Kuo arčiau finišo, tuo daugiau besibraunančių prie lovio

Šią savaitę Kretingos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) valdyba buvo susirinkusi aptarti jau baigiamą kurti strategiją ES paramai gauti. Iš Lietuvos žuvininkystės plėtrai skiriamos europinės paramos Kretingos rajonui turėtų atitekti 1,7 mln. Lt. Tačiau artėjant dokumentų rengimo finišui, dar galutinai neišsiaiškinta, kaip bus padalinti pinigai ir kam jie atiteks.

Į Kretingą pagal žuvininkystės plėtros programą ateinančių pinigų - 1,7 mln. Lt – likimas patikėtas 12 asmenų grupei. Tačiau dalyvauti projekto svarstyme gali ir kiti suinteresuoti asmenys. Nuotr. iš kairės: Edvardas Stalmokas, Onutė Babravičienė, Valdemaras Kesminas, Stanislovas Kaniava ir Antanas Turauskis.

Parengti strategiją kretingiškiams talkinanti Kaimo bendruomenių partnerystės programų agentūros direktorė Onutė Babravičienė kalbėjo, jog Žemės ūkio ministerija kartu su Nacionaline mokėjimų agentūra po 3 savaičių pateiks gaires. „Rengiamoje strategijoje turi būti konkretūs išrašai iš gairių: be jų nežinomi pinigai, o be pinigų nebaigiama strategija“, - dėl užsitęsusio proceso teisinosi viešnia. Strategija turi būti užbaigta rengti šią liepą.

Anot jos, manoma, jog maksimali konkrečiam žuvininkystės projektui skiriama suma bus 690 tūkst. Lt. Todėl kretingiškiai už europinius pinigus galės įgyvendinti du svarbius projektus.

Dabar svarbiausia yra nustatyti, kokioms sritims bus atiduoti prioritetai ir kokios priemonės įgyvendintos.

Kretingos ŽRVVG nusprendė, kad mūsų rajone reikalinga kurti žuvininkystei bei turizmui skirtą infrastruktūrą bei skatinti žuvininkystės regiono bendruomenių socialines ekonomines iniciatyvas ir paslaugų plėtojimą.

Bendruomenės pagal pasirinktas strategijos priemones jau šių metų pabaigoje galės teikti atskirus projektus.

Tačiau palietus numatomų priemonių įgyvendinimą, tarp ŽRVVG valdybos narių kilo tikra sumaištis.

Anot rajono Savivaldybės ekologo Raimondo Jociaus, Savivaldybė siekia prisidėti prie dviejų galingų projektų – išvalyti antrąjį Dvaro tvenkinį prie grafų Tiškevičių rūmų ir įrengti poilsiavietę prie Kašučių ežero.

„Mes norėtume sutvarkyti Darbėnų ir Lazdininkų tvenkinius - ten, kur masiškai telkiasi žmonės. Nepalaikome idėjos kažką daryti prie Kašučių ežero, nes nenorime konfliktuoti su jo savininke. Be to – aplink šį ežerą yra daugybė žemių savininkų, kurie nė neprileidžia poilsiautojų prie vandens“, - įsitikinęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas.

Tūbausių ir Šukės tvenkinių nuomotojas Juozas Motijauskas paprieštaravo: „Argi protinga investuoti ten, kur ateina vos 2-3 žmonės? Ar ne geriau - ten, kur žmonės masiškai susirenka į šventes ir jau nusistovėjo tradicijos rengti žūklės varžybas? Geriau investuoti į tas vietas, kur jau yra infrastruktūra, gerinti jos sąlygas. Ir nekurkime iliuzijų, kad milijonais iššluosime visų rajono tvenkinių pakrantes“.

„Ko mes norime: ar kad vienas žmogus išloštų milijoną ir būtų laimingas, ar kad tą milijoną pasidalintų kuo daugiau žmonių, - piktinosi Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. – Kaimų bendruomenės vėl lieka nuošalėje: Savivaldybė nori sutvarkyti vandens telkinius mieste ir Darbėnuose, o kuo blogesnis mūsų kraštas? Kažkodėl ir miestiečiai lekia žvejoti į mūsų tvenkinius. Ryškėja ir kita tendencija, kad bendruomenės nėra patenkintos tvenkinių nuomotojais“.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė mano, kad Dvaro tvenkinys yra išskirtinė rekreacinė zona, susijusi su paveldo objektu ir turizmo plėtra.

Į jai adresuotą repliką, kad kuo arčiau finišo, tuo daugiau atsirandančių prie lovio, V.Kanapkienė atsikirto, jog ji atstovaujanti rajono kultūrai ir atvykusi į žvalgytuves, nes projektus teikti gali kiekvienas.

Tarp kryžminių ugnių atsidūrusi O.Babravičienė pareiškė savo nuomonę: „Jeigu iškyla konfliktinių situacijų, atiduokite prioritetus partnerystei. Projektų pareiškėjai gali būti visi - bendruomenės, vandens telkinių nuomotojai, verslininkai, Savivaldybė, fiziniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos, mokyklos“.

Ji pajuokavo, kad garą ir reikia nuleisti darbinio proceso viduryje, o ne tada, kai jau bus parengtos dokumento gairės.

O.Babravičienė pasiūlė Savivaldybės ir bendruomenių atstovams susirinkti apsvarstyti, ką konkrečiai jie nori pagerinti pagal numatytas priemones, įvertinant projektų naudą, kokybę bei jų tęstinumą.

Susirinkimui vadovavęs ŽRVVG valdybos pirmininkas Valdemaras Kesminas įsipareigojo ligi kito valdybos susirinkimo išdiskutuoti konkrečias įgyvendinti pageidaujamas priemones ir apsvarstyti galimas lėšas. Kitas ŽRVVG valdybos susitikimas numatytas gegužės viduryje.

Rajono ŽRVVG valdybą sudaro 12 asmenų. 50 proc. sudaro bendruomenių atstovai, po 25 proc. – Savivaldybės atstovai ir verslininkai.

Bendruomenėms atstovauja: Valdemaras Kesminas, jis - ir valdybos pirmininkas, Saulius Alonderis, Justina Gricienė, Juozas, Kazys ir Laimonas Motijauskai.

Verslo atstovai: Aida Kučinskienė, Gerardas Masiulis ir Darius Norvaišas.

Savivaldybės atstovai: Raimondas Jocius, Edvardas Stalmokas ir Nijolė Vaičienė.

• Rašyti komentarą (0)