Nesutarė – išsaugos ar užvers žydų šventyklos pamatus

Vakar rajono Savivaldybėje buvo sprendžiamas jau kone legendiniu tapusio turgelio Kretingos miesto centre likimas: rajono valdžios ir Kultūros paveldo departamento (KVD) specialistai išvien su turgelio savininku Egidijumi Gendvilu svarstė – išsaugoti ar užversti nudegusio turgelio vietoje archeologų atidengtus žydų šventyklos pamatus, tarp kurių – ir unikali ritualinė apsiplovimų vieta - mikvė.

„Jei teks koreguoti projektą, vėl užtruks dokumentų rengimas. Jeigu nebūtų tų radinių, turgelis jau stovėtų“, - kalbėjo Egidijus Gendvilas (kairėje). Rūsio įrengimui nepritarė ir projektuotojas Audrius Klioštoraitis.

Svarstyme dalyvavę KVD Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai - vadovas Naglis Puteikis, vyresnieji specialistai Laisvūnas Kavaliauskas bei Karina Jakienė – įsitikinę, jog sklypo savininkams reikėtų įrengti rūsį, kad būtų galima eksponuoti radinius.

Tačiau dėl to savininkams reikėtų keisti numatyto statinio, kurio bendras plotas – 230 kv. m, projektą, o rengti naują detalųjį planą jiems – nuostolinga. Be to, vėlgi gaištamas laikas. E.Gendvilo žodžiais, jeigu po nuodėguliais nebūtų buvę aptikta radinių, naujas turgelio pastatas stovėtų jau šį sausį. Jie, savininkai, esą pasirengę padaryti kažką gera Kretingos miestui, tačiau norį kuo greitesnių sprendimų, kad galėtų pradėti statybos darbus.

„Neteisinga - surado vertingą radinį, o šeimininkai lieka lyg ir nubausti, nes jie pakliūva į biurokratinę mėsmalę – reikalaujama pakeisti jau parengtus dokumentus. Todėl bijoma paveldosaugininkų, neva, šie stabdantys jų verslą“, - teigė N.Puteikis, įsitikinęs, kad ir pasikeitus situacijai rajono Savivaldybė E.Gendvilui turėtų išduoti statybos leidimą.

Rajono vyriausiasis architektas Vidimantas Trimonis tvirtino, jog išdavus leidimą būtų nusižengta įstatymui. Jo nuomone, vienas iš būdų išsaugoti paveldą – atkasti, fiksuoti ir vėl užkasti.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis įnirtingai gynė galimybę atkastus pamatus dėl unikalaus žydų paveldo objekto – mikvės - paversti turistų lankoma vieta.

Apeiti įstatymą nesutiko ir projekto vadovas Audrius Klioštoraitis: „Projektas pakistų ženkliai: įrengus rūsį, pastatas iškiltų 1,5 m, reikėtų įrengti laiptus, vietoj polinių atsirastų juostiniai pamatai, perdangos. Nemanau, kad ši vieta tokia jau vertinga, jog į ją plūstų turistai ar žydų delegacijos. Siūlau ją užversti: sukalame polius, nepažeisdami senųjų pamatų, ir pradedame statybą“.

Jam paprieštaravo L. Kavaliauskas, patikindamas, kad mikvė – unikalus objektas ir didelis pliusas Kretingai. Tinkamai išnaudojant turizmui, verslininkai gautų ir naudos. „Jeigu tai būtų XIV ar XV a. objektas, mes neabejotinai reikalautume jį išsaugoti. Dabar gi statiniai – 150 metų senumo, ir jūs, savininkai, turite nuspręsti - užversti ar palikti pamatus“, - sakė jis.

„Mes jau tokie: ką tik randame vertinga, užverčiame buldozeriu. Turgus ir biznis - aukščiau visko, - jį papildė N.Puteikis. – Tokio dalyko, kaip mikvė, nerasite ne tik Rytų Europoje, kur žydų paveldas sunaikintas, bet ir Vakarų šalyse“.

Kretingos rajono paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas pasiūlė kompromisinį variantą – užversti didįjį plotą, paliekant patį vertingiausią radinį – mikvę. Tam reikėtų įstiklinti atitinkamą plotą grindyse, įrengti apšvietimą. Aplink tą vietą įrengti poilsio zoną, gal netgi košerinio maisto kampelį. „Vienas kitas žydas dar ir kokį pinigėlį į šulinį įmestų“, - pajuokavo jis.

Be to, pastebėjo A.Mulvinskas, KVD pateikus paraišką, savininkams už paveldo objekto išsaugojimą yra galimos kompensacijos.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika mano, jog reikia dėti visas pastangas, kad tai, kas vertinga mieste, būtų išsaugota. „Aišku, tai - papildomi kaštai, bet kartu ir – investicija į verslą“, - sakė jis.

Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė pasiūlė mintį: „Gal galėtume lygiagrečiai rengti rūsį ir detalųjį planą. Aišku, nusižengtume įstatymui, - statybos leidimą po to perregistruotume. Darbų eigoje galimos korektūros: normalu, jeigu pagal darbo projektą tvirtinamas ir techninis projektas“.

A.Klioštoraitis tvirtai laikėsi savo pozicijos ir reziumavo: „Rūsys savininkams – minusas, bet jūs bandote įteigti, kad tai – pliusas“.

Po dvi valandas trukusių diskusijų vieningas sprendimas dėl turgelio taip ir nebuvo priimtas. E.Gendvilas išvien su projekto vadovu bei paveldosaugininkais dar turės detalizuoti optimaliausius variantus.

O atkastą Kretingos žydų paveldą jau stingdo šaltis, ir savo darbo vietų laukia nesulaukia 18 bedarbiais tapusių turgelio prekiautojų.

• Rašyti komentarą (25)