|
|
|
Metų biudžetą užgožė Autobusų parko reikalai
Vakar kadenciją baigianti Kretingos rajono savivaldybės taryba priešpaskutiniame (paskutinis įvyks kovo mėnesį) posėdyje patvirtino 2011 metų Savivaldybės biudžetą, kurį vykdyti teks jau naujai išrinktiems tarybos nariams. Palikimas naujokams ne itin džiugus – patvirtintame biudžete trūksta pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų gruodžio mėnesio algoms, o pirmtakų suplanuotoms investicijoms vykdyti teks skolintis per 7 mln. Lt. Šių metų biudžeto išlaidos siekia 95 mln. Lt, kai ankstesniais ekonomikos augimo metais jos buvo arti pusantro šimto milijonų litų. Mero Juozo Mažeikos tvirtinimu, ilgai formuotas - keliskart svarstytas tarybos komitetų pirmininkų, atskirų komitetų, aptartas su seniūnijų seniūnais, biudžetinių įstaigų vadovais - gyventojams Savivaldybės interneto puslapyje pateiktas 2011-ųjų Savivaldybės biudžeto projektas vakar būtų praslydęs lyg sviestu pateptas. Tačiau užkliuvo ties 50 tūkstančių litų, kuriuos Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas pasiūlė paimti iš lėšų, skirtų Autobusų parkui už lengvatinių keleivių pavėžėjimą, ir už tuos pinigus atlikti profesionalų, nepriklausomą šios įmonės veiklos auditą. “Autobusų parko lėšų poreikis lengvatiniams keleiviams – 3 mln. 373,6 tūkst. Lt šiems metams. Be to, už šią paslaugą įmonei Savivaldybė dar yra skolinga 751 tūkst. Lt. Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad Autobusų parkas pasiima pinigus iš Savivaldybės ir už iš lovos nepakylančių neįgaliųjų keliones. Ta paslauga Savivaldybei kasmet kainuoja vis daugiau, mūsų biudžetas tiek nebepaveža. Sekmadieniais didžiulis autobusas iš Šukės, kitų kaimų dvi-tris močiutes į bažnyčią veža. Kodėl nenupirkus mažų autobusiukų arba nesutarus ir nepanaudojus tomis dienomis Darbėnų mokyklos autobusiuko. Kiek galime taip švaistyti pinigus?” – kalbėjo Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis. Šios kadencijos taryboje jau buvo bandyta priimti sprendimą dėl panašiai kainuojančio Autobusų parko audito, tačiau nepavyko. Kaip tuomet, taip ir šįkart tam labiausiai nepritarė taryboje esantys Darbo partijos nariai, kurių bendrapartietis Vytautas Ročys vadovauja šiai įmonei. Vakar šiai partijai priklausantis tarybos narys Vitalijus Galuškinas siekiančius įmonės veiklos audito be užuolankų apkaltino politikavimu ir pareikalavo įvardinti tarybos narį, kas pirmas prabilo apie auditą. Darbiečių lyderis Algimantas Šoblinskas tarybos nariams priminė, jog Autobusų parkas buvo tikrintas ne kartą: 2009 metais tikrino Savivaldybės auditorės, 2010-aisiais – įmonės pasamdyta audito įmonė “Admonitus” ir iš Savivaldybės tarybos narių, administracijos specialistų sudaryta darbo grupė. Grupei vadovavęs tarybos narys Vytautas Karaliūnas irgi suabejojo 50 tūkst. Lt vertės audito reikalingumu. “Kažkokiai firmai atiduotume 50 tūkst. Lt tam, kad gautume išvadą uždaryti nuostolingus maršrutus. O kas keleivius veš? Tuoj kils žmonių nepasitenkinimas”, - svarstė V.Karaliūnas ir pažymėjo, jog įmonė atsižvelgė į jo vadovaujamos grupės pastabas ir nuostolius pernai sumažino 223 tūkst. Lt. Pritariančių Autobusų parko auditui buvo ir daugiau. “Aš būdamas įmonės vadovu norėčiau gauti profesionalių auditorių išvadas, patarimus veiklai gerinti. Tačiau, jeigu šis reikalas šiandieną tiek politizuotas, gal geriau jį palikti kitai tarybai”, - sakė S.Baltuonis. “Kodėl privataus kapitalo įmonės moka didžiulius pinigus už auditus? Ar tų įmonių savininkai yra kvailiai? Kodėl Autobusų parko vadovas, užuot priėmęs siūlomą pagalbą, laksto pas kiekvieną tarybos narį, kaip išvengti audito. Net ne specialistų auditorių, o tarybos politikų komisija padėjo įmonei sutaupyti 223 tūkst. Lt. Kiek sutaupytų gavę profesionalų išvadas? Čia ne vadovą atleisti tuo auditu siekiama. Blogai, kai iš ekonomikos daroma politika”, - kalbėjo J.Vaickienė. V.Ročys paaiškino, jog 223 tūkst. Lt sutaupė sumažindamas darbuotojams atlyginimus. Nuo politikos, svarstant Autobusų parko audito klausimą, griežtai atsiribojo ir socialdemokratų vadovas Valerijonas Kubilius. “Ar čia turi tikslą socialdemokratus supriešinti su Darbo partija? Mes socialdemokratų frakcijoje šito klausimo nesvarstėme. Jei Kaimo reikalų komitetas jį pateikė, tai čia nėra jokio politikavimo. Visi, ir pats V.Ročys, yra suinteresuoti mažinti išlaidas. Gal reikia spręsti dėl mažesnių autobusų įsigijimo. Konkrečios ekonominės veiklos su jokia politika negalima maišyti”, - tvirtino jis. Meras J.Mažeika pažymėjo, kad tokią pat problemą – didėjančias lengvatinių keleivių pervežimo išlaidas - turi ir kitos savivaldybės. Savivaldybių merai per Savivaldybių asociaciją jau kreipėsi į Vyriausybę, kad šioms išlaidoms iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirtų tikslinę dotaciją. “Savivaldybės funkcija yra pasirūpinti gyventojų pavėžėjimu, keleivių maršrutais rajone ir ypač nuostolingais, jų nesiima privatūs vežėjai”, - sakė meras. Autobusų parko veiklos auditui numatytus 50 tūkst. Lt P.Turauskis siūlė skirti tamsiausioms rajono gyvenvietėms bent minimaliai apšviesti, tačiau taryba nusprendė, kad pinigai bus panaudoti Savivaldybės skolai įmonei sumažinti. Aštriausiai pasisakęs tarybos narys Konstantinas Skierus pareiškė: “Vilnius kovoja su “Rubicon” įmonėmis, o mes turime savo “rubiconą” – Autobusų parką, - ir metė repliką. - Už tuos 50 tūkst. Lt tegul autobusus išsiplauna”. “Mane vienintelį išprausė”, - išeidamas iš posėdžių salės liūdnai šmaikštavo V.Ročys. Stop dar vienam vėjo jėgainių parkui Kretingos rajone ties Kėkštais vėjo jėgaines statyti užsimojusi uždaroji akcinė bendrovė “Pamario jėgainės” vakar negavo Savivaldybės tarybos leidimo rengti specialųjį šios teritorijos planą 19 vėjo jėgainių statybai. Merui Juozui Mažeikai pasiūlius klausimas plano jėgainėms statyti iš tarybos posėdžio dienotvarkės buvo išbrauktas posėdžio pradžioje. Meras paaiškino, jog klausimą tenka atidėti, kilus gyventojų nepasitenkinimui investuotojų veiksmais. Be to, atidėti šio specialaus plano svarstymą reikalauja ir Vyriausybės atstovė Kristina Vintilaitė dėl su šia teritorija susijusių Kretingos rajono Bendrojo plano prieštaravimų: pagal grafinę plano dalį vėjo jėgaines statyti šioje rajono pietinėje teritorijoje galima, tačiau tekstinėje dalyje pažymėta, kad vėjo jėgainės gali būti statomos tik rajono šiaurėje. Posėdyje buvo pastebėta, kad rajone jau veikiančios vėjo jėgainės nekilnojamojo turto, kitais mokesčiais kasmet šimtais tūkstančių papildo Savivaldybės biudžetą ir kad taryba daro žalą rajonui, kai dėl gyventojų noro pasipelnyti iš investuotojų be rimtesnių priežasčių stabdo verslo plėtrą.
|
|
