Darbėnų vaiduoklis: ar vienuoliktas kartas - nemeluotas

„Aš čia loju veltui, o jūs – už pinigus, - griaudėjo aršiai prieš atvykusius valdžios atstovus nusiteikęs Jonas Galdikas. - Mūsų vaikai jums neatleis, jei neturėsime savo kultūrnamio. Prašykite pinigų iš Europos, - Lietuva jau seniai būtų užspringusi, jei ne jos sąjunga“.

Nors Kretingos rajono savivaldybei darbėniškis Jonas Galdikas įteikė 207 darpbėniškių pasirašytą raštą, kuriame protestuojama prieš Darbėnų kultūros centro su 0,66 ha žemės sklypu pardavimą, visgi jau vienuoliktąjį kartą rengiamas aukcionas šiandien įvyks. Už tai praėjusį penktadienį vienbalsiai pasisakė 10 Darbėnų seniūnijos seniūnaičių.

Kaltino susitikimo neteisėtumu

Praėjusią savaitę J.Galdikas įteikė Kretingos rajono merui Juozui Mažeikai, Savivaldybės tarybai bei Seimo nariui Vaidotui Bacevičiui adresuotą raštą, kuriame reikalavo neparduoti Savivaldybei priklausančios buvusio kultūros namų pastato dalies už, anot rašto autorių, rinkos vertės neatitinkančią 35 tūkst. Lt kainą. Rašte protestuojama, kad iš darbėniškių bus atimti kultūros namai ir iškeldintas šalimais įsikūręs turgelis.

Aptarti šią situaciją praėjusį penktadienį Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas į bendrą sueigą sukvietė seniūnaičius, rajono merą J.Mažeiką, Savivaldybės administracijos direktorių Valerijoną Černeckį bei rajono tarybos narį, Turto privatizavimo komisijos pirmininką Steponą Baltuonį, miestelio atstovus, tarp jų - ir J.Galdiką.

J.Galdikas nuo pat susitikimo pradžios kaltino seniūną bei valdžios atstovus, jog susirinkimas esąs neteisėtas, nes jis nesuspėjęs informuoti peticiją pasirašiusių žmonių.

„Patys leidote išniekinti pastatą, o dabar už kapeikas jį parduodate. To neleisime. Prašykite pinigų iš Europos Sąjungos: Kretingos kultūros namams jų radote, o mūsiškiams – ne. Mūsų vaikai neatleis, jeigu išparceliuosite tokį turtą“, - šaukė jis.

E.Stalmokas paprašė netrukdyti, teigdamas, jog jis turįs teisę sukviesti seniūnaičius aptarti svarbius reikalus, o sprendimus perduoti rajono tarybai. J.Mažeika susirinkusiuosius patikino, kad sprendimą parduoti Darbėnų kultūros namų dalį rajono taryba priėmė dar 2006 m., - šįkart jie atvykę tikėdamiesi išgirsti svarių pasiūlymų ar alternatyvų.

Kas bus kultūrnamio vietoj

„Nebenaudojamas pastatas pavirto tikru vaiduokliu: išmušti langai, viduje įsitaisė bomžai, jį galutinai nuniokojo gaisras. Nors šio objekto privatizacija prasidėjo dar 2008 m. – per 3 metus buvo skelbta net 10 aukcionų, - tačiau niekas jo nepirko, ir jis stipriai nuvertėjo. Bėda ta, kad pastatas nebėra vientisas: vieną jo dalį, privatizuotą dar 2002 m., valdo palangiškiai Rimas ir Jonas Valužiai. Tai ir apsunkino pastato priežiūrą bei pardavimą“, - situaciją apibūdino meras.

Anot S.Baltuonio, dalies statinio savininkas J.Valužis net keturiskart dalyvavo aukcione, bet „nei pats perka, nei kitam duoda. Paskutinįsyk Savivaldybės jis prašė parduoti jos dalį už 1 litą. Nugriauti savo dalies negalime, nes kaimynas nenori. O pardavus abu savininkai turėtų nuspręsti, ką daryti su visu pastatu“, - teigė S.Baltuonis.

Rajono valdžios atstovai (iš kairės) Juozas Mažeika, Steponas Baltuonis ir Valerijonas Černeckis stebėjosi, kodėl ligi šiol niekam iš darbėniškių nerūpėjusi kultūros namų problema taip parūpo prieš artėjančius rinkimus.

Į skeptiškas replikas, atseit, nesą garantijų, kad naujieji šeimininkai irgi rūpinsis pastatu, J.Mažeika atsakė, jog iš jų būtų pareikalauta griežtos atsakomybės.

Darbėniškis Juozas Mažonas pasiūlė pasvarstyti galimybę dar kokius metus palaukti, kad išsikristalizuotų darbėniškiams naudingas sprendimas ir būtų išsaugota graži miesto vieta. „Parduos pastatą, nugriaus, išparceliuos žemę sklypais ar velniaižin, ką ten pastatys“, - būgštavo jis.

J.Galdikas vėl metė repliką, kad, esą, valdžia jau numatė, kam pastatas su žeme atiteks. „Kur garantija, kad joje neišdygs kokia benzino kolonėlė?“ – klausė jis. Meras jo pastabą atrėmė: „Jau tarp eilučių pradedu suprasti jūsų nerimą dėl to, kas ten gali išdygti ir kieno interesams jūs atstovaujate“.

S.Baltuonis ir J.Mažeika susirinkusiems priminė, jog aukcione gali dalyvauti kiekvienas pageidaujantis pirkti šį objektą, ir pajuokavo, jog galbūt po šio susirinkimo parduodamo statinio kaina gerokai šoktels nuo pradinės.

Lyg daržinėj prie „buržuikės“

Pastato, pabrėžė meras, galima būtų dar nepardavinėti, jeigu jis turėtų perspektyvą. Tačiau pinigų jį sutvarkyti nebus, o miestelio kultūros reikmėms jis per didelis.

Suskaičiuota, jog vos atidarius kultūros namus, už 2 tūkst. 800 kv.m ploto šildymą kas mėnesį būtų tekę mokėti po 10 tūkst. Lt. Tačiau nuo atidarymo pradžios elektroninė katilinė neveikė, ir žmonės rinkdavosi į nešildomas patalpas.

„Sėdėdavome prie „buržuikės“, - pastebėjo Kultūros centro Darbėnų filialo vadovas Artūras Juška. - Apie kokią kultūrą galime kalbėti, jeigu neišgalime susimokėti už šildymą“.

Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė pabrėžė, jog vietos kultūrai visiems darbėniškiams užtektinai naujai renovuotoje gimnazijos salėje. „Įdomu, kiek iš tų 207 pasirašiusiųjų protesto raštą atėjo į Vasario 16–osios šventę? Nors buvo surengtas fantastiškas koncertas, gal susirinko koks 100 žiūrovų, ir tai didžioji jų dalis – iš Kretingos bei Palangos. Apie kokią kultūrą galima postringauti? Tas pavojingas gargaras tikrai nėra kultūra“, - įsitikinusi direktorė.

„Kas šiandien prisiimtų atsakomybę, jeigu griūvančiame pastate įvyktų nelaimė? Būtų apkaltinta valdžia, seniūnas arba mokykla. Patikėkit, aš kasryt važiuodamas į darbą nerimauju, ar pernakt nenutiko kokia bėda“, - E.Stalmokas ragino seniūnaičius nenusimesti nuo savęs atsakomybės už grėsmingą vaiduoklį miestelio centre.

Seniūnui suradus kompromisą, kad, mažėjant jaunų žmonių skaičiui, kultūros reikmėms užtenka gimnazijos salės, o turgelis bus iškeldintas į asfaltuotą aikštelę Vytauto gatvėje, seniūnaičiai vieningai balsavo už kultūros namų pardavimą.

Faktai

Darbėnų kultūros namai buvo pradėti statyti sovietmečiu. Griūvant kolūkiams, 1991 m. visuomeniniai objektai, tarp kurių – ir šis gigantiškas statinys, buvo perduoti rajono Savivaldybei.

Savivaldybė pakvietė prie statybos lėšomis prisidėti Darbėnų vartotojų kooperatyvą, ir dalį pastato perdavė jam. 2002 m. kooperatyvas savąją dalį pardavė palangiškiams R.ir J.Valužiams.

2008 m. buvo paskelbtas aukcionas parduoti kitą – 2,8 tūkst. kv. m ploto - pastato ir 0,66 ha žemės sklypo dalį, priklausančią Savivaldybei. Pradinė statinio ir sklypo kaina – 0,5 mln. Lt.

Per trejus metus objektas nuvertėjo 15 kartų: 2011 m. vasario 22-ąją paskelbtas jau vienuoliktasis aukcionas, pradinė objekto vertė – vos 35 tūkst. Lt.

Skelbiant aukcionus, Kretingos rajono savivaldybė išleido 2,3 tūkst. Lt.

• Rašyti komentarą (28)