|
|
|
Mero kryptis – Vilnius. Direktorė stiprins administraciją
Garo vis dar nenuleidžianti Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicija – socialdemokratai ir liberalsąjūdiečiai - spaudžia valdžią paėmusius konservatorius, tvarkiečius ir darbiečius pateikti bendrą trijų partijų veiklos programą. “Programos dar nėra. Yra strateginis rajono vystymo planas ir juo vadovausimės”, - praėjusią savaitę atsimušinėjo meras Juozas Mažeika. Naujai išrinktas meras J.Mažeika ir Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė darbus rikiuoja ir be bendro valdančiųjų plano. Veiklos planais rajono vadovai dalijasi su “Pajūrio naujienų” skaitytojais. Meras Juozas Mažeika: - Pirmenybę teiksiu Europos Sąjungos (ES) finansuojamiems tiek pradėtiems, tiek planuojamiems projektams. Rajonui tenkančias ES lėšas būtina pasiimti ir išnaudoti, nes 2013 metais ES parama baigsis. Iš kur tuomet imsime pinigų ir tų pačių gatvių, kelių remontui – neaišku. Tikėtis, kad per tuos dvejus metus valstybė tiek praturtės, ir tiek pasipildys Savivaldybės biudžetas, kad nepajusime ES paramos nebuvimo, tikriausiai būtų naivoka. Rajonas ES paramos jau gavo apie 50 mln. Lt. Didelė dalis šitų pinigų, vaizdžiai tariant, “sukišta po žeme” – nutiesti vandentiekio, buitinių, lietaus nuotekų tinklai. Jų statyba tęsiama ir toliau: Salantuose, Kartenoje, Vydmantuose. Tai perspektyvūs statiniai, svarbūs gamtosaugai, žmonių sveikatai. Jei ne ES parama, šių investicijų nebūtų. Baigsime pradėtų objektų statybą. Atsitraukimo nebus ir statant Kretingos biblioteką, nes šiai statybai jau išleista 3,5 mln. Lt, tad išeitis yra tik viena – ją užbaigti. Kitas užmojis – per šią ketverių metų kadenciją Kretingoje pastatyti sporto kompleksą. Arkliuką, ant kurio per rinkimus jojo kone visos partijos. Tą tvirtinu turėdamas Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus užtikrintą paramą, kurią jis pažadėjo prieš savaitę lankydamasis Kretingoje. Jau gavau pakvietimą po šv. Velykų šį reikalą aptarti Vyriausybėje.
Kitas mano siekis – per šiuos ir kitus metus Kretingoje pabaigti sutvarkyti Klaipėdos gatvę, toliau tęsti I.Jablonskio gatvės remontą. Šios abi gatvės gadina miesto įvaizdį atvykstantiems į Kretingą nuo Gargždų bei Klaipėdos. Nenoriu kalbėti apie praeitį, kodėl Kretingos gatvės tokios apleistos. Vadovaujuosi išmintimi: kai nenori prisiimti atsakomybės sau, rodai, ko kitas nepadarė. Esame valdžioje ir turime padaryti. Siekiams įgyvendinti būtini pinigai, todėl aš, kaip meras, savo pastangas sutelksiu vadinamajai “užsienio politikai”, - ryšiams su Vyriausybe, ministerijomis. Netupėsiu kabinete Kretingoje, minsiu slenksčius Vilniuje tol, kol pajudės problemų sprendimas. Iš akiračio nepaleisiu Kretingos miesto seniūnijos, nes Kretinga reprezentuoja rajoną. Iš seniūno reikalausiu šeimininkiškos veiklos. Turės dirbti taip, kad kretingiškiai dėl kiekvienos smulkmenos, kurią gali ir turi sutvarkyti seniūnija, nestovėtų prie mero ar Savivaldybės direktoriaus durų, nes taip neturi būti. Seniūnas turi visą būrį pagalbininkų – seniūnaičių. Nereikalausime padaryti to, kas neįmanoma. Nesibaiminu opozicijos. Tai saugiklis, kuris neleidžia užmigti, o kai vis išjudina, pastumia – yra gerai. Blogiau būtų, jei daugumą turėtų ir rajoną valdytų viena partija. Rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė: - Stengsiuosi, kad būtų nubrėžtos aiškios kompetencijų ir funkcijų ribos tarp Savivaldybės tarybos ir administracijos. Administracija turi vykdomąją galią, vykdo Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, patvirtintą biudžeto planą – pajamas ir išlaidas. Pripažindama tarybos viršenybę nesutiksiu, kad tarybos nariai administracijos specialistus nuolat verstų jaustis lyg “ant kilimėlio”. Drįstu pastebėti, kad kiekvienas administracijos specialistas gali būti išrinktas tarybos nariu, bet ne kiekvienas tarybos narys gali dirbti administracijos specialistu. Administracijos komandą būtina stiprinti. Turi nelikti neužimtų etatų, dėl ko darbas irgi nukenčia. Dabar jų yra net trys – Turto valdymo ir Vietinio ūkio skyriuose, Viešųjų pirkimų tarnyboje. Suprantu, kad Savivaldybėje mokami atlyginimai yra per maži, kad sugundytų itin patyrusius, kvalifikuotus profesionalus. Tačiau išeitis yra – reikia nebijoti priimti jaunus žmones. Jie turi savų pranašumų – yra lankstesni, imlesni, turi naujausių žinių bagažą. Svarbu, kad jaunas žmogus turėtų motyvaciją ir ugnies. Jei jaunas žmogus galvoja apie ateitį, karjerą – darbas Savivaldybėje yra puikus startas. Peržiūrėsime ir seniūnijų funkcijas bei struktūrą. Atsižvelgdami į gyventojų poreikius, turime vienąkart galutinai nuspręsti, ar seniūnai bus tik administratoriai, ar kažkiek ir ūkininkai. Nuo to priklausys tiek funkcijos, tiek darbuotojų skaičius. Dar dirbdama mero pavaduotoja pradėjau rajono kultūros įstaigų struktūros, veiklos, išlaidų analizę. Lyginau su kaimyniniais rajonais. Ją užbaigsiu ir galbūt pasiūlysiu pakeitimų (kurie taupytų lėšas ir neprastintų paslaugų) kultūros sričiai. Taryboje jau nuskambėjo siūlymas Savivaldybės įmonių valdymą tobulinti įmonių valdybas keičiant stebėtojų tarybomis, kuriose, priešingai negu valdybose, dalyvauti gali ir patys tarybos nariai. Tačiau steigiant stebėtojų tarybas yra pavojus, kad įmonėms iš jų bus daugiau trukdymo negu naudos. Vėlgi dėl tos pačios kompetencijos stokos. Manyčiau, užuot steigus stebėtojų tarybas, reikėtų didinti įmonių vadovų atsakomybę. Vadovui turi būti iškelti uždaviniai, ir jis juos turi įvykdyti. Nuo uždavinių vykdymo turi priklausyti – žmogus toliau vadovaus įmonei ar ne. Kaip pasiekti iškeltus tikslus, vadovas, pasitelkęs įmonės specialistus, ir turi galvoti. Ne vien Savivaldybės administracijai spręsti, kaip be nuostolių apšildyti ligoninę, ar dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros, kad vamzdžiai nebūtų pasmerkti dūlėti po žeme nenaudojami. Galvosūkis yra, kaip bent planuojamuose iš ES lėšų projektuose atsisakyti gigantomanijos, kad nebeįrenginėtume milijonus kainuojančių, sostinės lygmens koncertų salių kaimuose, kur gyvena tūkstantis–kitas žmonių. Salių, kurių brangus išlaikymas taps dar viena našta Savivaldybės biudžetui. Renovuojamose mokyklose, darželių pastatuose neraustume bereikalingų rūsių pelėsiams auginti. Kitaip tariant, kad ES rajonui dar numatomas lėšas panaudotume kuo racionaliau, tuo pačiu nešvaistytume ir Savivaldybės biudžeto pinigų, reikalingų ES lėšomis vykdomiems projektams kofinansuoti. Užsibrėžiau tikslą dokumentų nešiojimą iš vieno Savivaldybės kabineto į kitą perkelti į virtualią erdvę – vidaus kompiuterinį tinklą. Bus mažiau gaišaties, ypač, kai su dokumentu tenka keliauti po miestą – iš vieno Savivaldybės pastato į kitą, laukti už durų, kol vienas ar kitas tarnautojas galės priimti dokumentą. Bus griežtesnė ir dokumentų judėjimo kontrolė. Galiausiai taupysime popierių ir mišką. Mūsų darbdaviai yra rajono gyventojai, iš tikrųjų tai jie mus samdo, moka mums atlyginimus. Sieksiu, kad šią tiesą įsisąmonintų kiekvienas Savivaldybės administracijos dirbantysis ir jos nepamirštų priimdamas žmones.
|
|
