Svajones apie autonominį šildymą klupdo Specialusis planas

Specialiuoju planu šeši dviaukščiai bei keli privatūs namai, buvo priskirti devintai zonai. Būtent dėl šio zoninio suskirstymo esami „Kretingos šilumos tinklų“ vartotojai nebegali atsisakyti centralizuoto šildymo.

Jei tavo namas įtrauktas į Kretingos miesto Specialųjį planą – esi amžinas bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vartotojas. Tokią tiesą sužinojo Savanorių g. nr. 30 namo gyventojai, panorę atsiskirti nuo centralizuoto šildymo.

Nors gyventojai savo teisę – pasirinkti norimą paslaugos teikėją už mažiausią kainą – pasiryžę ginti teisme, tačiau visų pirma jie siekia dialogo su Kretingos rajono savivaldybe.

„Juk stengdamiesi sumažinti šildymo nuostolius, padėtume sutaupyti ir Savivaldybės biudžetą. Kuo mažesnės bus šildymo kainos, tuo daugiau žmonių pajėgs patys susimokėti už šildymą, neprašydami paramos“,- mano Laima Drungilienė, Savanorių g. nr. 30 namo gyventoja.

Įsivesti autonominį dujinį šildymą sutinka Savanorių g. nr. 30 namo dešimt butų savininkų, o du norėtų likti prisijungę prie centralizuoto šildymo. „Tai suprantama, nes šiuose butuose gyvenantys asmenys gauna Savivaldybės paramą šildymui ir jiems kaina nėra aktuali,- kalbėjo Savanorių g. nr. 30 namo gyventojas Aloyzas Kuzminskas. – Tačiau techniškai įmanoma tiems dviem butams palikti esamą šildymo sistemą, nes yra vienas prie kito ir daugiabučio pakraštyje. O likę namo butai būtų šildomi gamtinėmis dujomis“.

Gundo mažesnė šilumos kaina

Daugiabučio gyventojai išsiaiškino, kad šildytis gamtinėmis dujomis jiems būtų kur kas pigiau. Atlikus galimybių studiją paaiškėjo, kad dujiniuose katiluose gaunamos šilumos kaina – 0,18 Lt už 1 kwh, o dujiniuose kondensaciniuose katiluose – 0,15 Lt už 1 kwh, kai centralizuotai tiekiamos šilumos kaina iki šiol buvo 0,22 Lt už 1 kwh. Renovuoti esamą susidėvėjusią šildymo sistemą kainuotų apie 136 tūkst. Lt, įsirengti autonominiam dujiniam šildymui reikėtų: 115 tūkst. Lt – montuojant dujinius katilus arba 133 tūkst. Lt – montuojant dujinius kondensacinius katilus.

Šildymo sezono metu daugiabučio gyventojai už šilumos paslaugas bendrovei „Kretingos šilumos tinklai“ moka apie 8 Lt už 1 kv. metrą. Vadinasi, už 50 kv. metrų butą kiekvieną mėnesį tenka sumokėti apie 400 Lt.

Planas „privirino prie vamzdžio“

„Apsispręsti anksčiau ar vėliau reikia. Dabar siekiame atsiskirti nuo centralizuoto šildymo, vėliau planuosime apsišiltinti namą, pakeisti stogą“,- kalbėjo A.Kuzminskas.

Tačiau pradėję keliones po valdiškas įstaigas, rinkdami dokumentus, reikalingus atsijungti nuo centralizuoto šildymo, Savanorių g. nr. 30 namo gyventojai ne iš karto sužinojo, kad vargsta be reikalo. Tik praėjus 70 dienų po prašymo projektavimo sąlygoms gauti pateikimo, Kretingos rajono savivaldybė pranešė, kad atsijungti nuo centralizuoto šildymo šie gyventojai negali, nes dar 2005 metais jų namas pateko į Kretingos miesto šilumos ūkio specialųjį planą. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatytą tvarką Savivaldybė gali atsisakyti pateikti kito šilumnešio prisijungimo sąlygas, jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka Savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano.

„Esame „privirinti“ prie vamzdžio“,- liūdnai juokavo L.Drungilienė.

Skaičiai „įšaldyti“ plane

„Specialiojo plano viešas svarstymas vyko 2004 metų lapkričio 29 dieną 11 val. Tai buvo pirmadienis ir darbo laikas – natūralu, kad į jį gyventojai neatvyko. Rajono taryba pasielgė gana formaliai, nesusimąsčiusi, kodėl planas nesulaukė žmonių susidomėjimo. Įdomu, kaip tarybos nariai patys pajėgė susipažinti su planu, kuris yra didelės apimties – 270 puslapių“,- kalbėdamas apie plano patvirtinimo procedūrą, svarstė A.Kuzminskas.

Šilumos ūkio specialiuoju planu Kretingos miesto namai buvo padalinti į tam tikras zonas – Savanorių g. nr. 30 namas pateko į devintąją.

Ėmęs tyrinėti, kokia perspektyva laukia šios zonos gyventojų, A.Kuzminskas atkreipė dėmesį, kad ir dabar, ir ateityje numatomos tokios pačios šilumos sąnaudos bei nuostoliai. „Kiekvienais metais – iki 2024-ųjų – nurodyti tie patys skaičiai: šilumos sąnaudos – 776 MWh, o šilumos nuostoliai zonoje – 222 MWh, nuostoliai magistraliniuose vamzdynuose – 200 MWh. Vadinasi, daugiau kaip 54 proc. gaunamos šilumos išleidžiame šildydami lauką,- atsistebėti negalėjo A.Kuzminskas. – Mūsų name įrengta šilumos sistema yra 27 metų senumo, ją būtina renovuoti. Tačiau žvelgiant į lentelę galima manyti, kad nieko nesiruošiama daryti, kad nuostoliai būtų sumažinti“.

Tinklai renovuojami

„Rengiant Specialųjį planą nebuvo galima nė numanyti, kokias trasas galėsime renovuoti ir iš kokių lėšų,- paklaustas apie lentelę su „užšaldytais“ duomenimis, kalbėjo bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Barzdys. – Bet nereiškia, kad mes nesirūpiname šildymo sistemos būkle – renovavus katilines, šilumos nuostoliai sumažėjo nuo 21 proc. šilumos sąnaudų iki 17 proc. Jei Lietuvos verslo paramos agentūra pritars, kitais metais ES lėšomis renovuosime 913 metrų magistralinės trasos nuo katilinės Melioratorių gatvėje iki Savanorių g. nr. 31. Sumažinus nuostolius, galime tikėtis ir mažesnių mokesčių už šildymą.“

Kryptis – centralizuoti šildymą

Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Barzdys įsitikinęs, kad įsirengę dujinę šildymo sistemą gyventojai ne tik nesutaupys, bet ir sulauks kaimynų nemalonės dėl teršiamos aplinkos.

Anot J.Brazdžio ir jo pavaduotojo Rimanto Dulkio, Šilumos ūkio specialiuosius planus yra pasitvirtinusios ne tik Kretingos, bet ir kitos savivaldybės. Kretingos planą rengė Savivaldybės pasamdyta įmonė, tačiau darbo grupėje dalyvavo ir „Šilumos tinklų“ specialistai. Daugiau negu pusę metų rengto plano deklaruojamas tikslas – „tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo poveikio aplinkai“.

Bet kaip miesto padalijimas į zonas sumažina šilumos sąnaudas? J.Barzdys paaiškino, kad visoje Europoje laikomasi principo kuo labiau centralizuoti šildymo sistemą. Tuo pačiu puoselėjamos gamtosauginės idėjos – kad liktų kuo mažiau cheminių junginių, reikia tūkstančio laipsnių temperatūros, o tokią pasiekti buitinėse krosnyse neįmanoma.

Šildantis dujomis – didesnė oro tarša

J.Barzdys pamena, kad prieš keletą metų buvo padaugėję norinčių atsijungti nuo centralizuoto šildymo įsirengiant individualų dujinį katilą. „Dažnai žmonės vamzdį išvesdavo pro sieną į lauką – viršutinių aukštų kaimynams neįmanoma atsidaryti langų. Jiems pasidaro bloga, ima pykinti. Esame įpratę negerbti savo kaimynų,- sakė J.Barzdys. – Negana to, patys gyventojai savo namuose turi „veikiančią bombą“ – juk dujinis katilas yra pavojingas įrenginys.“

R.Dulkys pateikė duomenis, kad 1 MWh pagaminti gamtinės dujos išskiria 204,8 kg anglies dvideginio, 1 g sieros dvidegio ir 0,576 kg azoto junginių. O šiluminė katilinė, kūrenant mediena, aplinką teršia tik azoto junginiais, kurių išgaunant 1 MWh išsiskiria 0,47 kg.

Siūlo kitą kelią

J.Barzdžio skaičiavimu, šildymasis dujomis gyventojams kainuotų brangiau negu centrinio šildymo. „Preliminariai skaičiuojant, vienas butas turėtų investuoti bent 4 tūkst. Lt įrangai įsigyti, o ji tarnauja vidutiniškai 6 metus. Per tuos metus šildymo sezonas sudarytų 36 mėn. Vadinasi, kas mėnesį vienas butas turėtų sumokėti po 111 Lt ir dar mokestį už kurą“,- paaiškino J.Barzdys.

R.Dulkio nuomone, Savanorių g. nr. 30 namo gyventojai visų pirma galėjo apsišildyti namą ir dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje – jos metu būtų atnaujinta ir esama šildymo sistema.

„Galima kiekviename bute įrengti kontrolinį skaitiklį, kuris suteikia galimybę pačiam pareguliuoti šilumos intensyvumą. Kretingoje jau yra tokių namų", - sakė R.Dulkys.

• Rašyti komentarą (29)