Kertami protėvių miškai, o atsodinami - anūkų

Šiemet miškininkai miško atsodinimo sezoną dėl drėgmės pertekliaus pradėjo gerokai vėliau, negu įprastai, ir dabar miškuose – pats darbymetis. „Nukirsti medžius yra lengviausia, o pasiruošti juos atsodinti – daug rankų darbo ir širdies reikalaujantis darbas“, - tvirtino Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys, akcentuodamas, jog šiandien pasodintas miškas tarnaus mūsų anūkams, o patys naudojamės tuo, ką mums paliko protėviai.

Keli darbininkai mašinos viduje pakuoja ką tik iš dirvos iškastus sodinukus.

Daugiausiai sodinama kirtavietėse

Miško branda, anot S.Kupšio, lyginant su žmogaus amžiumi, yra gana ilga: ūkinei veiklai skirtuose miškuose pušies – 101, eglės – 70, ąžuolo – 121 metai. Tačiau natūralioji gamtinė branda, kada medis pasiekia ribą, yra dar ilgesnė: pušies – 160, eglės – 120, o ąžuolo – net 200 metų. Todėl pasodintas medis subręsta tik trečiajai žmogaus kartai.

S.Kupšio žodžiais, Kretingos miškų urėdija šiemet ketina atsodinti 299 ha miško, iš jų – 213 ha – kirtavietėse, kur miškas buvo iškirstas prieš 2-3 metus.

Naujų miškų bus užsodinta vos 19 ha: tai miško aikštelių bei urėdijai perduotų valstybinių miškų plotai. O savaiminiam atžėlimui palikta 66 ha urėdijos miškų ploto, - tai sudaro maždaug 22 proc. atsodinamų miškų. Vadinasi, natūraliai kirtavietėse atželia vos kas ketvirtas - penktas medis.

Šiemet didžiausi kirtaviečių plotai bus atsodinti šiose girininkijose: Vaineikių - 40,9 ha, Kartenos - 36 ha, Mikoliškių ir Skuodo – 20 ha. Mažiausiai – 6,8 ha - miškų bus atsodinta Palangos girininkijoje.

Ilgamečiai urėdijos darbuotojai bei miškų žinovai - Sigitas Kupšys (kairėje) ir Leonardas Balčikonis

„Iš sėklų užsiauginame ir miškui atsodinti reikalingus sodmenis. Šiemet bus atsodinta apie 1 mln. 250 sodmenų: maždaug 700 tūkst. eglių, 300 tūkst. pušų, 150 tūkst. juodalksnių, 50 tūkst. beržų, 30 tūkst. ąžuolų“, - medžių skaičius sudėliojo S.Kupšys.

Sėklos – su pasais

Pašnekovas teigė, jog rudenį sėklos surenkamos iš specialiai tam užsodintų sėklininkystės plotų. Į medelyną jos atkeliauja jau su specialiais pasais. „Kaip ir žmogus, - juokavo pašnekovas. – Dabar privaloma turėti miško kilmę įrodančius dokumentus“.

Kol į dirvą įberta medžio sėkla sudygsta ir iš sėjinuko pavirsta sodinuku, praeina 2-3 metai.

Sodmenys yra auginami Kretingos miškų urėdijos Darbėnų medelyne, 20 ha plote. Šiomis dienomis čia verda intensyvūs darbai: sodmenys raunami iš dirvos, rūšiuojami, pakuojami ir ruošiami persodinti į miškus.

Kretingos miškų urėdija, anot medelyno vedėjo Leonardo Balčikonio, viena pirmųjų Lietuvoje įsigijo miško sodmenų iškasimo kombainą, kuris dabar be perstojo burzgia medelyno dirvoje. Šiuo metu kasami eglės sodinukai. Keli darbininkai sudeda juos į specialią pakuotę, talpinančią iki 2 tūkst. vienetų, ir šie gabenami į medelyno sandėlius.

Sėjinukai įstatomi į besisukantį persodinimo mašinos ratą ir pasodinami į dirvą.

Moderniuose sandėliuose sodmenys išrūšiuojami, trumpinamos jų šaknys, o tam, kad jos neišsausėtų, išmirkomos ir specialiame gelyje. Nestandartinius sodmenis susodina į specialiai Kalėdoms skirtų eglių plantacijas.

Surūšiuotų sodmenų pakuotės sukraunamos į šaldytuvus. „Taip apgaudinėjame augalus: dabar jie miega, tarytum žiemą. Šaldytuve galės išbūti ligi Joninių. Kol jo neturėjome, reikėdavo suskubti mišką persodinti per labai trumpą laiką“, - akcentavo L.Balčikonis.

Į Darbėnų medelyno šaldytuvus sutelpa apie 300 tūkst. sodinukų, o sėjinukų – net ligi 1 mln. vienetų.

Mišrus miškas - atsparesnis

Atsodinamas miškas Lenkimų girininkijoje.

Medelyno plotuose dabar masiškai sodinami ir pušies sėjinukai: sodmenų persodinimo mašinoje darbininkai be perstojo rankomis į besisukantį ratą su 24 čiuptuvėliais kaišioja sėjinukus, o mašina juos eilėmis, kas 7,5 cm, susodina į dirvą. Per dieną yra pasodinama apie 60-70 tūkst. sėjinukų. Į 1 ha plotą yra pasodinama iki 0,5 mln. sėjinukų.

„Per metus laiko toks pušies sėjinukas pavirs sodinuku ir kitąmet iškeliaus į mišką“, - aprodydamas darbus, teigė L.Balčikonis.

Lenkimų girininkijoje į iškirstas biržes sugrįžta naujas miškas: perdien 4 darbininkai atsodino 1,5 ha miško ploto, kuriame eilėmis išsirikiavo po 1 tūkst. 800 vienetų eglės bei pušies ir 900 juodalksnio sodmenų. „Mišrus miškas yra atsparesnis: vienoj pusėj – eglė, kitoj – pušis, o karkasą sutvirtina juodalksnis, - šeimininkiškai naujai užsodintus plotus aprodė Lenkimų girininkas Viktoras Kalvaitis. – Netrukus jį teks aptverti, nes pušis yra skani ir kiškiams, ir stirnoms“.

Miškai čia sodinami rankomis: dirva kasama specialiu kastuvu. „Durti reikia tiek, kad laisvai sutilptų ištiestos šaknys. Sodinuką galima kilstelti į viršų, o žemę aplink jį gerai užspaudyti, kad neliktų oro. Jeigu šaknys gauna oro, jis gerai nebepraleidžia vandens“, - apie tai, kaip teisingai pasodinti medį, pasakojo V.Kalvaitis.

Nors teoriškai medį reiktų sodinti į suartą ištisinę dirvą, tačiau joje išaugusios žolės nustelbia sodinuką. Praktiškai patogiausia yra sodinti vagomis.

Sodinant mišką, vienam ha ploto reikia 3 tūkst. sodinukų, tačiau ąžuolo – dvigubai daugiau. „Taip daroma tam, kad ąžuolas pats gintų ąžuolą į viršų. Sakoma, kad ąžuolas mėgsta kailinius, bet nemėgsta kepurės“, - juokavo S.Kupšys.

Ąžuolas yra lepus medis: jį mėgsta graužti žvėrys, tenka aptverti jų plotus ar kiekvieną – atskirai. Ir dėl to ąžuolyno sąnaudos – labai didelės: apsodinti 1 ha kainuoja apie 10 tūkst. Lt.

Sodinant ąžuolynus urėdijoms bei ūkininkams yra skiriama ES parama: Kretingos miškų urėdija pagal 2007-2013 m. paramos programą gavo per 400 tūkst. Lt.

Ragina paisyti gamtos

Urėdo pavaduotojas tikino, jog būtų gerai iš anksto žinoti jų teritorijoje esančių privačių miškų savininkų, ketinančių naujai įveisti miškus ar atkurti kirtavietes, poreikius, nes kokybišką sodinuką tenka užauginti iš anksto pasodinus.

Miško sodinimas nėra pigus: sodmenis įsigyjant urėdijos medelyne, 1 tūkst. pušies vienetų kainuoja apie 290 Lt, eglės – nuo 290 iki 480 Lt, beržo ir juodalksnio – po 600 Lt, ąžuolo – nuo 1 tūkst. iki 1,9 tūkst. Lt.

Privačių miškų savininkams V.Kalvaitis pataria nesodinti miško aklai, o stebėti, kas iškirstame plote augo anksčiau, ir nesistengti įveikti gamtos: „Jeigu anksčiau toje dirvoje neaugo eglė, ji neaugs ir dabar. Jeigu žemė – nederlinga, bujos pušis ir beržas. Eglė ir juodalksnis mėgsta drėgnesnę dirvą, o pačioje derlingiausioje auga ąžuolas ir uosis“.

Beje, uosis, pastebėjo S.Kupšys, jau yra nykstanti medžių rūšis visoj Europoj: šiuos medžius apniko grybelinė šaknų liga, kuri Lietuvą pasiekė vėliausiai. Iškirstų pušynų plotuose į kelmus dažnai įsiveisia kenkėjas – pušinis straubliukas, kuris mėgsta žalius kelmus. Šiems kitąmet nudžiūvus, išnyksta ir šis kenkėjas.

Iškertami miškai kasmet sudaro maždaug 1 proc. bendro Kretingos miškų urėdijos ploto: urėdija jungia 12 girininkijų, kuriose - 35 tūkst. 400 ha miškų, o kasmet atsodinama apie 300 ha.

• Rašyti komentarą (0)