba ir jam kokybe neprilygo nė vienas iš vakar patvirtintųjų planų. “Kur šiandieną jūsų principingumas išgaravo? Jei D.Petreikis vadovauja detaliųjų planų svarstymui, tegul tvirtina toliau”, - nesitvėrė politikas. Dauguma detaliaisiais planais vakar suformuotų sklypų yra 11-14 arų dydžio. Įsigijusiems sklypus, kuriuose nėra suprojektuota inžinerinių tinklų, ateityje gali tekti ne tik vaidytis su kaimynais dėl ne ten, kur reikia, plūstančių nuotekų ir pan., bet ir rengti specialius sklypų detaliuosius planus inžineriniams tinklams suprojektuoti. Autobusų parkui vadovauja Ramūnas Korsakas Vakar Kretingos autobusų parkui vadovauti pradėjo Ramūnas Korsakas (nuotr.), prieš tai dirbęs LESTO Kretingos padalinio vadovu. Autobusų parke jis pakeitė į Savivaldybės tarybą išrinktą, mero pavaduotoju tapusį Vytautą Ročį. R.Korsakas vakar prisistatė Savivaldybės tarybos nariams, žadėdamas įmonės veiklą gerinti atnaujinant transporto parką ir didinant pelningų reisų skaičių. Pagal Savivaldybės tarybos vakar patvirtintą Kretingos autobusų parko vadovo ataskaitą, 2010 metais įmonė dirbo pelningai, jos pelnas – 67,8 tūkst. Lt.
|
|
