- Mūsų šeimoje Užgavėnių tradicijos vis dar gyvos. Kartu su anūkais einu žydukais – persirengiame, turime armoniką, dainuojame, pralinksminame žmones. Užsukame visur, ne tik pas pažįstamus – kai žmonės mato, kad persirengėliai groja, dainuoja, ne taip bijo įsileisti. Namuose visada kepame blynus – laikomės visų mano mamos perduotų tradicijų.
Julius Ubis:
- Dabar pats Užgavėnėse nebedalyvauju, bet kai buvau mažas, visada persirengęs eidavau po namus. Dabar tai daro seserys – tėvai joms padeda pasidaryti kaukes, kartu puoselėdami ir tradicijas. Per Užgavėnes visada valgome mielinius blynus. Pastebėjau, kad persirengėlių vis mažėja mieste. Šiais metais į namus užsuko tik dveji žydai, kai seniau jų sulaukdavome ir dešimties.
Juozapas Butkevičius:
- Gyvos, kaip nebus gyvos. Blynus kepame, žydus į namus įsileidžiame. Jei neįsileisi persirengėlių, metai gali būti nesėkmingi. Žydukams tenka ir saldainių, ir pinigų duoti. Negaila, juk persirengėliai visada būna programą parengę, pralinksmina. Pats žydais ėjęs esu gal tik vieną kartą gyvenime – vis laiko nebūdavo.
Danutė:
- Be abejonės – gyvos. Užgavėnių dieną stengiamės kepti blynus, jei atvažiuoja anūkai, darome kaukes, pasakoju jiems apie senas Užgavėnių tradicijas, ką per jas reikia veikti. Pastebėjau, kad mieste Užgavėnių šurmulys kasmet vis mažėja. Viskas todėl, kad žmonės nori reginio, tačiau patys dalyvauti niekur nenori
