|
|
|
Kaunasi dėl medžių
Prie kelio Darbėnai-Laukžemė gyvenantys Angelė Rūta Petruškevičienė ir Antanas Stonkus stojo į kovą už medžius. Paaiškėjo, kad pradėjus asfaltuoti žvyrkelį, jų žemėje augantys medžiai taps kelininkų nuosavybe ir bus iškirsti. Pastebėję, kad kelyje specialistai jau daro matavimus, A.R.Petruškevičienė ir A.Stonkus netruko išsiaiškinti, kad kelių dešimtmečių senumo brandžių medžių jų sodyboje greitai nebebus. Dėl šio nesuderinto fakto ir neteisybės žmonės kreipėsi į ne vieną instanciją, tačiau atsimušė kaip į sieną. Jiems buvo paaiškinta, kad pagal įstatymus medžiai jiems nepriklauso ir atitenka darbų užsakovo nuosavybėn. „Apie 1920 metus čia buvo pastatytas ūkis, stovėjo arklidės. Taigi kai kuriems medžiams – beveik šimtmetis. Jie pasodinti buvo gerokai anksčiau, negu atsirado įstatymas, leidžiantis devynis metrai nuo kelio ašies kirsti medžius ir perleidžiantis juos kitų nuosavybėn“, - piktinosi A.Stonkus. Vyras patikino, kad supranta, jog norint nutiesti gerą kelią, medžius iškirsti teks, tačiau sakė nesuprantąs, kaip visą gyvenimą augę prie sodybos, jie staiga tampa nebe sodybos šeimininkų turtu. „Niekas neprieštarauja, kad medžiai būtų nukirsti – juk džiaugiamės, kad pagaliau bus asfaltas, suprantame, kad medžiai darbams trukdo. Tačiau kodėl Darbėnų seniūnijoje augantys medžiai turi būti išvežti į Klaipėdą? Siūlėme medžius nusikirsti patys – buvome įspėti, kad gausime baudą. O štai darbų vykdytojai kirsti gali. Nesigviešiame tos medienos, bet reikalaujame, kad iškirsti medžiai bent jau atitektų seniūnijai. Juk joje daug vienišų žmonių, pensininkų, kurie sunkiai išgali nusipirkti malkų – jiems šie nukirsti medžiai būtų šiokia tokia paspirtis. Juk čia auga mažiausiai 30 kubų arba trys geros priekabos malkų, kurių vertė gali siekti 3 tūkstančius litų“, - kalbėjo A.Stonkus. A.R.Petruškevičienė jos sodybos ribose augančių medžių taip pat negaili seniūnijai – jos nuomone, tik neteisinga, kad mediena atitenka svetimiems. „Nežinia, kur toji mediena patektų – gal ją paprasčiausiai parduotų, o mums grasina baudomis. Keista, kad kirtimo darbų iki pat šiol niekas nederino su mumis, nors projektas yra parengtas. Kas būtų, jei šalia medžių dar stovėtų namas, kaip yra buvę prieš keletą dešimtmečių – negi griautų ir trobą. Iš tiesų gaila smetoninių laikų obels, medžiai užstodavo nuo kelio dulkių ir triukšmo. Suprantama, geras kelias svarbiau, bet darbai turi būti vykdomi sąžiningai“, - įsitikinusi A.R.Petruškevičienė. Kelio darbų užsakovas yra Kelių direkcija. Klaipėdos regiono kelių direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis inžinierius Kęstutis Pralgauskas patvirtino, kad vykdant projektą žvyrkelio savininkai yra Klaipėdos regiono keliai, todėl turi teisę pasiimti ir medžius. Tačiau patikino, kad galimybių medžius atiduoti žmonėms greičiausiai yra. Tą patį patvirtino ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas. „Susitiksime su darbus vykdysiančios bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ atstovais ir bandysime išspręsti šią problemą. Vykdant kitus projektus nukirstus medžius visada pavykdavo atiduoti žmonėms arba seniūnijai. Manau, ir šį kartą susitarti pavyks. Kol kas gyventojams kirsti medžių patiems neleidome – kai visos pusės pasieks bendrą susitarimą, medžiai atiteks tiems žmonėms, prie kurių sodybos jie auga“, - patikino E.Stalmokas. Leidimo pradėti darbų bendrovė „Lemminkainen Lietuva“ dar neturi, tačiau pagal projektą asfaltas turi būti nutiestas iki šių metų spalio 24 dienos. „Sutartis yra pasirašyta tarp Kelių direkcijos ir bendrovės „Lemminkainen Lietuva“. Pagal projektą kelyje Darbėnai-Laukžemė bus įrengta asfaltbetonio danga, kurios ilgis – 6 kilometrai. Projektas finansuojamas pagal Kelių priežiūros plėtros programą. Tai – ne Europos Sąjungos, o mūsų valstybės pinigai“, - sakė K.Pralgauskas. Kartu su Darbėnų-Laukžemės keliu bus išasfaltuotos kelio atkarpos Kūlupėnai-Darbėnai, Jokūbavas-Raguviškiai ir jau Šilutės rajone esantis kelias Rusnė-Uostadvaris-Švyturys. Bendra visų šių keturių projektų vertė – 10 mln. 600 tūkst. Lt.
|
|
