|
|
|
Į interneto jūrą – tik išmokus „plaukti“
Vienas kompiuterinės pelės spragtelėjimas, ir prieš akis atsiveria ne tik internete talpinamos informacijos bei mokslo žinių platybė, bet ir – smurto, pornografijos vaizdai, svetainės su nevaikiškais pokalbiais. „Tėvai moko vaikus, kaip saugiai pereiti gatvę, tačiau net nesusimąsto, kad ne mažiau pavojų jų tyko ir prie kompiuterio“,- tvirtino Pranciškonų gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Edita Mėžetienė.
E.Mėžetienė su savo kolege gimnazijos pavaduotoja ugdymui Vaiva Krikščiūnaite-Buitvyde pastebi, kad vaikams, o tuo labiau – jų tėvams trūksta žinių apie saugų internetą. „Tai, kad vaikas sėdi namuose prie kompiuterio, dar nereiškia, kad jis yra saugus. Svarbiausia yra tai, ką jis veikia internete, kokiuose puslapiuose naršo“,- teigė V. Krikščiūnaitė-Buitvydė. Ji tėvams patartų kartu su vaikais pasėdėti prie kompiuterio ir panaršyti internete, pakalbėti, kuo vieni tinklapiai naudingi, o kiti – žalingi, kur būtų galima rasti mokslams reikalingos informacijos. „Dažniausiai kompiuteris laikomas vaiko kambaryje. O geriausia, jei jam būtų rasta vieta koridoriuje ar bendrame kambaryje – tuomet tėvai visuomet eidami pro šalį galėtų užmesti akį, ką vaikas veikia internete, kokiuose puslapiuose naršo“,- kalbėjo E. Mėžetienė. Mokytojos perspėja, kad vaikams internete prieinama ir netinkamo turinio informacija, jie turi galimybę apsipirkti internetiniu būdu ir taip ištuštinti tėvų sąskaitą. Nepilnamečių patiklumu gali pasinaudoti nedorėliai, pokalbių svetainėse apsimetę jų bendraamžiais ir draugais. Perspėti, kad gatvėje nepasitikėtų nepažįstamaisiais, virtualioje erdvėje vaikai nė nesusimąstydami svetimiems žmonėms gali išberti savo asmens duomenis, tarp jų – net ir adresą. Internetu gali būti pasinaudota ir norint ką nors pažeminti – išplatinus nemėgstamo bendraamžio kompromituojančias nuotraukas, videosiužetus, klaidingą skelbimą su telefono numeriu. „Svarbu žinoti ne tik interneto pavojus, bet ir kaip elgtis patekus į nemalonią situaciją,- įsitikinusi Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė, mokiniams dėstanti informacinių technologijų ir kartu su kolege E. Mėžetiene suorganizavusi renginių apie saugų internetą. – Džiaugiuosi, kai girdžiu penktokus sakant, jog renginių šia tema būtina surengti ir kitąmet, mokiniai pasiryžę ir patys pasidalinti žiniomis su būsimais penktokais.“ Per renginių ciklą Pranciškonų gimnazijoje mokiniai dalyvavo atvirose pamokose, parengė informacinį stendą, kūrė plakatus, lankstinukus, kuriuos dalino kitiems. V-VII klasių mokiniai žiūrėjo ir aptarė filmą „Tinklas“, pasakojantį apie patyčias virtualioje erdvėje, priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, interneto, socialinių tinklapių ir kita. Renginiuose dalyvavę mokiniai pasakojo – nors internete naršo bene kasdien, tačiau iki šiol nežinojo apie galimas grėsmes virtualioje erdvėje, o dabar yra kur kas atsargesni. Asmens duomenis dalina lengva ranka Pernai informacinių technologijų kompanijai „Microsoft“ Europos Sąjungos šalyse atlikus tyrimą, paaiškėjo nerimą kelianti statistika – net 85 proc. vaikų internete atskleidžia savo vardą, 71 proc. – publikuoja asmenines nuotraukas ir filmuotus vaizdus, 48 proc. – pateikia elektroninio pašto adresą, 44 proc. – nurodo mokyklos pavadinimą, o 13 proc. pasako net ir savo namų adresą. Su nepažįstamais asmenimis internete atvirauja net 46 proc. vaikų ir tik 3 proc. iš jų apie tai pasakoja tėvams ar mokytojams. Kaip apsisaugoti nuo interneto pavojaus * Neatskleiskite savo asmeninės informacijos internete, nebent tuos žmones pažįstate ir jais pasitikite. * Neatidarykite laikinųjų langų – ekrane atsiradus pranešimui, raginančiam spustelėti ir atidaryti langą, paspauskite ženklą X. Net ir paspaudus klavišą „Ne“, negali žinoti, ką programa toliau darys. * Neatidarykite ir iš karto ištrinkite įtartinus el. laiškus arba priedus, atsiųstus iš nepažįstamų žmonių. Verta panaikinti bei nepersiuntinėti ir grandininių laiškų. * Atsiminkite: internete publikavę informaciją, jos nebegalėsite valdyti, nebus įmanoma ir panaikinti visų jos kopijų.
|
|
